taip taip..projektukas,rekupas, oro pasildymo iranga, jeigu dar salcio sekcija, poto normalus sureguliavimas ir gausis apie 15000..na gerai,gal nusideresi krizes metu kelis tukstancius litu
sake Prienuose briketai po 5lt uz 10kg
15000 : 5 = 3000pakuociu po 10kg
patys briketu nepirkom,nes nera ka kurenti, bet renkames peciu tai pasidomejom kiek kas kainuoja
QUOTE(zalia_22 @ 2009 02 26, 21:47)
Gal kas galit rekomenduoti imone ar zmogu,, kuris galetu padaryti gera vedinimo projekta
Laba diena. Skaitau Jusu zinutes apie vedinima...
Del plastiko. Didesne beda uz kampus - statinis kruvis. T.y. plastikas isielektrins ir prie jo kibs dulkes.
Reali namo su rekuperacija kaina iki 150 m3 butu IKI.13000. priklausomai nuo pacio rekupo kainos.
Jei norit atsiuskit namo plana suskaiciuosiu tiksliai.
Galiu padaryti projekta , galiu sumontuoti
ventiliacija@inbox.lt
Papildyta:
QUOTE(Rytine kava @ 2009 02 04, 03:07)
PAGALIAU nusprendeme deti rekuperacini name............
Tema skaciau gal pries metus, bet vel skaityti teks, nes viska pamirsau
Tema skaciau gal pries metus, bet vel skaityti teks, nes viska pamirsau
Galiu patarti, konsultuoti suprojektuoti ir padeti rasti geriausia sprendima.
Papildyta:
QUOTE(geguzio ziedai @ 2009 03 15, 09:42)
ganu pasiulymus iš firmų dėl rekuperacijos įrengimo, kaina nedidukam namukui 130kv/m gyvenamo ploto nuo 14000lt, iki 20 000, bet nederėtos, derybų galimybė lyg ir jaučiama tarp eilučių.
aereco 9000...
vat žmogus ir apsispręsk.
aereco 9000...
vat žmogus ir apsispręsk.
Dar negavote is manes. ...manau galiu padeti Jums apsispresti. Suprojektuoti ir issirinkti optimaliausia varianta.
Papildyta:
QUOTE(zalia_22 @ 2009 02 26, 21:47)
Gal kas galit rekomenduoti imone ar zmogu,, kuris galetu padaryti gera vedinimo projekta
Mielai padesiu. Darau puikius projektus, Konsultuoju
Siaip tai dabar pats laikas isirengineti ir vedinimo sistemas ir kondicionierius statytis, nes labai kritusios kainos ir produkcijai ir darbams
Sveiki
Iskilo toks klausimas: irengiant rekuperacine sistema name, virtuveje garu surinktuva reikia jungti i atskira isejima, kad neitu per rekuperatoriu? o kaip del tualetu ir voniu? ar reikia atskiru ventiliaciju siuose mazguose? ar uztenka tik rekuperatoriaus? o gal rekuperatoriaus negalima jungti prie vonios?
Iskilo toks klausimas: irengiant rekuperacine sistema name, virtuveje garu surinktuva reikia jungti i atskira isejima, kad neitu per rekuperatoriu? o kaip del tualetu ir voniu? ar reikia atskiru ventiliaciju siuose mazguose? ar uztenka tik rekuperatoriaus? o gal rekuperatoriaus negalima jungti prie vonios?
QUOTE(serzas @ 2009 03 16, 21:26)
Sveiki
Iskilo toks klausimas: irengiant rekuperacine sistema name, virtuveje garu surinktuva reikia jungti i atskira isejima, kad neitu per rekuperatoriu? o kaip del tualetu ir voniu? ar reikia atskiru ventiliaciju siuose mazguose? ar uztenka tik rekuperatoriaus? o gal rekuperatoriaus negalima jungti prie vonios?
Iskilo toks klausimas: irengiant rekuperacine sistema name, virtuveje garu surinktuva reikia jungti i atskira isejima, kad neitu per rekuperatoriu? o kaip del tualetu ir voniu? ar reikia atskiru ventiliaciju siuose mazguose? ar uztenka tik rekuperatoriaus? o gal rekuperatoriaus negalima jungti prie vonios?
Yra rekuperatoriu , turinciu specialu pajungima gartraukiui. WC ir vonia geriausiai jungti i naturalius kanalus, jei ju nera, nieko baisaus, jei pajungsite i bendra sistema.Su salyga , kad tai ne visuomenines patalpos ir ne viesa vonia
QUOTE(vincas @ 2009 03 16, 21:15)
Yra rekuperatoriu , turinciu specialu pajungima gartraukiui. WC ir vonia geriausiai jungti i naturalius kanalus, jei ju nera, nieko baisaus, jei pajungsite i bendra sistema.Su salyga , kad tai ne visuomenines patalpos ir ne viesa vonia
vincai neklaidink zmoniu. Sanitariniu mazgu negalima jungti i jokias bendras sistemas, nes tai nusizengtu tiek str'ui tiek higienos normoms ir jokio skirtumo ar tai visuomeninis statinys ar ne. Gartraukis irgi turi buti jungiamas atskirai nuo rekuperatoriaus.
Ir taip skaiciuoju, ir kitaip skaiciuoju, taciau, kad ir bendra kaina rekup sistemos minima ~13k, o realiai visada po pirminio skaiciavimo gaunasi daugiau ir pigiausias variantas tikrai nebuna geriausias. Ir cia dar tik irengimas, eksploatacija kainuoja irgi nemazai - elektra, ziema isijungiantis tenas, filtrai ir tas deklaruojamas naud.koef 80-90% yra daugiau pasiekiamas laboratorinem salygom, vedinasi pastoviai visos patalpos reikia nereikia - prarandama siluma. Kad investuoti pinigai niekada finansiskai neatsipirks tai faktas, bet kitas faktas yra gaivus oras ir KOMFORTAS, kuris kainuoja. As pas save nusprendziau, kad darysiu oro padavima per pozemini vamzdi. Pagrindiniam kambaryje padavimo anga bus prie zidinio, kuriam galima sakyti bet kokiu atveju reikalingas oro padavimas, toliau bus ortakiai nuo ten i visus kitus kambarius. Oras praejes ziemos metu po zeme siek tiek susils, vasaros metu siek tiek atves. Ir tas pasildymas/atsaldymas kainuos ~0lt/men, aisku siek tiek elektra ventiliatoriui, filtrai.
QUOTE(Spakainas @ 2009 03 17, 08:10)
vincai neklaidink zmoniu. Sanitariniu mazgu negalima jungti i jokias bendras sistemas, nes tai nusizengtu tiek str'ui tiek higienos normoms ir jokio skirtumo ar tai visuomeninis statinys ar ne. Gartraukis irgi turi buti jungiamas atskirai nuo rekuperatoriaus.
Spakainas , ar pats neklaidinat ? Mano situacija - is pradziu man padare projekteli su lietuvisku rekupu ir vonios nejunge i rekupo sistema . Paskui nusprendziau pirkt gera belgiska rekupa ( Renovent Medium ) ir gamintojo atstovai man primygtinai pasiule daryt vonios prijungima prie rekupo . Jie garantavo , kad jokiu kvapu nebus ir dregme geriau isvedins is vonios . Paklausiau ju - , prijungem vonia prie bendros rekupo sistemos , nesigailiu . Pagal gamintojo atstovus , jie vadovaujasi Vokietijos higienos normomis ir reikalavimais . Str'o detaliai nezinau , bet lietuviska info atsilieka nuo pasaulines praktikos - mano nuomone . Juk ir rekupai jau kitokie gaminami , tas lietuviskas Str'as taikomas kokiems nors pasenusiems ploksteliniams rekupams ...
QUOTE(Rimokas @ 2009 03 17, 11:57)
Spakainas , ar pats neklaidinat ? Mano situacija - is pradziu man padare projekteli su lietuvisku rekupu ir vonios nejunge i rekupo sistema . Paskui nusprendziau pirkt gera belgiska rekupa ( Renovent Medium ) ir gamintojo atstovai man primygtinai pasiule daryt vonios prijungima prie rekupo . Jie garantavo , kad jokiu kvapu nebus ir dregme geriau isvedins is vonios . Paklausiau ju - , prijungem vonia prie bendros rekupo sistemos , nesigailiu . Pagal gamintojo atstovus , jie vadovaujasi Vokietijos higienos normomis ir reikalavimais . Str'o detaliai nezinau , bet lietuviska info atsilieka nuo pasaulines praktikos - mano nuomone . Juk ir rekupai jau kitokie gaminami , tas lietuviskas Str'as taikomas kokiems nors pasenusiems ploksteliniams rekupams ...
cia gali uzvirti ilga diskusija apie normas ir ju taikymus. Tad uzbegant uz akiu yra keli esminiai punktai:
1. Gyvenam Lietuvoje ir cia galioja LR priimti bei aptvirtinti istatymai bei normos.
2. Apie sanitarines patalpas. Nesigilinant i irengimu ipatumus yra viena negincytina nuostata - ismetamas sanitariniu patalpu oras negali maisytis su bendru patalpu oru. Jei irangimas turi atskira atsaka san. patalpom, kuri nesimaiso su bendru patalpu oru, tada viskas ok. Bet cia jau irengimu ypatumai.
Asmenine nuomone apie tai net jei ir rekupas turi atskira atsaka sanitarinems patalpoms yra tokia: rekuperatorius paprastai individualiuose namuose dirba paprastai ~3-6 val per para (taupumo sumetimais daugelis susireguliuoja kad oras vedintusi siek tiek ryte ir vakare kai visi susirenka namuose). Sanitarinese patalpose oras turi buti salinamas pagal poreiki neatsizvelgiant i tai rekupas dirba ar ne. Be to vonios patalpoje dregme salintu tik tiek kiek dirba rekupas, neatsizvelgiant i fakta, o isistacius vonios kambario ventiliatoriu su dregmes jutikliu, oras bus salinamas tol kol pasieks normini dregmes lygi. Is emes tai ilga diskusija, kur kiekviena puse turi savu minusu ir pliusu. Jei kas klaustu mano nuomones tai ji yra tokia: santiriniu patalpu vedinimas- ventiliatoriais oras ismetamas tiesiai laukan(ventliatoriai su taimeriais ir dregmes jutikliais), virtuves gartraukis - ventiliatorius ant stogo, o gaubtas virs virykles tik surenka garus (nesigirdi jokiu ventiliatoriu burzgimu tik oro svilpimas per filtra), gyvenamosios patalpos vedinamos rekuperatoriumi.
QUOTE(Spakainas @ 2009 03 17, 12:50)
cia gali uzvirti ilga diskusija apie normas ir ju taikymus. Tad uzbegant uz akiu yra keli esminiai punktai:
1. Gyvenam Lietuvoje ir cia galioja LR priimti bei aptvirtinti istatymai bei normos.
2. Apie sanitarines patalpas. Nesigilinant i irengimu ipatumus yra viena negincytina nuostata - ismetamas sanitariniu patalpu oras negali maisytis su bendru patalpu oru. Jei irangimas turi atskira atsaka san. patalpom, kuri nesimaiso su bendru patalpu oru, tada viskas ok. Bet cia jau irengimu ypatumai.
Asmenine nuomone apie tai net jei ir rekupas turi atskira atsaka sanitarinems patalpoms yra tokia: rekuperatorius paprastai individualiuose namuose dirba paprastai ~3-6 val per para (taupumo sumetimais daugelis susireguliuoja kad oras vedintusi siek tiek ryte ir vakare kai visi susirenka namuose). Sanitarinese patalpose oras turi buti salinamas pagal poreiki neatsizvelgiant i tai rekupas dirba ar ne. Be to vonios patalpoje dregme salintu tik tiek kiek dirba rekupas, neatsizvelgiant i fakta, o isistacius vonios kambario ventiliatoriu su dregmes jutikliu, oras bus salinamas tol kol pasieks normini dregmes lygi. Is emes tai ilga diskusija, kur kiekviena puse turi savu minusu ir pliusu. Jei kas klaustu mano nuomones tai ji yra tokia: santiriniu patalpu vedinimas- ventiliatoriais oras ismetamas tiesiai laukan(ventliatoriai su taimeriais ir dregmes jutikliais), virtuves gartraukis - ventiliatorius ant stogo, o gaubtas virs virykles tik surenka garus (nesigirdi jokiu ventiliatoriu burzgimu tik oro svilpimas per filtra), gyvenamosios patalpos vedinamos rekuperatoriumi.
1. Gyvenam Lietuvoje ir cia galioja LR priimti bei aptvirtinti istatymai bei normos.
2. Apie sanitarines patalpas. Nesigilinant i irengimu ipatumus yra viena negincytina nuostata - ismetamas sanitariniu patalpu oras negali maisytis su bendru patalpu oru. Jei irangimas turi atskira atsaka san. patalpom, kuri nesimaiso su bendru patalpu oru, tada viskas ok. Bet cia jau irengimu ypatumai.
Asmenine nuomone apie tai net jei ir rekupas turi atskira atsaka sanitarinems patalpoms yra tokia: rekuperatorius paprastai individualiuose namuose dirba paprastai ~3-6 val per para (taupumo sumetimais daugelis susireguliuoja kad oras vedintusi siek tiek ryte ir vakare kai visi susirenka namuose). Sanitarinese patalpose oras turi buti salinamas pagal poreiki neatsizvelgiant i tai rekupas dirba ar ne. Be to vonios patalpoje dregme salintu tik tiek kiek dirba rekupas, neatsizvelgiant i fakta, o isistacius vonios kambario ventiliatoriu su dregmes jutikliu, oras bus salinamas tol kol pasieks normini dregmes lygi. Is emes tai ilga diskusija, kur kiekviena puse turi savu minusu ir pliusu. Jei kas klaustu mano nuomones tai ji yra tokia: santiriniu patalpu vedinimas- ventiliatoriais oras ismetamas tiesiai laukan(ventliatoriai su taimeriais ir dregmes jutikliais), virtuves gartraukis - ventiliatorius ant stogo, o gaubtas virs virykles tik surenka garus (nesigirdi jokiu ventiliatoriu burzgimu tik oro svilpimas per filtra), gyvenamosios patalpos vedinamos rekuperatoriumi.
Jeigu rekuperatorius nedirba visą laiką tai galima padaryti kad jis įsijungtu kai kas nors yra vonioje ar tolete. O be to rekuperatorius reikalingas kad dirbtų kai šeima yra namie, o kai nėra nieko namie tai ir kaku nėra kam daryti tai ir vėdinti nereikėtų tų sanitarinių patalpų.
QUOTE(Natalėja @ 2009 03 17, 18:49)
Jeigu rekuperatorius nedirba visą laiką tai galima padaryti kad jis įsijungtu kai kas nors yra vonioje ar tolete. O be to rekuperatorius reikalingas kad dirbtų kai šeima yra namie, o kai nėra nieko namie tai ir kaku nėra kam daryti tai ir vėdinti nereikėtų tų sanitarinių patalpų.
aga.. o jei per pietus uzlekus namo padarei kaku o rekupas isijungs tik vakare? aisku galima visokios automatikos prisivedzioti, bet tada kiek visa tai kainuos ir ar tai finansiskai naudinga (t.y. kiek is to naudos/komforto/ekonomijos gausi)?
QUOTE(Spakainas @ 2009 03 17, 19:02)
aga.. o jei per pietus uzlekus namo padarei kaku o rekupas isijungs tik vakare? aisku galima visokios automatikos prisivedzioti, bet tada kiek visa tai kainuos ir ar tai finansiskai naudinga (t.y. kiek is to naudos/komforto/ekonomijos gausi)?
Vėdinimą vistiek nustatome taip, kad įsijungtų dar prieš susirenkant šeimai namo, kad jau būtų pravėdintą, tai ir Š kvapas išsivėdins jei netyčia per pietus paliksi