Slovakija II

Mes ir po kelionės jau sužavėjo mus kalnai .Kėlėmės keltuvais,kopėm į kalnus,leidomės plaustais Dunajeco upe,dviračiais parvarėm atgal,lindom į urvus,ledo urve ir buvom.Aplankėm Spiš pilį,terminiuose baseinuose pasipliuškenom.Oro gavom visokio-saulės,lietaus,bet nenusiminėm,nuotaika buvo gera.Grįždami apsilankėme Veličkų druskų kasyklose.Su vyru jau svajojam,kad mes dar ten grįšim,nes dar daug į ką yra pažiūrėt

Sveikučiai,
gal kas lankėtės slovakijos vaiduoklių pily? Kokie įspūdžiai?
http://www.bojnicecastle.sk/

O kodėl ji vaiduoklių?
Mes lankėmės. Iš išorės labai graži, bent jau mums taip. Viduje gražu, bet mums ekskursija po ją ne itin paliko įspūdį. Gidė buvo slovakė, tai teko gal valandą klausytis apie visus paveikslus ir dar slovakiškai. Nesigailiu, kad ėjau, bet įspūdžio labai didelio nepaliko. Mes pilių mėgėjai, tai mums tinka, o ir ne priekabūs. Bet jei jūs tikitės kažko ypatingai įspūdingo, ir net vaiduoklių, tai ten tikrai nieko panašaus nėra. Vaikštai po pilies kambarius, daugybė paveikslų (vat čia jau mums ne itin patinka, neišprusę mes tuo klausimu), pakyli į patį viršų, graži panorama į Boijnicoc miestelį (labai mielas kaimukas), tada išeini į vidinį pilies sodelį, ir leidiesi į po pilimi esantį tikrą urvą. Einant požemiu į jį ant sienų prikabinėta netikrų šikšnosparnių. Tai gal jie ir turi sudaryti visą baisumą?









šis labai gražus kambarys


Vidinio sodelio fragmentas, tik tokį turiu


Na va, beveik viską, apie ką kalbėjau ir sukėliau.na neapsiverčio tos dvi nuotraukos, nors tu ką

o man 5 ir 6ta nuotraukos "guli"
Papildyta:

o dėl grožio, tai gražu, ypač vasarą. Mums pasitaikė ypatingai geras oras, tai viskas tiesiog švietė.
Šalia pilies dar ir pramogų yra. Kiek pamenu, tai lyg ir zoologijos sodas, lyg ir terminiai baseinai. netoliese kempingas. bet visų šių gėrių neišbandėme, tai jokių komentarų neturiu. na, kempingas ne pramoga, ale gėris, jei jau laikas apsistoti būna

radau internete kažkur informaciją, kad atseit vaiduoklių pilis ten būna naktiniai ėjimai į ją su žvakėmis, tai gal čia visas baisumas

sveikos visos, pagaliau ir aš po kelionės atsigavus galiu pasidalint įspūdžiais....
pradžiai pasakysiu tiek, kad kelionė nevisai taip pavyko kaip norėjos, dalies planų neįvykdėm.. taigi, liko dėl ko grįžt ten dar kartą
ankstų pirmad rytą 5,40val susipakavę pajudam su renault safrane varomu dujom link tikslo. Privažiavus lekijos sieną mus sustabdo muitininkė dokumentus, bagažinę patikrina, klausia ar cigarečių nevežam... mes ką į kontrabandininkus panašūs??? oras geras, pradžioje planavę apsinakvot Rzeszowe lenkijoj ir tęst kelionę kitą rytą nusprendžiam kad viskas einas neblogai ir pavyks pasiekt slovakiją... pravažiavus waršuvą po poros valandų girdim per žinias, kad joje praūžė stipri audra , net nurovė stogus, privartė medžių... kol kas mums tik lyja, vietom stipriai, tačiau važiuojant matosi, kad ir čia jau praūžus vėtra.. mums pasisekė-išvengėm. lenkijoj stojam tik trumpam, degalinėse arba pamiškėse.... artėjant sienai, prasideda kamščiai... dėkui dievui nedideli...
apie 20val jų laiku pasiekiam tikslą-Nova lesna miestelį... ir miestelio aikštėj mus pasigauna kambarių siūlytoja... sako po 270kronų už žmogų-mums tinka, ji palydi iki vietos pas šeimininkus... pasitinka pagyvenus bobulė, kuri parodo mums kambarius-tipo vienas pirmam aukšte vaikam (12 m be kelių dienų ir 7,5m) ir kitą antram mums.. tačiau kyla klausimas ar vaikai norės svetimam name miegot vieni... išsakom savo abejones, tada jie vienam kambary pasiūlo pristatyt vietas ir pakelia kainą po 300kronų kadangi jau vėlu kaip pas juos-tai visgi sutinkam, o paskui labai gailimės... lovos buvo tragiškos-ir vaikam kažkokios baldų dalys sudėtos ir mums-lentgaliai o ne baldai-ant vieno šono gali pagulėt ne ilgiau kaip 15min... tulike popieriaus nėra-gerai, kad savo įsidėjau, smirdantis dar plius, nors bobulė baisią tvarkinguolę primeta-į antrą aukštą užsinešt tašių neleido su basutėm apsiavus-liepė prie durų verandoj palikt
na įsikuriam norim susimokėt eurais už kambarius babka nesutinka... na sakom tada eisim ieškot bankomato ir nusiimsim kronas.. išeinam pasivakščiot po miesteliuką... vaikštinėja tik turistai, vietinių nesimato, parduotuvėlė uždaryta, yra tik vyno parduotuvėlė-bariukas, kuriam galima tik atsigert vyno...netinka-norim valgyt. toliau randam tipo ale restoraną- na ten į mūsų pigią valgyklą panašiau, ale dzin-mums prabangos nereik, tik duokit valgyt. klausiam ar eurais ar kortele galima-sako kortele ne, bet eurais jamam. susėdam, pasiimam alaus-tamsus alus labai skanus, maistas irgi super-dvi česnakinės sriubos, trys antri patiekalai, 2 sulčių, ir trys alaus-22eurai... pasisėdim iki 21,30ir minam miegot, nes restoranas dirba iki 22val tik... ryte atsikeliam, užkandam ir važiuojam iki stary smokoviec ieškot bankomato.... ir planas nuvaryt iki tatranska lomnicos bilietus keltuvui gaut... tačiau...
pasistatom mašiną-parkingas dienai 160kronų... pasivaikštom po miestelį, randam bankomatą... nusimam 10 000 kronų... išgeriam kavos ir nusprendžiam pakilt traukinuku iki hrebeniok, nueit iki studenovo krioklių ir nusileist žemyn pėsčiom, tada varyt į tatranska lomnica... atstovim eilę prie bilietų ir pakylam su traukinuku iki hrebenioko....
nuo ten imam žingsniuot link krioklių.. mano dideiji vyra apsiginklavę fotoaparatais pleškina viską aplink, mes su mažium grožimis vaizdais ir kvepiančiu mišku... nukeliajam iki krioklių, pasukam atgal link hrebenioko, sustojam chatoj kieme užkasti... pailsim, užkandam, mes su vyru įkalam po borovičkos ir demanovkos stikliuką ir keliajam kitu keliuku palei upelį link hrebenioko... vis skaičiuojam laiką, kad reik suspėt nuvažiuot iki tatranskos lomnica ir prienam nuorodas, kad iki stary smokoviec-2val kelio, o iki tatranskos lomnicos-2,5val... davai, sakau varom iki lomnicos pėškom, o paskui grįšim traukiniu iki mašinos na ir visi pasirašom...o paskui jau gailimės... gražu smagu, vaikai straksi kaip kalnų ožiai, žmonių toj trasoj mažai... bet neįvertinam savo jėgų pirmam kartui ir pasekmės to-kad kojas man jau savaitė laiko skauda taip praleidžiam 5val kalnuose ir pasiekiam Taranska Lomnica.... ten mums pasako, kad bilietai keltuvam gali būt tik ryt 16,30val arba po dviejų dienų... o čia tai bent... jau buvom pasiryžę sumokėt beveik 400lt kad pasikelt iki viršukalnės visiems, vaikai taip norėjo tų keltuvų ir deja, tenka keist planus, nes rytdienai jau planai kiti...

su eurais NOva Lesnoj ir mums ''bajeris'' buvo-atvaziavom vakare, sakom eurais mokesim. tai seiminike purto galva, sako ne pas mus bus slovakiski eurai, situ neimsim visas dienas zvenge,m su vyru-kaip europos sajungoj, slovakai savo eurus tures

truputį nusivylę, pavargę kaip ciuckiai, atsigeriam šalto alaus, sugraužiam po kukurūzo burbuolę ir varom į električką iki stary smokoviec mašinos pasiimt...
dar prie mašinos nusiperkam brindzos, vyno, vaikai sulčių, bandelių... ir grįžę pas bobulką šiek tiek pailsėję, išgėrę vyno patraukiam į tą patį vietinį restoranėlį vakarienės... ilgai nesisėdi, nes nuovargis ir didelės porcijos laužia prie lovos... grįžus laukia staigmena-užrakintos durys.. beldžiam -neįsileidžia..mažius jau į ašaras, kur mes nakvosim, kaip mūsų daiktai... pagaliau smarkiau patrankius duris būnam įleisti...
ryte pusryčiai babkos virtuvėj skirtoj turistam-ten susitinkam lietuvius, ir patraukiam susidėję daiktus į kitą vietą. Planuose-šiai dienai Levoča, Spišs pilis ir nakvynės ieškojimas buvo numatytas diedinky miesteliuke slovakijos rojuj... Levoča aplankom Šv Jokūbo bažnyčią su aukščiausiu mediniu altorium-gaila viduj fotkint neleidžia... kvapas viduje kaip mūsų rumšiškių trobesių-dvelkia seniena, bet jausmas apima viduj įdomus... dar šalia užeinam į liuteronų bažnyčią-ten mus pasitinka bobulė, kuri klausia kas mes ir ar suprantam rusiškai... sužinojus kad esam lietuviai ir suprantam-paduoda lapą su aprašymu rusiškai ir klausia ar negalėtume jai to išverst į lietuvių kalbą ir atsiųst emeilu, kad galėtų lietuviam duot paskaityt.. sako va jau turiu keliolikoj kalbų, dar lietuviškai nėra... na mes sutinkam-negi sunku taip kad kas ten užsuksit vėliau-rasit mūsų vertimą (nors gal kas ir anskčiau jau išvers) dar pavaikštinėjam pusvalandį kol parkingas apmokėtas (2valandom) po miesteliuką, užsukam į parduotuvę pagraužtukų ir gėrimų ir pasukam link Spišskos pilies...
Papildyta:
privažiuojam prie katedros, aišku iš tos pusės kur kelias ilgas ir status neasfaltuotas ves į pilį... pavaikštinėję prie katedros prisiparkuojam aikštelėj, apsiginklujam galvos apdangalais, gėrimais, užkandžiais ir pradedam patį baisiausią kopimą mano gyvenime į kalną... pasakysiu tik tiek-kad tą dieną buvo apie 30 karščio, kepino saulė tiesiai į galvas-o man tai jau katastrofa ir lygumoj... kopti saulėkaitoj į tokį kalną-kažkoks mazochizmas... sukilo kraujospūdis, širdis galvojau kad išlėks lauk ir pan. vėjo jokio... nu ne man senai tarkai kuri jau kapais kvepia taip kopinėt... nu bet šiaip ne taip užsikabarojom.. pati pilis didelė, pavėsio mažai, atrakcijų užtenkamai... beje, nesu greito maisto mėgėja-bet tikrai skanų hamburgerį sukirto mano mažius.. aišku šovėm iš patrankos, aš iš pištulkės, vaikai pakeliui užsimanė į tualetą, tai nebekopė į patį viršų, o mes su vyru užsikadarojom... beje, vėl gėda paliko už lietuvius... nes vienoj iš aikštelių lipant į bokštą gulėjo su šiukšlėm numestas lietuviškas maximos maišelis.... nusileidus atradom jų skanų gėrimą kofola... mažai gazuotas, skanus, o svarbiausia šaltas.... ir nusileidom prie mašinos.... va čia ir prasidėjo svarstymai ar leistis į slovakų rojų ar rinktis pavčina lehota-kuriam apsinakvojus norėjom stalagtitų urvą , tatralandiją, oravą aplankyt... nusprendėm, kad visgi važiuojam į pavčina lehotą miestelį ieškot nakvynės, nes trys dienos iš eilės kopinėjimų jau kaip ir gana-neužteks sveikatos, nes dar šios dienos kaitra išsekino visus... va čia ir prasideda mūsų tolesnės bėdos.... mažasis mašinoj gulinėja, ima skųstis kad pykina...
Papildyta:
nuo pilies iki pavčina lehota-apie 100 km... pasiekę miestelį imam klaust nakvynės-beviltiška-viskas užgrūsta lenkais, aplinkiniuose hoteliuose arba kelios vietos ir tos baisiai brangu arba nėra išvis vietų..
vaikai ima panikuot kur nakvosim, laikas jau apie 21val jų laiku... stumiamės link jasna miestelio... pakeliui randam hotel ski.bungalow.. užsukam... sako hotely vietų nėra, jei norit bungaluose-suaugusiam 300, vaikam po 150. super, jamam.. bungalas medinis namukas-apačioj holas, dušas, du tulikai, du kambariai po 3 lovas, viršuj tik du kambariai po 3 lovas. mes gaunas abu kambarius-mokama tik už žmones. lovytės minkštos, balta patalynė, po langu kalnas, kvepia pušim, po kitu sruvena kalnų upelis... balkonas... vienas trūkumas-šaldytuvo nėra.. dar užsisakom pusryčius-suaugusiam 120, vaikui po 60kronų... iš laimės kad jau turim namus užkandam turimas iš namų dešrytes, atsidarom įsimestą starkos butely ir laimingi gulam miegot.... aš su mažium vienam kambary-vyras su vyresnėliu kitam... jie miega, o man naktis bemiegė-mažius visą naktį bėgioja vemt... perkaito saulė, dehidravo, nors vandens ir daug gėrė...

ryte einam pusryčiaut-dribsniai, jogurtas, arbatos, kavos, lėkštė su dešrom, sūriu, daržovių, sviesto, džemo. pajudam link demanovos jaskynės slobody... aikštelėj mažius ištisai sako, kad vems... po truputį gurkšnoja vandenį-šiaip ne taip sustumiam jam litrą vandens ir jis atsigauna.. šturmuojam kalną, kad pasiekt stalagtitų stalagmitų urvą... ten vėsu, gera, gražu... vyras atsilikęs nuo grupės daro fotosesijas.. išėjęs norim valgyt-jau apie 3val dienos... šalia restoranas-dirstelėjus į kainas-nesinori... vyras pasiūlo sėst prie vietoj aikštelėj esamo kiosko-užkandinės ir suryt greito maisto... kad jį kur velnias tą jo pasiūlymą mažius valgo tik fri bulvytes su kečiupu, o mes visi trys keptą sūrį su majonezo padažu ir fritkėm... pavalgius jaučiuos kaip šieno prikišus skrandį.. :S toliau planuose tatralandija... pakeliui sustojam Litovsky mikulas prekybos centre... užsiperkam skystų lauktuvių namo, atsigert kofolos, vaikas užsimano į tualetą-vyras susimokėjęs eina į mašiną, o mes su mažium ieškot tuliko-prekybos centras didelis dviejų aukštų-gi turi būt-randam, ale deja... kad durys atsidarytų-reik įmest 5kronas, o visi vietiniai pinigai pas vyrą, kuris nuvairavo iki mašinos.... nieko nepešę minam į mašiną ir pakelėj užsukam į kiniečių restorano tuliką... mašinoj vėl kyla diskusija, kad gal į tą tralandiją varom ryt... kad visi pavargę, ypač vyras, o jam teks mažajį ten ganyt... grįžtam į bungalus.. kieme vaikai pasišaudo su spišskoj nusipirktais lankais, pavaikštinėjam po teritoriją ir nueinam į vietinį kabaką pasėdėt lauke.. ten vėl česnakinės sriubytės-čia jau kitokia ji... alaus, vaikam vištiena su ryžiais, guliašinė sriuba... ir miegot... aha, gerai būt kad miegot eitų-dabar jau vyresnėlis vemia, man skauda skrandį, pykina, skausmas ima raižyt vidurius... atsikeliu be miego... papusryčiaujam ir šiandien dieną minam į oravos pilį... vyresnėlis atsisako eit, nes vis dar blogai jaučias, pykina-lieka mašinoj miegot.. mes atstovim kilometrinę eilę prie bilietų, paskui valandą dar laukiam savo laiko... prie pilies gidė pareiškia-kad šiandien į pagr citadelę neliedžiama-jei norit gražinkit bilietus... kyla sąmyšis... vėl kilometrinę eilę kuri dar pailgėjo atstovėt kad gražint?
paskui išsiaiškinam kad neleidžia tik į vieną, o visa kita prašom.

Mano kelionės aprašymas čia
http://www.supermama...howtopic=341339

pati pilis man įspūdinga, gal net įspūdingesnė nei spišska... kažkokia mistika dvelkianti... vat tokia kokią ir įsivazduoji pilį... gidė tarškia slovakiškai, bet dalį galima suprast jei kerti rusų ir lenkų šiek tiek... ekskursija trunka apie val virš... viskas įdomu, tik malonumą kartina rūpestis kaip ten mano sūnus mašinoj-ar ne bloga, ar ne viduriuoja, ar nepanikuoja, o ir man periodiškai drasko skausmas žarnyną, ima krėts drebulys... nusileidžiam iki mašinos-viskas gerai, vaikas miegojo visą laiką-užeinam į kavinukę šalia pavalgyt ir judam link tatralandijos... ten nuvykę sėdam laukt 17val nes taip pigiau... finale vyresnėlį vėl ima pykinti, mane šaltis krato... suabejojam ar verta beeiti visiems ligotiems ir graudžiom mažojo ašarom palaistę grįžtam į mašiną. grįžus pasimatuoju temperatūrą-37,7... sukrentam į lovas pailsėt-mažiukas žaidžia vienas tyliai sau, o mes visi trys miegam... prisijungia ir jis miegot... tik šį kart aš visą naktį lakstau į tuliką kas valandą... paleido vidurius, skausmas baisesnis žarnų nei per gimdymą temperatūra turbūt dar daugiau sukilus... tik paryčiais aprimsta šiek tiek.. ryte einam pusryčiaut... ir namo ... pakliūnam į kamštį-paskui pirmai progai pasitaikius neriam iš magistralės į šoną ir naviguojam per kaimus ir šunkelius namo... keliai tragiški, bet vis bent jau judam... dar stabtelim poroj parduotuvėlių sūrių namo pasijamt ir minam minam namo... lygiai 00,00val iš šeštadienio į sekmad kertam lietuvos sieną ir po 1val jau būnam namie...
tai vat tokia nelabai sėkminga mūsų kelionė... taip planuose ir liko slovakijos rojus bet kojas taip skaudėjo, kad nebūčiau ten nieko padarius, ledo urvas... ir dar daug kitų dalykų....
kas liečia širšes-tai tik spišskos pily jų biškelį buvo, uodų nei vieno-kažkokie mašalikai šiek tiek apkramtė hotelio lauko terasoj... kas dar įdomu klauskit...

Rigedora, niekaip negaliu suprasti, kaip čia Jums nepasisekė kelionėje... maistas Jūsų skrandžiams netiko? bet iš kur tiek visokių nepavykusių ekskursijų, kamščių ir šiaip nemalonių nutikimų?!

Mes šiaip atvykę apie 11 val. ryte irgi negavome bilietų pakilimui į Lomnicky štit, galėjom kilti 17.10, bet neplanavom mesti kopinėjimo trasomis ir nenorėjom kulversčiais lėkti, kad spėtume grįžti, o kitomis dienomis viršūnė buvo debesyse, tad visai neverta kilti buvo, taip ir liko kitam kartui. Visos kitos Jūsų nesėkmės atrodo nerealiai

skaitau kaip kažką nesuprantama... lenkai, kamščiai, eilės... su niekuo neteko susidurt (na, buvo eilė prie kasų į Lomnitski Štit, bet čia suprantama)