bala nematė-nežinau kaip čia mums taip "pasisekė"...
matyt užtemimas saulės suveikė -horoskopas išvykstant sakė nevykt į keliones
ale neklausiau... skrandžiai tai mūsų nejautrūs, bet matyt tas majonezo padažas toks pagerintas bacilom kokiom papuolė ant kepto sūrio prie urvo, kad neatlaikėm... nes vaikas vemt ėmė po pusdienio, man pikas į antrą naktį užėjo...
bet toks kad šakės....
dėl eilių-tai galiu pasakyt, kad į VISUS objektus jos buvo nemažos. didžiausia į oravą, spišskoj irgi eilė-tik mažesnė, hrebenioko keltuvui-irgi nemaža, prie stalagtitų-apie 20min eilė... eilės nebuvo tik tatranskoj lomnicoj-bet ir bilietų kaip jau rašiau nebuvo... dar šv Jokūbo bažnyčioj eilių nebuvo.
Dėl kamščių-tai pirmyn važiuojant jų pasitaikė keletas, bet į slovakų pusę jie buvo mažesni, nei iš tuo metu iš jos
dažniausia dėl kelio darbų ir kelio susiaurėjimo. vieną didesnį šiek tiek aplenkėm per didelį lietų-pasukdami į šoną su vietiniais per kažkokį kaimą... o atgal kai važiavom, tai pačioj slovakijoj sėdom į toookį kamštį....
kad greičiau būtum pėščiom parėjęs... tai progai pasitaikius sukom irgi į šoną ir navigavom trumpiausiu keliu-keliukai vedė per kaimus, kalnus, bet bent jau judėjom.... kažkuri čia stebėjosi kad vieni lenkai... nu žinokit, toks jausmas slovakijoj, kad ten lenkija, o slovakai tik svečiuose
kur bevažiuosi, kur bepasisuksi-vieni lenkai...
beje, paskutinę dieną šeštadadienį slovakijoj žliaugė lietus... kelionė namo buvo šlapia
na ką darysi-ne viskas pavyko-bet diena kalnuose, orava, urvas, spiš, levoča vistiek liks maloniuose prisiminimuose...
net ir tarp blogų dalykų nauji įspūdžiai išlieka. va dar mano vyresnėliui buvo nauja patirtis lenkuose-pilnos pakelės prostitučių
apsirėdžiusių kaip iš filmo kekšių kvartale-blizgančiom suknelėm, rankinukais ir pan. o mes su vyru vis kas kart stebimės, kaip tie lenkai tas savo reklamas kabinėja visur kur papuola-ant nuosavų namų, net ant bažnyčios sienų, kelio borteliai ir tie nukabinėti... nu man tai toks balaganas ir tokia beskonybė ....