Slovakija II

paskutine Banska Stiavnica nuotrauka
gatvele, kurioje mes gyvenome


o cia truputelis kitokios Slovakijos, ypac tiems, kurie toliau Tatru nevaziuoja

Laba diena
Gal kas vaziuojate i Slovakija ir norite nusipirkti pigiau slovakisku pinigu? Siemet pas juos pasikeite valiuta, bet metus laiko dar galima issikeisti ir senaja- taigi kas vaziuojate parduociau pigiau ju senuosius pinigelius.

Na nezinau ar si info teisinga,bent jau mums kai buvom sausio 1 diena,tai sake kad senaja ju valiuta galima bus atsiskaityti dar 2 savaites, tai yra iki sausio 15d, o toliau tik eurais.

Atsiskaitinėti parduotuvėse gal ir taip, bet Slovakijoje bankai dar kelis metus supirkinės kronas...

Tikrai taip- bankai keis visus metus, bet mes neplanuojame ten vykti greitu laiku- todel iskeisciau pigiau.

Nors vasara dar tolokai, bet jau pradėjau sudarinėt orientacinį kelionės į Slovakiją planą. Norėčiau, kad jis apimtų viską - pilis, bent vieną kurortą, terminių šaltinių baseinus, kvepiančius sieros vandeniliu, ledo ir stalaktitų urvus, planavau praeit bent viena trasa, pasikelt į kalnus keltuvu...
Paskaičius atsiliepimus, pažiūrėjus nuotraukas, sunerimau, kad nei tiltuku pereisiu, o tuo labiau kopetėlėm ar grandinėm... Nebent kas nors pasiūlytų lengvą, be ypatingo ekstrimo bet su gražiais vaizdais maršrutą. O gal vaizdai tiesiogiai proporcingi trasos ekstremalumui?
Visų pilių ir urvų neapžiūrėsi - kurie įspūdingiausi?
Gal kas nors, prisimindami pernykščius įspūdžius ką nors konkretaus pasiūlytų?

Beveik prieš porą metų mes su dviem trimetėm ir dviem septynmečiais kuo sėkmingiausiai nusileidom nuo Skalnate Pleso (1753 m, berods) iki Hrebenok. Tiesa, užtrukom kokias 6 valandas , kitą dieną kojos nelabai norėjo kur nors eiti (bet tik ne vaikų ). Pasikėlėm su keltuvais iš Tatranska Lomnica iki Skalnate Pleso, nusileidom su a la funikulierium Hrebenok jau Staryj Smokovece. Tada traškėdami ir braškėdami nuslinkom iki geležinkelio stoties, ten sėdom į traukinuką ir grįžom į Tatranska Lomnica ieškot savo transporto. Kalnuose, kaip jau sakiau, užtrukom apie 6 val, prisižiūrėjom superinių vaizdų, gavom lietaus, gėrėm šaltinio vandenį, skoniu primenantį vaikystėje ragautis varveklius , radom krioklį, braidėm (ne visi) po kalnų upę, kurios vandenukas - ledinis . Vienžo, įspūdžių buvo per akis, o pati trąsa - tikrai be ekstrymų, jei vaikai sugebėjo ją įveikti savo kojomis
Iš urvų, tai galėčiau rekomenduoti jau aptartus stalagmitų-stalaktitų urvus Sloboda jaskyne, berods. O į ledo urvą kaip ir nelabai yra ko eiti - sušalom, o kažko įspūdingo nepamatėm.
Pilis apžiūrėjom dvi - Spiš griuvėsius - laaabai vaikams ir mums patiko, ir Oravos - biškį kitame Slovakijos gale, bet tikrai labai įspūdinga - tikra pasakų pilis . Dėl kurortų su terminiais baseinais nieko pasakyt negaliu - kažkaip vasarą taškytis keliasdešimties laipsnių baloje neturėjom noro. O vandens parkui nusprendėm negaišti laiko, nes norėjom pamatyti tai, ko neturim Lietuvoj

Mes pernai buvom ir manau labai gerai viskas gavosi .... Gyvenom Demanova jaskynia / nu su pavadinimais tai jau galiu būti ir pamiršus kaip teisingai.../ tai iki ledo urvų ir stalaktitų pasivaikščiodami nuėjom /taip arti/ , prie pat atrakcija - nusileidimas nuo kalno su tokiom mašinytėm... Bešeniova irgi netoliese. Chopakas čia pat. Tik atskirai išsiruošėm tolėliau į Spišsky hrad ir Slovakijos rojų. Atvykdami, dar tiesa, užsukom pakeliui į Oravos pilį, o grįždami į Ružomberoką. Liuks kelionė.

Sveikos,
gal kas keliaujant buvot apsistojusios Bratislavoj ir galėtumėte pasiūlyti nakvynei vietą ?

Ačiū Dilma ir gude už atsakymą. Matot, su trimečiais ir septynmečiais lengviau. O kai amžius ir svoris 40+ ir 120+ (čia aš apie bendrakeleivius ), tai Dilmos variantas, manau, labai tiks... Planuoju nakvynes dviejose vietose: vieną prie Čekijos sienos, kur kurortai, kitą jau prie Tatranska Lomnica kur nors... Mums ir kempingai tinka, tik kad nelytų...

Labukas Dziaugiuosi radusi sia temuke. Slovakijoj buvom 2006 rugpjuti, siais metais kaip ir vel zadam palekti, tik si karta sudetingiau-turim pupsika metu laiko, tai galvojam, ar verta su mazuliuku trenktis.

Na, o anuomet tai buvom ekstremalai, manyciau, nes keliavom as su draugu ir seima su dviem vaikais-4 ir pusantru metuku. Apsistojom Kezmaroke ir vazinedavom is ten. Daugiausiai laiko buvom Aukstuosiuose tatruose, dar aplankem Levoco miesteli, Spiskij grad pili, Dobsinska ladova jaskyna, Slovaku roju, bet po Aukstuju Tatru mums ten visai nepatiko.
Pacia pirma diena issiruoseme i Krivana Mes tai nezinojome, kad yra ka veikti su tuo kalnu, draugai kope jau ne pirma karta. Man isties buvo sunku, bet geda buvo skustis, kai kartu kope 4 metu berniukas (aisku, daug tetis ji ir nese, ir padejo per akmenis lipt)-finale vyrai ikope i Krivana, o as su keturmeciu ikopem i taip vadinama mazaji Krivana (pritruko mums truputuka), drauge su pusantru metuku vaiku liko kazkur pusiaukelej ir paskui leidosi atgal, lauke musu chatoj. Keleta kartu man buvo baime tokia apremus, nes rukas debesys daug ka denge, o kai trumpam pamaciau, kas aplinkui dedas, galvojau, kas mane nuo cia nukels. Labai sunku buvo leistis zemyn, nes kojos tirtejo, tai leidomes kaip ir begte, ristele tokia, kitaip neina. Sekancias dvi dienas kojos taip skaudejo, kad vaiksciojom tik po Kezmaroka ir dar kazkur, nebepamenu.
Didziausias nuotykis buvo, kai kopem prie Terychovo chatos. Issiruosem jau idienojus, pasiekem krioklius, labai smarkiai lijo, turistai ziurejo I mus nelabai kaip, svelniai tariant. Ypac lietuviai pasizymi savo “kultura”, eina pro sali ir rekia, “kaip jie gali su tokiu mazu vaiku lipti, ar isproteje”, o as jiem atsakau-kazkaip gali ir visai neisproteje, tai susigedo truputuka. Nors, tiesa sakant, drauge su maze tik iki kriokliu ir kope, po to leidosi ir lauke musu Bilikovo chatoj. O mes ikopem iki tos Terychovo chatos, labai grazus ezeriukai keli ten, ir sniego radom, taip idomu, apacioj karsta, rugpjutis, o mes ant sniego stovim. Bet baisiausia, kad eme temti, o mes dar tik ruosemes leistis. Va tada supratau, kokia nesamone suvelem, keleta metru tik nusileidus, nei kriokliu nepasiekus, visiskai sutemo, zibinto jokio, baime didele, tai iki siol atsimenu ta jausma, kai atrodo kad kazkas tave seka, koju neisivaizduoju kaip, bet neissisukom, zodziu, pasiekem Hrebionok, aisku, uzdarytas, tai nusileidom asfaltu vos bepavilkdami kojas. Drauge su maziuke taip uzsilauke masinoj, ojojoi. Seimininkei kai pasipasakojom, tai labai nepagyre, svelnii tariant, musu uz toki dalyka, na , bet atsiminsim ilgam.
Beje, spec avalynes neturejom nei vienas. As kopiau su sportiniais batais odiniais, kuriu padas postoris ir gruobletas ir man super jie atlaike dvi savaites. Na, bet gal ir deretu isigyti normalia avalyne, maciau, Slovakijoj labiau apsimoka pirkt.

Dabar svarstom, ka su metinuku ten veikti, nes i tokius ekstrymus jau tikrai nesileisim, o Slovaku rojus nelabai. Gal po pilis pasidaryt ekskursijas, matem piliu zemelapi, daug ten ju. Ka dar rekomenduotumet?