QUOTE(mrs.ieva @ 2008 05 02, 14:33)
as tai zinokit savo vaika panesioju ir pamyluoju ir jeigu verkia paimu ant ranku nes labai gera priglausti ir nuraminti verkianti savo zuikiuka as zinau kai vaikai paaugs ir visur lakstys nei tu ju pagausi nei panesiosi nei paciuciuosi, o kol maziukas tai kam ji grieztai 'aukleti', as manau gyvenime tikrai bus daug priezasciu del ko verkti ir pykti ir tada jau net mes mamos negalesime padeti.. o kol galime juos nuraminti- as niekada nepalikciau savo vaiko verkiancio paziureti kada jam tie oziai praeis nors aisku man lengva kalbeti, nes dar niekada nebuvo tokios situacijos, kad reikia ant ranku nesti ir kartu vezimuka stumti, jei maniske vezimuke guli ir dar ja kas veza, tai jega
kazkur skaiciau dideli straipsni, kad tie vaikuciai, kuriuos mama pvz paima ant ranku ir panesioja kai jis prasosi uzauge maziau serga savigrauza ir depresijom visokiom, darzeliuose ir mokyklose tokie vaikai buna sukalbamesni..
kazkur skaiciau dideli straipsni, kad tie vaikuciai, kuriuos mama pvz paima ant ranku ir panesioja kai jis prasosi uzauge maziau serga savigrauza ir depresijom visokiom, darzeliuose ir mokyklose tokie vaikai buna sukalbamesni..
Nesakau, kad reikia rikdyti ir neimti. Mažyliai labai dažnai greit pamiršta, ko verkė, jeigu nukreipi jų dėmesį. Be to, reikia išmokti atskirti, kur kaprizas, o kur iš tikrųjų vaikučiui negera ir reikia mamytės šilumos. Jeigu tenkinsite vaikučio kiekvieną kaprizą, kurio jis išsireikalaus balsu, tuomet jis supras, kad tik verksmu gali išsiprašyti to, ko nori. Ypač jei jau kartą gavo tai, ko norėjo, o vėliau mama bando neleisti.
O jums juk niekas nedraudžia paimti ir myluoti mažylį kiek širdis geidžia tada, kai jis neverkia ir yra geros nuotaikos