QUOTE(alfa159 @ 2008 05 27, 11:54)
Tai sutik, kad Tavo rekomendacijos ir itikinejimai pries epidura remiasi Tavo patirtimi.
taip. kiekviename poste tai rasau.
QUOTE(alfa159 @ 2008 05 27, 11:54)
As tai patarciau spresti pagal situacija. Jei matot, kad esat ant nupushimo ribos- imkit epidura. Jei ne- bandykit nenuskausminta gimdyma.
apie tai irgi rasiau.
i pirmaji gimdyma ejau nusiteikusi butent taip: jei bus blogai, darysiuos epidurine nejautra. pati matai, kuo viskas baigesi.
mano patirtis parode, kad labai svarbu tureti kuo ivairesnes informacijos, ivairiapusiskos informacijos apie gimdymo fiziologija ir psichologija, ivairius nuskausminimo budus, ju pliusus ir minusus, salutinius poveikius. pasidometi alternatyvomis, galbut pameginti kartu su gydytoju sudaryti galimybiu ir pageidavimu sarasa (vadinamaji "gimdymo plana").
pasiruosimas, darbas su savimi padeda nugaleti baimes, nusiteikti pozityviai - tada ir intervenciju reikia maziau.
QUOTE(alfa159 @ 2008 05 27, 11:54)
Kazkurioj temoj Natuke labai gerai aprase ta jausma, kai nebegali kenteti... Jausmas toks, kad tave kazkas ispraude i kampa ir smarkiai musa, ir neleidzia atsikvepti, ir nebesugebi nei gintis, nei kontroliuoti skausmo, nei atsikvepti...Ir taip valandu valandas. Man toks aprasymas labai atgaivino pirmo gimdymo ispudi.
labai gerai pazystu ta jausma, kai kazkuriuo gimdymo momentu viskas ima atrodyti beviltiska, skausmas nepakeliamas, norisi trauktis, begti nuo skausmo, o ne "eiti i skausma", kai nebera patogios pozos ir bet kokie prisilietimai varo is proto, kai pradeda imti panika, kad tai niekada nesibaigs. rusiskai tariant, "sami plavali, znajem".