Ir mes jau gera savaitė, kai sugrįžome iš kelionės po Slovakiją. Nors savo sudarytą programą įvykdėme pilnumoj, bet taip dar norėjosi pabūti ir pakopinėti po kalnus. vienintelis noras liko neįgyvendintas - pasikelti į Lomnickij Štit viršukalnę. nuvažiavom ryte 8 val. nusipirkom bilietuką (gavome tik 14.10 val.), bet atėjus mūsų laikui keltis užstrigo vežimėlis, kuris kelia į patį viršų. Žmonės jame prakabėjo apie 40 min. Mūsų laikas praėjo ir pasakė, kad grąžins pinigus, o pakelti tą dieną nebegalės (griežtas grafikas). truputėlį buvo gaila, bet pagalvojus, kaip ten jautėsi žmonės kabėdami - visiškai nesinorėtų to patirti, o be to viršukalnė buvo paskendusi debesyse, todėl žadėto ketvirtadalio Slovakijos tikrai nebūtume pamatę. Sako labai retai taip būna, kad užstrigtų keltuvai, bet būna... po to labai linksmai juokėmės, kai leidžiantis žemyn užstrigo ir mažieji keltuvai, bet tai truko neilgai, gal tik kokias 5 min. matyt buvo nelemta, todėl griebėme mobilų ir pasiskambinome instruktoriui (telefoną buvau suradusi internete) ir pradėjom tartis dėl paskraidymo parasparniais nuo Chopoko kalno viršūnės. Tą dieną oras skraidymui buvo nepalankus, bet kitos dienos ryte sulaukėme žinutės, kad oras puikus skrydžiui... tai buvo patys nuostabiausi kelionės įspūdžiai, nenusakomi jokiais žodžiais.
Dėkoju visoms supermamoms, kurios netingi rašyti. Labai pravertė jų patirtis ir patarimai. gal pravers ir manieji, nors kai kas gali kartotis.
Jeigu ruošiatės daugiau kopinėti po kalnus nepagailėkite pinigų kalnų batams. Pačioje Slovakijoje mačiau už 150 litų galima nusipirkti gerus batus. Mano kedukai buvo storapadžiai su auliukais ir su amortikais - galvojau bus labai geri. neįvertnau to, kad jie labai slidūs, todėl Slovakų rojuje kiekvieną žingsnį teko dėti atsargiai. o kas buvo tai žino, kokiomis kopetėlėmis tenka palaipioti
Gyvenome miestelyje Nova Lesna. jo labai gera geografinė padėtis. Viskas kas geriausia-šalia. beveik kiekviename name nuomoja kambarius, todėl nėra sunku susirasti kur gyventi.
Galima užsisakyti internetu - kaina ta pati, kaip ir nuvažiavus į vietą, tik tiek, kad tu realiai viską matai ir gali įvertinti tinka tau ar ne. Mes nesureikšminom gyvenimo sąlygų, nes išvažiuodavome ryte 8 val. ir grįždavome tik miegoti, tai svarbiausia geros lovos ir dušas.
lauktuvių namo vežėmės slovakiško alaus skardinėse ir įvairių rūšių sūrių. pasirinkimas labai didelis. Pirmą kartą teko ragauti skaidraus pelėsinio sūrio (sako jį reikia valgyti kalnuose, kad vėjas nupūstų jo nekokį kvapelį).
O dėl skonio nesiginčijama: vieni valgė ir gyrė, kiti net į burną neėmė... savotiško skonio ir avių varškės sūriai su įvairiausiais prieskoniais
