Tulpės, vynas ir Atlanto purslai

Tai va ir atsirado zmogus, kuris norintiems gales pasakyti kas ir kaip Gente. Sita miesta mes pasilikome kitam kartui. Zinau tik tiek, kad tai universitetinis miestelis su ne ka prastesne architektura
Briugeje turistu info nesilankeme, bet ji tikrai yra ir tikiu, kad gautumete pilna info.
Mes kelioniu metu su savimi is Lietuvos imame Kelioniu magijos ir Kelioniu ir pramogu atrinktus zurnalus su lankomomis vietomis. Ten labai patogiai aprasyta visa tai, ka matom. Ypac geras aprasymas buvo apie Briuge (apie Genta irgi yra). As tuos zurnalus uzsakineju nuo 2002 metu, tai kolekcija jau solidi ir pries kelione praleidziu ne viena valanda ieskodama rupimu straipsniu...

Ziulyte, jus tikra saunuole! Viskas labai graziai isamiai ir nuosekliai sudeliota. Man ypac patinka, kad ne tik graziu nuotrauku prideta, bet nepaigaileta laiko ir reikiamiems linkams, praktinei informacijai ir pan.
Labai tikiuos, kad uztaks ikvepimo per savaite-kita viska pabaigti.
Aciu!

Penktoji diena - antradienis balandzio 29

Taigi, uzmige mokamoje magistrales dalyje irengtoje aikstele, joje ir atsibudome Oras niurokas - lietaus debesys slankiojo aplinkui, saule tik vos vos kysteledavo savo spinduli pro kokio pajuodusio debesies kampa...
Atejo ciklonas, o Atlanto pakranteje tai reiskia 15 minuciu lietaus ir puse valandos saules... Apie veja jau nekalbu... Taip ir buvo
Mes papusryciave ir uzsipyle kuro lekiam tolyn. Beje, apie kura - dyzelino kainos visoje musu nuvaziuotoje atkarpoje svyravo nuo 1,23 euro (Belgijoje, vienoje degalineje) iki 1,45 euro (berods pagrindine kainas pas prancuzus). Vadinasi Lietuvoje kuras kol kas pigesnis
Sios dienos musu tikslas - Le Havre, Etretat ir Fecamp. Gerai butu vakare atsidurti kaip galima arciau St Miselio vienuolyno. Is Cesarijos ir Mot99 patarimu susideliojau tokia dienotvarke: Le Havre turetumem tik pasivaikcioti, Etretate paziureti i uolas, o Fecamp - svyturys.
Na ir vel is mano planu kazkas pasijuoke...
Isejo taip, kad po tokio intensyvaus vaziavimo mes nuvargome. Mazasis ekipazo narys jautesi pakankamai zvaliai, o mes daremes pikti, nes per dideli atstumai... Visgi uolas nusprendem butinai paziureti.
Isukome is pagrindinio kelio link mano minetu miesteliu.
Apie Le Havra turejau nemazai informacijos, bet... jis taip ir liko neaplankytas. Fecampe tiesiog buvome islipe. Saunus miesteliukas su dar saunesne Benediktinu vienuolyno architektura



Salia vienuolyno tiesiog gatveje eksponuojami bravorelio irengimai



O ir saulute kaip tik buvo islindusi Pirma kart isvydome stacias i jura brendancias pakrantes ir tas vaizdas mus taip suzavejo, kad dar bevaiksciodami puikiai irengta Fe Campo pakrante nusprendem, kad siandiena iki 18 val stojame normaliame kempinge ir niekur toliau nejudame.



Maciau, kad minetame vienuolyne yra benediktino degustacija, ekskursijos, bet mes norejome GAMTOOOOSSSS. Tai pacio benediktino nepirkome Kaina jo pasirode nemenka - nuo 18 iki 24 euru uz 0,75 l buteli...
Juliui pazaidus vaikams irengtose aikstelese, patraukeme toliau.



Ememe ieskoti Etretat'o, nu ir musu Birute vel nusigrybavo... Visu pirma tai ji tokio nerado, paskui jau vedem uolos pavadinima, bet vel tas pats... Bevaziuodami pervaziavome visa Etretat miestuka toooookiais siaurais keliais, kad nebenorejome dar ten sukiotis. Ir vel viskas sugriuvo, bet... neilgam. Emem tiesiog siaip sau klaidzioti tais vieno automobilio plocio keliukais ir matom - svyturys... Prie jo ir apsistojome pietu...

Oras dar vis mainesi - saule, lietus, saule ir vel lietus... Vejalis pute irgi kaip nuo Atlanto, bet mes labai neissigandom. Vistiek istaikem momenta kai nelijo ir nubegome paziureti i uolas ir svyturi.
Ziuriu ziuriu dabar as i ta zemelapi ir galiu pasakyti, kad mes ir buvome kazkur visai salia to Falaise d'Aval...
Na o mateme mes mazdaug tokius vaizdus:
1. Svyturys



2. Skardziai su nuosliauzomis



3. Zemyn ziuret kiek baisoka



4. Cia mes pietavome



Idomi ta vieta dar ir tuo, kad ten yra bent keli betoniai bunkeriai. Butent tuose Normandijos krantuose per berods Pirmaji pasaulini kara issilaipino vokieciai. Ju palikimas matomas visoje to regiono pakrantes zonoje.

Uzkande ir pasigrozeje pakankamai laukiniais vaizdais, patraukeme siauraisiais keliukais atgal iki platesniu. Mazaji uzsupo, todel nuejome gulti, o visi kiti sekmingai kratesi, kol pagaliau keliai pagerejo ir vel dumeme visu savo masiniuko pajegumu St. Miselio vienuolyno link. Praqvaziavome du nuostabius tiltus Tiesa ir susimokejome uz juos As snaudziau tuo metu, bet pagal uzrasus matau, kad apie 10 euru kainavo...
Kaip ir buvome zadeje, dar pries 6 valanda vakare pasiekeme simpatiska miestuka Granville.



Is karto atkreipeme demesi i salia juros kranto esanciu pastatu spylius, bet norejome atsipusti, taigi visu pirma kempingas. Stebuklingasis musu ACSI si kart nuvede i L'Ermitage 3 zvaigzduciu kempinga.



Jis yra visai salia esanciame Donville, kuris irgi labai jau kurortinis simpatukas miestelis su graziai zydinciu gelyciu klombomis



Kam idomu, kempingo puslapiukas http://www.camping-ermitage.com/
Musu ekipazui kempingas kainavo 21,40 euro. Beje, mano vyras atrado mano padaryta klaida del ACSI korteles suteikiamu nuolaidu ne sezono metu - fiksuota kaina yra 10, 12 arba 14 euru. Atsiprasau, jei ka suklaidinau
Kempingo aprasyme pamatytumete, kad Granville su salia esanciais miesteliais laikomas Siaures Monaku Galiu patvirtinti, kad vietos labai grazios... Tiesa, Monako jos man neprimine, bet ir nereikejo
Na o musu ekipazas kempingu liko labai patenkintas - karstas vanduo papildomai nekainavo, zmoniu tik vienas kitas, recepcijoje kalba anglsikai. Lynoja, bet vistiek gyvenimas yra grazus
Vakare issiruosem pasivaikscioti pajuriu - ryskiai matosi potvyniu - atoslugiu linija. Atlantas osia, i kranta meta tikrai grazias kriaukleles, kuriu mes netrukus ir prisirenkame. Tiek erdves, tokia pilnaverte vienatve tenai... Ech, noriu vel atgal
Is gelbetoju boksteliu, is placios betonines pakrantes, is daug kioskeliu supratome, kad vasra ten knibzete knibzda poilsiautoju. Gal net ir musu kempingas jau senai rezervuotas ir net uodas ten nosies sezono met neikistu, bet mes labai dziaugiames, kad jau kelinti metai is eiles renkames ne sezonini laika kelionem. Ramu del visko - jokiu grusciu, jokiu spusciu
Tiesa, kaip paslapti galiu isduoti - si kart kelionei i Normandija ir Bretane pasirinkom kiek netinkama laika. Ten reiktu vaziuoti geguzes pabaigoje - birzeli, nes klimatas tikrai jurinis, labai permainingas ir atsiaurus...
Na, bet turim ka turim ir tuo nesiskundziam. Kaip tik - megaujames naujai atrastomis zaviomis vietomis

Sestoji diena - treciadienis balandzio 30

Ryte tik pabude supratome, kad oras vel musu nedziugins - vejas baisinis
Bet kadangi joks vejas negalejo sukliudyti musu kelionei, tai kaip visada tradiciskai pavalge pusrycius, isdumeme i St. Miseli. Pakeliui dar apsukome rata po Granville miesteli - jis tikrai grazus. O ypac ispudi paliko ten matytas atoslugis



Va taip vat atrodo laivai jo metu

O paciame centre, prie net nezinau - gal ten pilis, gal katedra - kazkur nukisau DK serijos Prancuzijos knygele, ten yra parasyta kas per spyliai mus taip sudomino, radome ir islikusiu tu paciu vokisku bunkeriu



Bet ilgai ten nesitrynem. Sios dienos musu tikslas popieriuje buvo labai jau nepasiekiamas, todel jau senai pakoregavome savo marsruta (oi, kaip man patinka savarankiskos keliones, kai gali koreguotis iki nukritimo ). Pirminis variantas buvo toks: St. Miselis, Cancale, St. Malo, Cap Frehel ir nakvyne Perros - Guirec. Tik pradeje keliauti Normandijoje supratome, kad su musu automobiliu - nameliu didelio tempo nepalaikysi, o ir vaikas nuvargsta, tai ememe ir isbraukeme visus objektus, kuire ejo po St.Malo
Sirdi skaudejo, bet juk atostogos...
Taigi, visu pirma vienuolynas, kuris blizgina akis bet kokioje Prancuzija pristatancioje brosiuroje. Prancuziskai jis skamba taip le Mont St. Michel et sa Baie. Tai UNESCO saugomas objektas - sala, tvirtove, ir vienuolynas viename.



Vejukas viska drasko, bet uztat zmoniu pagal aiksteliu uzstatyma nera daug. Kemperi paliekame aikstuteje sumokeje 8 eurus. Ten galima ir miegoti, tik mokestis tada kitas...
Oficialus sio lankytino objekto puslapiukas http://www.ot-montsaintmichel.com/ Nuorodu daug, todel vaziuoti nesudetinga.
Paeiname kiek savomis kojomis ir mes jau viduje. Buvom paeme maziui vezima, bet... teko ji tempt laiptais aukstyn, o paskui palikome po medziais (kur ji veliau ir radome), nes labai jau ten suvezimais sudetinga...
Na ka galiu pasakyti - gatveles siauros, zmoniu net ir tokiu oru nemazai. Aplinkui vien suvenyru parduotuves, o jau kainos kaineles Brangu...



Lipame i virsu, grozimes atoslugiu ir apylinkiu vaizdais. Bandome surasti savo kemperi tarp keliasdesimt kitu ir randame



Iki virsaus uzlipame nelaba ir uzduse... Cia nutinka idomi jau mano pasakota istorija su foto aparatu ir tenka fotografuoti labai susikaupus, kad paskutinis mygtukas nepasimestu...



Perkame bilietukus i vienuolyno vidu - kompanijai kaina 34 eurai. Nemazai... Juo labiau, kad viduje salese jokios ekspozicijos - tiesiog vaikstai is vienos patalpos i kita ir tiek...



Radome rata, kurio pagalba vienuoliai keldavo daiktus is apacios i virsu



Daugiau - nieko ypatinga. Na gal dar viduje aukstai esantis mini sodas, bet... is esmes antra kart ten nevaziuociau. Pamaciau ir gana. Taip, pati sala atrodo labai ispudingai, bet viduje... kaip cia pasakius. Cia mano nuomone
Musu mazius, aisku, uzsimane zaisliuko. Tetis nupirko karda. Pradejo lynoti ir nujas pirkinys buvo pasleptas vezime po uzdangalu. Na ir matau, kad stovi prie mano vyru korespondente su mikrofonu, salia vyrukas su kamera ir biesas zino ko klausia. Cia jau ir as prisistaciau. Pasirodo Pranzucijos televizija filmuoja siuzeta apie apsipirkima St. Miselio saloje ir korespondente kaip tik uzmate musu paslepta karta... Va ir prisikabino, kodel jus cia, ka pirkot, kodel pirkot... O dar ju ta anglu kalba tokia pagerinta, mes irgi ne filologijos studentai gi Na interviu daveme


Papildyta:
Grize atgal i auto issivirem pietus ir nusprendem... siandiena niekur nevaziuoti Tas musu "niekur" reiske susirasti netoliese kempinga ir ten dar pasigrozeti Atlantu.
Kaip tarem, taip ir padarem. Kadangi pakeliui buvo Cancales zveju miestelis su austriu fermomis, tai vaziuodami nepraleidom progos sustoti ir uz 8 eurus nusipirkti 26 austres... Abu didieji vyrai ir as jas valgeme, o Raimonda su Julium ziurejo i mus didelemis akimis ir nezinia ka galvojo...
Bet tai vyko jau kempinge, o pries tai...
Norejom patekti iki Cap Frehel svyturio, bet nuo Cancales kazkaip ememe ir uzsukome i Point du Grouin... Visur zenklai - kemperiams vaziuoti draudziama. Su dideliais mano bambejimais vyras toki viena pazeide... Ir ka jus galvojate - pamatem kokiu 10 stovinciu kemperiu Ir beveik visi jie buvo su prancuziskais numeriais Ot vat ir eismo taisykles pas juos...
Paejet teko labai nedaug ir vel pamatem tuos nuostabius Atlanto puslus







Uzburti selstancio vandenyno (kaip tik buvo potvynio metas) dar ilgai stovejome ir tiesiog zvelgeme i toli paskende savo mintyse... Tik Julius straksejo nuo uolos, ant uolos ir be paliovos ciauskejo...
Po tokiu vaizdu nusprendem vaziuoti pro San Malo miesteli tolyn ir ieskoti gero kempingo...
Taip ir padarem. San Malo vadinamas akmeniniu miestu, bet kemperiu vairuotojai dar turi tureti ir akmeninius nervus bei kojas jei ten nori patekti. Mes du kartus bandeme surasti parkinga, kur galetume mokamai ar nemokamai palikti savo dideli automobili. Deja, bergzdziai... Pravaziuojant mateme diiiideles akmenines sienas, siauras gatveles, kylancias i virsu. Jos taip mus viliojo, bet... Jei jau taip atvirai - spjoveme mes i ta reikala, apsisukome ir isvaziavome per pakeliama tilta i Dinard miesteli... Nusprendeme, kad jei jau jiems tokie nemieli tie kemperistai, tai rasime tokiu vietu, kur jie pageidaujami...
Dar ir dabar rasydama pykstu... Parkingu prie to miesto senamiescio pilna. Matem kokiu 10, bet visi su kartimis, ant kuriu parasyta labai mums nemieli skaiciai iki 1.9 m... Kur ju nuomone turetumem deti kemperi - nezinau ir tikrai maciau, kad ne vieni mes tokie... Lygiai taip pat blaskesi italai, olandai...

Keik pavaziave Dinard miesteliu supratom, kad mes vel kurorte. Paskaiciau stebuklingajame DK vadove - na ir tikrai. Vienas prabangiausiu ir zinomiausiu siaurines Prancuzijos kurortu. O kas mums ta prabanga... Namai grazus, gatves svarios - daugiau nieko ypatingo. Mums kempingo reikia. Si kart Birute - saunuole, nuvede tiesiai ten, kur reikia ir mes apsistojome vadinamame municipaliniame kempinge. Servisas superinis - karstas vanduo yra, kaina mums visiems buvo 31,40 euru. Vyrukas puikiai kalba angliskai, palydejo su dviraciu iki musu vietos, pasake visa info ir dar pridejo, kad rytais vazineja masinyte su svieziomis bandelemis...
Musu kempingo puslapiukas http://www.camping-p...ite-dinard.html Gyvenome Baltajame uoste ir jis tikrai toks buvo



Ir vel Atlanto puslai dauzesi i uolas, ir vel musu sirdys dainavo



Suvalgeme pirktas austres su dar is Lietuvos paimta citrina



Vakarop oras pasitaise ir nusprendeme paiskylauti. Prisipjausteme lietuvisku lasiniu ir desrytes, paemem butelaiti, pledu ir iskeliavome pasikartyti po uolas. Buvo atoslugis, todel uolos buvo nebeapsemtos ir pamatem jas nusetas austriu ir midiju... Austriu atlupti negalejom - reikia gero peilio, o va midiju prisirinkom Pasedeje ant uolos krasto kol saule nusileis, nusileidome namolio ir vakarienei issivireme ka tik surinktu midiju



Kad jus zinotumete, kaip buvo skanu Ir is vis, kaip ten buvo gera, grazu Dar ilgai prisiminsiu ir ilgesiuosi tu akimirku

Ziulyte, gal tuo pačiu ir receptuką, kaip paruošėte tas midijas
O austres, jas iškart valgyti buvo galima, ar taip pat reikėjo paruošti? Na, nelabai aš su tom jūros gėrybėm.... nežinočiau kaip jas ruošti

Atsakysiu uz Ziulyte. Austres kiauteli atsargiai pradarai su astriu peiliu,apvalai netycia ikritusius kevaliukus ,isspaudi citrinos ir "isiurbi" sau i burna. Jos valgomos zalios. Skonio reikalas,nes labai jauciasi juros skonis.Sakoma,kad labai sveika vyrams valgyt austres,kas turi problemu su impotencija.

Papildyta:
Midijos verdamos baltame vyne + druskyte,pipiriukai pagal skoni!

NY tiksliai nurode, kaip elgtis su austremis Jos man atrodo zalios tik ir tera valgomis. Musu seima jas labai megsta
Midiju ruosimo receptuku zinau kelis.
Pimasis panasus i NY - midijas gerai nuplauti saltame tekanciame vandenyje, deti i puoda, pilti vandenuko, kad jame esancias midijas vos vos apsemtu (su druskyte atsargiai, nes jos pacios surios). Kai puodas uzverda, pilti balto sauso vyno gera stikline 1 kg midiju, o atskiroje keptuveje ruosti padaziuka. Midijas reikia virti 3-4 minutes. Nupilti vandenuka ir ant virsaus padaziukas. Jam reiktu pomidoro, svoguno, cesnako, petrazoliu. Viska sukapoti (pomidora patartina blansiruoti), pakepinti ant sviestelio, pipiriuko ir siaip prieskoniu kas kokiu megsta (man patinka vidurzemio juros zoleliu misinys Santa Marijos), jei reikia ir druskytes truputuka visa sita geri su slakeliu balto vyno vel ant midiju, pries tai isrinkus uzsidariusias kriaukleles (uzsidariusias valgyti grieztai draudziama). Ir viskas - gero apetito
Kitas receptukas labai panasus, tik nepilamas vynas. Midijos vandenuke paverda 3-4 min. Jas nukosiat, o padazui darote svoguna, cesnaka, galima ta pati pomidora ant sviestelio smulkinta pakepti, pertrazoliu zaliu butinai, o baigiant kepti neriebios grietineles ir zinoma prieskoniu, druskytes. Vel viska ant midiju ir skanaus
Trecias, vadinamas prancuziskas: midijos isverda vandenyje su vynu ir smulkintu svogunu. Jas isdeliojat viena kriauklyte nulauze ant skardos ir idedat i kiekviena kriaukle padaziuka. Jis daromas sekanciai: petrazoles, cesnakas, svogunas, balto batono riekele, astrus pipiriukai (as dariau su dziovintais), truputis sviesto, druskos ir keletas saukstu sultino, kur vire midijos tiesiog gerai isukama smulkintuvu (galima vadinamuoju blenderiu). Tinka ir saukstelis garstyciu. Po truputi sios mases i kiekviena kriauklyte ir 3-4 min i gerai ikaitinta orkaite. Niam niam, mes su vyru apsivalgem Taigi, skanaus visiems
Si karta Prancuzijoje dariau ekperimenta - nebuvo zaliu petrazoliu, tai as jas pakeiciau truputuku zalio rozmarino (kempinge nusiskyniau ). Savotiskas, bet tikrai neblogas skonis gavosi
Visa sita geri labai tinka uzgerti baltu vynu, na o austres valgomos ir su alumi...

Septintoji diena - geguzes 1

Rytas isauso grazus. Saule kuteno veidelius ir buvo labai gera, bet... siandiena turejome palikti nuostabuji Atlanta.
Kaip jau buvau minejusi anksciau, mes turejome atsisakyti dalies numatyto marsruto, nes kelione butu virtusi istisiniu begimu. Kitam kartui palikome Perros - Guirec rozines uolas, Point du Raz vakarini kysuli, Carnac mitologinius akmenis ir zinoma pati Atlanta... Taip pat liko nepamatyta didzioji Luaros (Loire) slenio dalis, bet kaip ateitis parodys, del to maziausiai skaudes sirdi
Na, bet gana cia apie tai, ko nebuvo, nes buvo taip pat labai puikiu dalyku
Nuo Dinard mes pasukome link Villandry pilies. Pravaziavome pro Rennes, Le Mans ir Tours miestu sona. Kelias driekesi Prancuzijos lygumomis, oras puikus, tiesa, karts nuo karto koks debesiukas palynodavo, bet nebebuvo to baisinio vejo. Dairemes parduotuviu, bet pas prancuzus geguzes 1-oji taip pat sventine diena, todel jokios parduotuves nedirbo...
Gerokai po pietu pagaliau pasiekeme mineta pili. Automobiliu daug, zmoniu minios, bet didzioji dauguma jau traukia atgal. Mes labai neskubedami sustojome uz Villandry miestuko ribos, pavalgeme ir kai grizome i pilies parkinga, ten jau buvo laisvu vietu. Parkingas nemokamas. Cia pilies puslapiukas http://www.chateauvillandry.com/
Pati pilis nuo gatves puses neatrodo nei labai didele, nei kazkuo isskirtine...



Ieje vidun susimokejome tik uz sodu apziura, nes buvau skaiciusi, kad viduje - nieko ypatingo... Kaina po 6 eurus suaugusiam. Musu vaikas nieko nekainavo, o jei sugalvotumete paziureti dar ir pilies vidu, bilietukas kainuotu 9 eurus.
Na ir pradejom ekskursija. Zmoniu nebuvo daug. Lipome mediniai pasvirusiais laiptais i terasa kiek abejingi, bet kai jau uzlipome ir apsidaireme - apstulbome



Skaiciau, kad pilies sodus rankomis tvarko keletas zmoniu, nes ten auganciu krumu saknys yra pavirsines ir jokios technikos naudoti neimanoma. Sodus priziuri pilies ikurejo palikuonys, na bet kad ten taip grazu - nesitikejau



Apzvalgai skirta visa ilga terasa palei kairi pilies teritorijos sona. Sufomuotas sodas, parkas ir darzas. Parke iskasti keli tvenkiniai su fontanais. Ten daug erdves. Teka upeliukas...



Soduose dominuoja kukmedzio ir bukmedzio karpytos gyvatvores su tulpemis viduryje.



Na o apie darzus as is vis tyliu... Taip auginamu kopustu, salotu ar cesnaku tikrai gyvenime nemaciau



Ir kas idomaiusia, visos lysves apjuostos bukmedziu mazomis gyvatvorytemis ir butinai stiebine roze kiekviename gale...
Nu taip grazu...



Ir dar - pasirodo darzoves ir vaistiniai augalai susodinti ne bet kaip. Kiekvienas is ju turi savo reiksme, pvz. kopustas reiskia istvirkima Ir susodinti taip, kad tiktu vienas prie kito



Eilini kart sioje kelioneje likome suzaveti

Net musu vyrai sake, tai buvo vienas ispudingiausiu lankytinu objektu keliones metu...
Na, bet mes juk negalejome ten buti valandu valandas... Juk musu laukia kitos pilys... Taigi, vel i kemperi ir pirmyn Luaros upes pakrante iki Amboise miestelio. Paciame Amboise yra visai ispudinga pilis, bet musu tikslas tuoj uz Amboise dar viena chateau (pilis). Pagal perskaityta medziaga susidariau ispudi, kad mes vaziuojame i pacia graziausia Luaros upes slenio pili, kuria metu metus valde damos. Kaip jau supratote, kalbu apie Senonso (Chenonceau) pili, dar vadinama le Chateau des Dames (Damu pilis).
Kadangi jau vakarejo, tai i Chenonceau miesteli isukome jau velokai. Tuoj radome nuorodas ir uz keliu minuteliu jau sukinejomes pilies parkinge. Iki uzdarymo buvo like vos pusvalandis, todel nusprendeme si perliuka apziureti ryt ryte, o siandiena vel skubejome susirasti kempinga. Ju ten yra nemazai. Galima nakvoti netgi prie pat pilies parkingo irengtoje natineje kemperiu stovejimo aiksteleje (uz papildoma mokesti), bet... nakti tektu praleisti tiesiai ant gelezinkelio begiu, todel nusprendeme paieskoti tinkamesnes vietos. Aisku, nuo to gelezinkelio labai toli nepabegsi - jis eina isilgai viso miestuko, bet musu rastas 3 zvaigzduciu seimyninis kempingas labai patiko. Jis buvo vos keli km nuo pacios pilies, ant upes kranto. Deja jo puslapiuko nuorodos neidesiu, nes jis puslapiuko savo kaip ir neturi. Kempingas vadinasi Le Moulin Fort. Kaip supratome, jis priklauso seimai, todel stende kempingo lankytojai yra supazindinami net su katinu, kuris gali ir apdraskyti
Pavakarojame puikiai. Mazasis susirado vaiku zaidimu aikstute, mes vel vireme dar ryte nuo uolu surinktas midijas su rozmarinu. Vel skanu, vel gerai
Beje, truputeli ne i tema. Si savo pasakojima pavadinau tulpes, vynas ir Atlanto pursai (maza to, i temos paaskinima netilpo parasyti siaures vakaru Europa, tai dabar dar kas gali pagalvot, kad su geografija man prastai ). Na, bet yra kaip yra, o mano pasakojime jau dalyvavo ir tulpes, ir Atlanto purslai, o vyno kaip ner, taip ner...
Taigi, tegul jis atsiranda Taip jau isejo, kad musu kompanijoje vyno megeja buvau as viena vienintele ir tai dar ne pati tikroji, nes paskutinu metu labiau pamegau balta vyna, o prancuzai kaip zinia, bala vyna gerai tik su zuvies patiekalais arba naudoja maisto gamybai ir jo pasirinkimas na toks sakyciau skurdokas... Na va, kai draugai suzinojo, kur gi musu keliai veda siais metais, gavome uzsakymu parvezti prancuzisko vyno, bet pirkto ne supermarketuose, o tose mazose, kazkam priklausanciose parduotuvelese, kur vietinis vyndarys organizuoja degustacijas ir ju metu gali nusipirkti tokiu ar kitokiu metu derliaus vyno su vos ne vasku uzlietu kamsciu ir vos ne ranka nupaisyta etikete
Va cia mane ir pagavo... Tik atvaziavus i Normandija ir Bretane pasidomejau ir supratau, kad cia vietinio vyno... tiesiog nera. Klimatas ne tas, vynuoges neprisirpsta, todel gaminamas obuoliu sidras, kalvadosas, zoleliu benediktinas...
Luaros slenyje tokio vyno jau lyg ir butu, bet gi mes cia geguzes 1 ir jokiu parduotuveliu dirbanciu nerasta... O paskui jau ir laikas spaudzia... Ir ka daryt... Taip ir likau nieko nepesusi su tais vynais. Tokia mano vyno pirkimo istorija...

Na, o pratesiant mano pasakojima toliau turiu skelbti kitos dienos pradzia

Astunta diena - geguzes 2

Atsibudome turbut nuo traukinio graso, bet jau ir laikas keltis buvo. Pusryteliai, kemperio servisas ir mes po 10 min jau prie Damu pilies parkinge. Jis nemokamas, tik berniukai visiems kemperiu vairuotojams iduoda lapeli, kad siame parkinge nakvoti negalima (visai salia yra kitas - tam skirtas). Viens du trys ir mes prie iejimo. Vaikas vel nemokamas, suaugusiam 12 euru su sodais ir vaskiniu figuru muziejumi. Eiluteje stovi kelios motereles, kurios kiekviena moka uz save ir dar kortele Pabumbejom sau, kad uzlaiko ta 5 zmonu eile, na bet tuscia ju...
Kam idomi info apie pacia Damu pili ziurekite cia http://www.chenoncea...fr/index_fr.php
Pilies nuo parkingo nesimato. Ji slepiasi uz ilgos dideliu medziu alejos ir 70 ha parku. Tik iejus duoda lankstinuka norima kalba (oi, gal skambiai pasakyta norima - anglu zinoma). Na ir pirmyn aleja... Vaizdas kaip is paveikslo - viskas sutvarkyta, zmoniu nors ir is pacio ryto, vistiek eina daug. Alejos gale isvystame pacia pili



Ji tokia mazute atrodo... Nesikeicia nuomone ir priejus arciau... Einame vidun. Viduje tikrai grazu... Vitrazai, paveikslai, sienos, ismustos gobelenu, miegamieji...





Man, kaip mylinciai maisto gaminima, labai dideli ispudi paliko virtuve rusiuose



Nepatikesite, bet ten viskas taip tikroviska... Tas kasikas pomidoru... As galvojau, kad jie vaskiniai... Paciupinejom... Nu gi ne - jie tikri
O kokie variniai indai



Pilies kambariai puosti geliu puokstemis, kurios taip pat yra tikros. Man is vis susidare vaizdas, kad tos visos damos, su savo karaliais, grafais ir kunigaiksciais tik ka isbildejo is tos pilies ir tuoj tuoj sugris... Ten tikrai verta paklajoti, aplankyti tuos 30 kambariu ir pajusti tu laiku dvasia. Verta jau vien tik del to, kad viskas ten grazu ir gerai issilaike
Iseje is pacios pilies ememe dairytis, nes viduje ji tikrai nemaza, o is isores - miniatiurine. Stai ir supratome jos paslapti - ji pastatyta skersai upes ir mes ateidami ja matem is galo...



Apvaiksciojom ir sodus. Tiesa, Villandry jie neprilygsta, bet visai grazus...





Dar aplankeme ir pagalbinese pilies patalpose isikurusi vaskiniu figuru muzieju, bet jis labai didelio ispudzio nepaliko - eksponatu nedaug. Idomu, kad ten labiau eksponuojami tu laiku rubai, todel prie aprasymo yra prisegti audiniu pavyzdiai, kuriuos galima paliesti.
Toliau apkeliavome ir visus ukinius pastatus, kur prekiaujama vynu, yra vaiku zaidimo aikstele, taip pat darzas



Sie darzai suzavejo tuo, kad juose tvorele buvo suformuota is... obels, kuri zydi ir tikiu, duoda vaisiu



Taip ramiai pasivaikstineje vienu is parko keliuku patraukeme atgal ir... nusterome... Prie iejimo i pili lauke kokio puskilometrio eile zmoniu Is kart mintyse atsipraseme tu motereliu, kurios uzlaike musu 5 zmoniu eile. Taigi, praktinis patarimas - jei pilis lankyti, tai tik is pat ryto arba pries uzdaryma... Kitu atveju - katastrofa. Patys prancuzai jas labai myli, gal todel ten tu zmoniu tiek...