Vilke, koks įdomus pas tave atvejis, kad cholestaze susirgai su berniuku, o mergaitę nešiodama, ja nesirgai, atrodo, visiškai atvirkščiai, remiantis teorijomis.
aš irgi buvau su ta nelemta choletaze. skatino gimdymą. skatinamųjų tiek privarė, kad jau nuo pradžių sąrėmių balas buvo 100, kai toks turėtų būti prie 10cm atsidarymo...
tokiuose skausmuose prasikankinau 4val, pasiprašiau epidūro, kurio teko laukti dar dvi valandas
(aišku, dėl to, kad su niekuom nesitariau iš anksto)...
kai man padarė epidūrą, sąrėmius kuo puikiausiai jaučiau, tik tiek, kad jie buvo trumpesni. ir kada reikėjo stumti, taip pat viską puikiai jaučiau. tik turbūt skausmo mažiau.
pamenu, mums per kursus aiškino, kad, kai leidžiami skatinamieji, gimdymas vyksta dvigubai didesne jėga ir skauda žymiai labiau. nes kol neleido tų nelemtų skatinamųjų, tol sąrėmius jaučiau tik kaip susitraukinėjantį pilvą, man nieko neskaudėjo....
manau, epidūras yra kiekvienos moters apsiprendimo reikalas. nematau nei dėl ko puikuotis, jei pagimdei be jo, nei su juo.
blogiau, kai moterys tiek įsijaučia į tą natūralizmo vajų, kad, jei atsitinka taip, kad tenka netikėtai gimdyti Cezario pagalba, paskui užsikamuoja pogimdyminėmis depresijomis ir nevisavertiškumo kompleksais, neva yra netikusios mamos, nesugebėjusios pagimdyti natūraliai....