Sveikutes, praeitais metais gimdziau naturaliai, sikart gimdysiu tik su epiduriniu. Pirma kart buvau nusiteikus is anksto, kad gimdysiu naturaliai, nes labai norejau pajausti, ka tai reiskia, nei kiek nebijojau, buvau isitikinusi, kad as viska istversiu. Visu pirma saremius jauciau tris paras, jas pragulejau ligoninej, visos naktys bemieges, jegu nebeturejau, skausmai nezmoniski (nenupasakosi). Pats stumimas vieni juokai, viens du trys ir isstumiau, bet kaklelio atsidarymas... Nezinau, neleido man skatinamuju, pora kart pacioj pradzioj (nes veliau nebegalima) kazkokiu suleido anestetiku, bet suveikdavo vos 5min ir vel... Raiciausi, rekiau, klykiau, vyra savo visa suznaibiau. NU IR KAM VISO SITO REIKIA????? Man atrodo, kad mano suneliui buvo tik dar baisiau klausytis kaip mama klykia, pergyveno visa ta stresa kartu su manim, todel ramybe viso nestumo metu nuejo suniui ant uodegos, deguonies jam ryskiai truko, nes as tik rekiau. Gydytojai vis bare, kad vaikui deguonies truksta, o as galiu tik ikvept tiek kad man uztektu ir vel klykiu... Turejo mano vaikelis siokiu tokiu problemeliu, gydytojai spejo, kad tai del gimdymo metu patirtos deguonies stokos, bet aciu Dievui viskas susitvarke.
Mano uosviene, vis sakydavo "labai greit pasimirs tavo gimdymo skausmai ir pamatysi, kita vaikeli vel noresi gimdyti naturaliai"... Dabar laukiu antro vaikelio, nieko as nepamirsau, ir gymdysiu tik su epiduru.
P.S. Kai atejo laikas stumti, ir gydytojai manes klause, kada prasideda saremiai? As nezinojau, nes man jau skaudejo visa laika, pastoviai. Jie man sako, kai pajusi stumk, o as nezinau, kada jis prasideda, kada baigiasi. Tada jie man viska reguliavo savaip, sake kada stumt ir po triju kartu isstumiau. tai nematau jokiu problemu, jei su epiduru man gydytojai reguliuos mano stanginimasi.