QUOTE(lusis @ 2008 07 16, 16:29)
Laba diena mamytes.
Nesenai susituokem ir jau po truputi galvojam apie leliuka.
Kai dar buvau pries kokius 7 metelius turejome nuostabia etikos mokytoja, labai apsisvietusia moteri. Ir ji mum papasakojo, kad labai domejosi gimdymu. ir sake kad tikrai mokslininku yra irodyta, kad vaiko gimimas nulemia visa jo gyvenima. Kad is tikro jis neturetu gimti kazkokiais skatinimo budais. Kad vaikas gimdamas viska jaucia ir patiria didziuli stresa, kuris uzsikoduoja jo samoneje. Ir man labai istrigo jos pasakojimas apie gimdyma, ir as taip svajoju tik nezinau ar pavyks igyvendinti. Zodziu kaip ji pasakojo moterys turetu gimdyti ne toje saltoje ir ryskiu sviesu pilnoje operacineje kur laksto gydytojai ir kas tik nori bet labai jaukioje palatoje, prietemoje, skambant graziai muzikai, zvakiu sviesoje, su mylimu vyru. Aisku salia turi buti visada pasituosusi gydytoju komanda, nes tikrai zmogus nesi nuo nieko apsidraudes. Moteriai turetu buti leista pasirinkti jai tinkamiausia poza o nei kaip patogiau gydytojui. dar sake kad kai leliukas gimsta jam jokiu budu negali iskart nukirpti virksteles o turi ji paguldyti mamytei ant pilvo ir labai idemiai stebeti kada jis pats pradeda kvepuoti ( deja dabar gydytojai tingi cia taip terliotis). As labai tikiuos kad pavyks rasti gerus privacius gimdymo namus, kur galesiu ispilgyti savo svajone. Ir manau, kad mamytem tie skausmai tik sustripreja nuo tu nervu ir draskymusi ir tu gydytoju lakstymo.
O siaip as manau, kad moteris yra taip sukurta kad pati galetu pagimdyti vaikuti. Aisku buna isimciu, bet tas epiduras tai tikras ispuikimas ir turbut koki 80 procentu moteru ji naudoja palengvinti sau gyvenima.
Graži teorija. Bet tik teorija. Anksčiau, kai moterys gimdydavo vienos namuose ir nebuvo profesionalios pagalvos tiesiog mirdavo dalis vaikų ir dalis gimdyvių.
Jeigu gimdymas vyksta sklandžiai, galima ir tas lempas reguliuotis ir vaikutį ant pilvo paguldyti.
Bet deja būna atvejų, kad rūpi ne kaip ant pilvo guldyti, o kad iš viso gimęs vaikutis kvėpuoti pradėtų.
Dėl skatinimo: manau, jeigu ne medicina neturėčiau nei vieno vaiko, jeigu vaikas pernešiojamas ir neskatinamas gimdymas, vaikas gali žūti arba gimti nesveikas.
O del skausmo tai tiek: prieš pirmąjį gimdymą galvojau visai taip, kaip parašė lusis, po gimdymo, kurio pabaigoje nebegalėjau nei apsiversti, nei stumti, o gulėjau praktiškai kaip lapas bejėgis, teorijos pasikeitė.
Jeigu ne profesionalus gydytojas, kuris savo rankomis išstūmė vaiką, kaži kaip ten būtų buvę.
Per antrą gimdymą rinkausi epidūrą, kad bent jau pabaigoje būtų sąmonė veikianti, sąmonė buvo, bet va medikų pagalbos prireikė, o ant pilvo vaiko paguldyti negalėjo dėl mano ir vaiko blogos būklės