Slovakija II

Liepos 19 diena

Keliamės 7 val ryto, pusryčiaujam, išsiregistruojam ir traukiam link urvų (o iki jų gal 10 min kelio automobiliu iš ten, kur buvome apsistoję). Kaip jau minėjau, pirma nuvažiavome į Demanovskos Slobody stalaktitų-gmitų urvą, o po to į Demanovskos ledo urvą ir kitąkart darytume viską atvirkščiai, tuomet ledo urvas mums būtų didesnį įspūdį palikęs. Aplankyti tikrai verta abu, nes kitaip nebūtų su kuo lyginti, na, nebent labai laiko nėra, tuomet tik stalaktitų. Kainos buvo surašytos jau anksčiau, aš galiu jas tik pakartoti

Demanovska jaskyna slobody (60 min pasivaikščiojimas)– parkingas 150 SKK, bilietas suaugusiajam 200 SKK, foto-video 300 SKK, dirba nuo 9 val, įėjimas kas valandą, 16 val paskutinis įėjimas, pirmadieniais nedirba.

Demanovska l’adova jaskyna (45 min) – parkingas 150 SKK, bilietas suaugusiajam 200 SKK, foto-video 300 SKK, darbo laikas toks pat kaip ir Slobody urvo.

O nuotraukų nebekartosiu, neteršiu forumo
Tik eidami į Slobody urvo, "prisitrynėm" prie kitų lietuvaičių autobuso (bet taip netyčia išėjo, pasakėm, kad mes iš Lietuvos ir mus irgi prie jų įleido... ), tai ir įleido 10 min iki oficialiaus įleidimo, ir klausėmės pasakojimo ne slovakų, o rusų kalba - vis suprantamiau...
Beje, skaitydama lankstinukus, pastebėjau, kad šiaip šie abu urvai jungiasi vienas su kitu, bet matyt, per ilgas pasivaikščiojimas gautųsi, jei nuo per vieno įėjimo urvą įeitum, o per kito išeitum, bet kaip norėčiau...


Abu urvus apėjom per geras 3 valandas ir galėjom keliauti toliau, link Spiš pilies. O čia eilinį kartą apsigavom Įvažiavom į Spišske Podhradie miestuką ir susiradom pilies parkingo nuorodą (60 SKK). Bet kai patižusiu laukų keliuku užkopėm iki įėjimo ir dar truputį palipom iki viduriniosios pilies, per langus pamatėm, kad iš rytų pusės yra normalus ir parkingas, ir takas iki pilies (o mes užlipom iš vakarų pusės)... Taigi, tikrai kelią galima surast normalų, bet mes taip labai norėjom pilį pamatyt, kad šiek tiek paskubėjom...
Bilietas suaugusiajam 135 SKK, pilis atidaryta nuo 9 iki 19 val, paskutinis įėjimas 18 valandą. Čia jau vaikščiojom savarankiškai, be gido, kaip norėjom ir kiek norėjom Viduriniajame pilies kiemelyje pilna akcijų-atrakcijų: galima ir savo puodą nusilipdyti, ir iš patrankos bei muškietos iššauti (šūvis iš patrankos 50 SKK), ir greito maisto užvalgyti, ir egzekucijoje sudalyvauti. Ši pilis pasirodė ir gyvesnė, ir artimesnė dūšiai, nors ir negyvenama nuo 18 amžiaus gaisro... Bet kadangi dar planavome ir į Levoča užsukti, tai ir čia ilgai neužsibuvome.

O Levoče atsitrenkėme į uždarytas šv. Jakobo bažnyčios duris, kur tikėjomės pamatyti įspūdingą altorių. Mat atvykome kelios minutės po 17 val, kai tuo tarpu turistus įleidžia 17 valandą (60 SKK įėjimas žmogui).

Beliko tik nosis nukabinus traukto toliau, link Slovakų rojaus. Sustojome Poprad miesto Tesco supermarkete, kur dar išsigryninom pinigų. Vėliau per Hrabušice pasiekėme Podlesok ir įsikūrėme kempinge Slovacky raj papėdėje (žmogus 60 SKK, auto 60 SKK, palapinė 60 SKK, viso sumokėjom 360 SKK už nakvynę + pirkom trasų žemėlapį už 150 SKK). Čia atšventėme dienos pabaigą ir nusivarę nuo kojų patraukėme miegoti.

Spiš pilis


Spiš pilyje galima rasti ir tokių...

...ir tokių gyventojų


Kitos dvi dienos Slovakijoje - vėlai vakare, nes mažoji pietų miegą jau išmiegojo

Papildyta:


Navigacija ir mums daugiau laiko buvo paskaičiavusi, tik ji nepaskaičiavo, kad per Varšuvos miestą važiavome 90-100 km greičiu su srautu ir šiaip beveik visur viršijome greitį, nes kitaip fūros lenkia...

O pačioje Slovakijoje nežinau, kur jūs planuojat lankytis, bet mes daugiausia per dieną 100 km esam nuvažiavę... O taip vis 50-70 km...

Liepos 20 diena

Išsimiegoję, pavalgę ir nusiteikę sunkiai dienai apie 10 valandą išsiruošiame į Slovakų rojaus Sucha Bela trasą. Kioskelyje miškelyje susimokam už įėjimą į Slovakų rojų po 40 SKK už žmogų. O tada ir prasideda linksmybės... Iš pradžių dar saugojau kojas ir puoselėjau viltis grįžti sausais kedais į kempingą, bet kai prieš pat nosį moteriškė paslydo ant šlapio rąsto ir tėškėsi į upelio akmenis – toliau drąsiai ėjau (kur įmanoma) upelio vaga nebesistengdama balansuoti ant nukritimo ar nenukritimo ribos. Trasa tikrai nenuobodi – jei ne upelis, tai lieptelis, jei ne lieptelis, tai kopėtėlės, jei ne kopėtėlės, tai šlapios uolos ir pan. Tik trasos pabaiga prieš viršukalnę buvo pastovus kopimas miško taku į kalną. Užkopus į 900 su viršum metrų viršukalnę Sucha Bela (žaliai žymėta) trasa baigiasi, todėl leidomės iš pradžių geltona, vėliau raudona vėliavėlėmis pažymėtomis trasomis ir po viso penkių valandų pasivaikščiojimo Slovakų rojuje vėl atsidūrėme Podlesok kempinge. Ten užkandome, susipakavome palapinę ir patraukėme link Aukštųjų Tatrų.

Vėl pravažiavome Poprad miestą, vėliau Stary Smokovec, o vėliau ir Tatranska Lomnica, kur iš pat pradžių ėjom pirkti bilietų rytdienos pasikėlimui į Lomnicky viršukalnę (2634m). Į pačią viršukalnę kelia per dvi stoteles: Tatranska Lomnica – Skalnate Pleso (bilietas į abi puses keltis ir leistis kainuoja 390 SKK suaugusiajam, bet puikiai galima iki Skalnate Pleso turint daugiau laiko ir užkopti, arba nusileisti trasa), Skalnate Pleso – Lomnicky Štit (600 SKK žmogui). Taigi viso pasikėlimas ir nusileidimas į aukščiausią viršukalnę žmogui atsieina 990 SKK... Keltuvai veikia iki 19 valandų, nuo 8:30. Tiesa, dar auto parkingas 160 SKK.

Nusipirkę bilietus, patraukėm ieškoti nakvynės. Nova Lesna kempinge mūsų nakvynė būtų atsiėjusi 550 SKK, bet mes patraukėm ieškoti nakvynės ne po atviru dangumi. Stara Lesna miestelyje apsistojome Solvo pensione ir tikrai nepasigailėjome, nes visą naktį pylė kaip iš kibiro... Už keturvietį dviejų aukštų kambarį su dušu ir tv sumokėjome 1500 SKK už visus keturis žmones, nors iš pradžių prašė 1600 SKK. Šeimininkas labai malonus, sukasi savo pensione kaip vijurkas. 19 valandą išsiprausę po dušu išlindome į pensiono valgyklą vakarienės. Paprašėme šeimininko meniu, o jis mums iškart atnešė keturias lėkštes, įrankių komplektus ir didelį dubenį sriubos... Nežinojom, ar čia juoktis, ar čia verkti, ar turėsim pinigų susimokėt... Vėliau atkeliavo ir antras patiekalas ir desertas, o mums tik kai sočiai sočiai prisikirtom, pasakė, kad skolingi tik 150 SKK nuo žmogaus, o mes ten įsivaizdavom jau kažin kiek pravalgę... Patenkinti ir nuvargę sapnavom būsimą kėlimąsi į kalnus...

Slovakų rojus

Liepos 21 diena

Aukštieji Tatrai pasitiko mus nesvetingai – 8 val ryto rūkas buvo toks, kad ne tik kalnų viršaus, bet ir apačios nesimatė... Keltuvu kėlėmės kaip į nežinią, matomumas nulinis... Iš pradžių kėlėmės keturvietėj kabinoje, o vėliau – kur telpa 15 stovinčių žmonių... Pačioje viršukalnėje vėjas kartas nuo karto išsklaidydavo rūką ir pasijausdavom tarsi debesyse – žemės nematyti, tik balti balti debesys ir truputis kalnų viršukalnių. Lomnicky štit leidžiama būti 50 min, mat apžvalgos aikštelėje nėra labai daug vietos, ir žmonės nuolat keičiasi. Nusileidę iki Skalnate Pleso dar pasivaikščiojom aplink ežerą, kol neprasidėjo lietus, tuomet leidomės žemyn ir savo dideliam nusivylimui pamatėm, kad kalno papėdėje vos ne saulė šviečia...

Vaizdas iš Lomnicky Štit viršukalnės

Skalnate Pleso


Bet kad nusileidom, tai nusileidom – traukiam į Stary Smokovec, ten vėlgi paliekam automobilį už 160 SKK ir kylam link Hrebienok, vėliau link krioklių Studeneho potoka. Ir vėl žalia trasa. Nuorodinėje lentelėje užrašyta, kad nuo Stary Smokovec iki krioklių 55 min kelio, tai mes nuėjom per pusantros valandos ne itin skubėdami. Takas eina palei traukinuko bėgius ir per mišką į kalną (apie 1200 m virš jūros), todėl nuo Hrebienok leidomės jau traukinuku (nusileidimas 60 SKK žmogui, pasikėlimas 170 SKK). Pareidami apturėjom gan nemalonų vaizdelį, teko pamatyt, kaip gelbėtojai išvežė ir išskraidino vieną nelaimėlį, deja jau su eglišakėm.Nežinom nei kas nutiko, nei kodėl, tik mintys grįžtant truputį susijaukė ir džiaugėmės, kad mes grįžtam namo be jokių nuotykių...

Studeniovo kriokliai




Ir ką – atgal į pensioną pasiimt daiktų, palįst po dušu, į Poprad miestą lauktuvių ir apie 18 valandą vietos laiku jau buvom kelyje į Lietuvą, o Klaipėdą savo akimis pamatėme liepos 22-os dienos 10 valandą Lietuvos laiku. Tiesa, grįžtant dar papuolėme į mokamą autostradą Lenkijoje (nuvažiuojant mokėti neteko), tai ir įvažiuojant ir išvažiuojant sumokėjome po 6,50 zlotų, viso 13 zlotų...

Kelionę baigėme, patirties įgavome, įspūdžių parsivežėme... Ačiū už eterį

ačiū, jūrinuke, pasakojimas naudingas ir šaunus esi gera pasakotoja dar klausimų turiu-kaip keičias oro temperatūra einant trasomis, keliantis keltuvais? ar jei pradžioj šilta reik su savim imt šiltų rūbų? (lietpalčiai kaip supratau privaloma tvarka ) nes mano mažius tai kaulų rinkinys tuoj dreba....
medinio altoriaus pasižiūrėt leidžia iki 17val ar tik lygiai 17val? pasakojime nelabai įkirtau šitos vietos...
ir dar ta bobova draha... ar tikrai labai baisu? nes aš tai bailė esu baisi-bijau aukščio... ar neina ten išdribt iš tos sėdynės?

Ačiū už gerus žodžius. O prisiminimai ir man atgyja žiūrint į tas nuotraukas...



Šiaip mums pasisekė, oras visąlaik buvo toks, kad lietpalčių net iš įpakavimų neištraukėm, nors ir visur nešiojomės. O oras tikrai keičiasi kelis kartus per dieną, taigi megztukas kuprinėj niekada nepamaišys. Nes, pavyzdžiui, į Spiš pilį užlipom saulei kaitinant ir nepasiėmėm nieko šiltesnio, o leidomės jau geram vėjukui pučiant ir krapnojant... O kai Slovakų rojuje prisikrovėm kuprines šiltų rūbų, tai saulė visą dieną kepinte kepino... O aukštuosiuose tatruose, keliantis į pačią viršukalnę rengėmės net ne po vieną, o po du megztinius, tikrai buvo žvarboka, galiu net foto įmest, kokie mes ten sustirę atrodėm...



Dėl altoriaus Levoča mieste - kiek supratom iš slovakiško informacinio lapelio ant bažnyčios durų, į bažnyčią įleidžia tik tam tikrom valandom 1-2 kartus per dieną, mes, pavyzdžiui, atvykom šeštadienį, tai tą dieną įėjimas buvo 12.30 ir 17.00, tai yra du kartus per dieną. Kaip supratom, ten neįeisi kada nori, kap kad mūsų įprastose bažnyčiose...

Na, mes irgi dvi bailės važiavome, bet nusileidome tais bobais... Šaukėm šaukėm, kad nesileisim jokiu būdu, bet nusileidusios dar ir pakartot norėjom Iškrist neiškrisi - pririša ir šiaip saugiai ir nugara, ir kojomis galima įsiremti ir dar į valdymo svirtį įsikabinti. Ir jei labai jau baisu - galima nuolat stabdyti ir nučiuožti sau ramiai vėžlio greičiu - ne vieną ir tokį matėme. Baisiausia kol kelia į viršų, o po to tik adrenalino kiekis kraujyje didėja...

na susidarėm ir mes maršrutą pagaliau-kas iš to išeis-pasakysiu kai grįšiu
kaunas-apie 5val ryto, vakaras ir nakvynė lenkuose-Rzeszow mieste... paskui ryte spišska podhradie apie 3val, paskui levoča... poprad-parduotuvėm laiko šiek tiek, nova lesna-galvojam apie dvi naktis, paskui dedinky-slovakų rojus, dobšinska ledova jaskyna... 2 gal naktys, paskui pavčina lehota-2-naktys-su bobrova draha, tatralandia su visai westernais ir pan., gal dar jų marios, liptovsky mikulaš, ir stalagmitų urvas slobody....
paskui oravos pilis ( gal dar kažkas apie ją-kažkoks kaimas etnografinis yra ir namo... na čia preliminarus planas-realiai pagal eigą matysim o toliau ilgas kelias namei...


jurinuke, tai supratau kad nuolat su savim megztinis ar striukė su lietpalčiu kurpinėj būtina...

IR DAR KLAUSIMAS-KAIP TEN SU UODAIS, SIRSEM IR KITOKIAIS MASALAIS?

nusipirk vienkartiniu lietpalciu po pora litu, isimesk ir nesiokis - vietos neuzims, o esant reikalui issitrauksi
kai jau kilsit i kalnus keltuvu, tai striuke nepamaisytu (jei atviru kilsit), o siaip tai, jei ryte silta, tai kam tampyt svori, nuo ejimo irgi silta bus



mums nebuvo pasitaikę, kažkaip nepamenu bet klimatas keičiasi

Oi lauksim įspūdžių O dėl megztinio kuprinėj - žiūrėkit pagal situaciją, jei tik porai valandų išeinat, gal ir neverta jo temptis, bet per visą dieną oras tikrai gali pasikeist...



Grįžom nesugelti. Ir jokių spiečių nepastebėjom Taip kad flakonėliai nuo mašalų taip pat grįžo namo nepanaudoti, kaip ir lietpalčiai

Geros kelionės Lauksim sugrįžtant

mums nepasitaike nei viena apsiniaukusi diena, priesingai nusvilom veidus ir pecius, ( pamirsau kremus nuo saules naudot ) net ploniausio megztinio nereikejo. Ziurint kaip kopsit i kalna0jei tik keltuvais i virsune pasidairyt ir vel agal, tai galima i kuprines visko prisikrauti. bet jei pilnai visa dienoa po kalnus kopineti, tai kartais net vandens buteliukas baisiai sunkus pasidaro tada jau minimaliai apsikraut reiktu

Na, mūsų kuprinėse kasdien būdavo 2-3 buteliai vandens, užkanda (sumuštiniai, vaisiai, "barankytės" ar dar kas nors graužiamo), pora megztinių (kurių aukščiau pakilus, man asmeniškai, visados prireikdavo), kremas nuo saulės, kepuraitės. Po to kai netikėtai buvome kiaurai perlyti, kitądien ir neperšlampamas striukes įsimetėm (kurių aišku, nebeprirekė ) - žodžiu, oras ten loterija todėl reikia būt pasiruošusiam viskam

Kalbant apie uodus ir mašalus. Savo kelyje tokių nesutikome netgi neturėjome jokių purškalų įsidėję (keliavome liepos pirmą savaitę).

Sveikutes,
ka tik grizom is keliones po Cekija-Slovakija. Jei kas ieskote, kur apsistoti Zemuosiuose Tatruose, rekomenduoju http://www.horky.sk/...ie.php?jazyk=en
Ypac su vaikais

Pirmiausia vykom i Cekija. Apsistojom labai graziam miestely Mikulov. Sitam viesbutely:
http://www.hotel-mikulov.cz/en/
Kaip minejau grazus pats Mikulov senamiestis. O netoliese yra Lednice, Valtice.
http://www.zamky-hra...1/lednice-e.htm
http://www.radnice-v...x.php?setlang=3
Viena vakara dar nulekem pasigrozeti naktine Viena (nes labai graziai apsviesta, kitur, kiek teko matyt, naktiniai miestai nera tokie grazus...), tik kad lietus lijo....
Is Cekijos vaziavom i Zemuosius Tatrus, apsistojom, kaip minejau http://www.horky.sk/
Lipom (is pradziu kelemes keltuvu, o tik paskui lipom) i Chopok kalna, ejom i ledo urvo, ejom i Tatralandijos vandens parka, Beseniovo vandens parka, leidomes bobslejaus trasa, vaziavom i toki kaimuka kaip musu Rumsiskes, vaziavom aplink Aukstuosius Tatrus (uzsukom i Zakopane), buvom prie krioklio (tik dabar uzkrito pavadinimas, netoli Beseniovo)..... Zodziu ispudziu per akis....
O dar grizdami aplankem Krokuva
Stojom nakvoti cia:
http://www.hotelambasador.pl/

Tai tiek labai trumpai

P.S. o kadangi "megstam" aveti ecco batus, tai dar slovakijoj Martin miestelyje prie Ecco gamyklos nusipirkom batu