Ar vyrams trukdo žmonos praeitis?

cia,forume,nesmerksiu tokiu moteru,bet ir nepateisinsiu.gyvenime smerkciau tikrai,bet cia nei draugu nei priesu neieskau,taigi pasistengsiu neprimetant savo paziuru,kazka pasakyti
vyrams,labiau nei moterims,trukdo antrosios puses praeitis (bet tai nebutinai galioja visiems zmonems,yra tyleniai,su roziniais akiniais ir t.t.,kuriems manau tai nera pirmo svarbumo dalykas,svarbu kad esi cia ir dabar).
na o kalbant apie kitus,jei nenori likti nesuprasta ir visko griauti,geriau su protu sugebek pasipasakoti ar nutyleti tai,kas gali pakeisti jusu ateiti ar priestarauti tavo zmogaus isitikinimams ir moralei.dauguma mano pazistamu vyru tikrai ir savo moteru klause,ir patys domejosi ju praeitimi.kiek teko matyti gyvu pavyzdziu,arba jie susidraugauja su tom 'tusovcikem' bet po to visas gyvenimas buna tik edimas,nes pasirodo niekaip neiseina pamirsti to, ka zinai,arba-moteris sugeba irodyti,kad visa tai praeity ir kvailoj jaunystej,o pati pasikeicia ir rodo save tokia,kokia dabar yra.arba isvercia skura ir sugeba apvynioti aplink pirsta,apsimesti,kad viskas praeity,arba kad nera taip blogai kaip atrodo,ar dar kaip.zodziu,manipuliuoja ir vaidina gerietes,nors sirdis ir mintys pilnos senu nuotykiu ir nauju troskimo.
kiekviena manau sugebes atsirinkti,kuriam vyru tipui priklauso jos vyras,kiek sau gali leisti ir ko ji pati siekia is santykiu.

siaip, aisku, nenori gailetis-nedaryk.demes lieka visam gyvenimui,ju jau neistrinsi.ne mylimas zmogus,tai aplinkiniai prisimins,o svarbiausia-nuo saves sunkiausia pabegti,taigi geriau pasimokyti is svetimu klaidu ir rasti kur kitur save realizuoti,liks geresni prisiminimai.

savo vyrui viska apie save papasakojau,ka turejau pasakyti.jo gyvenimas man taip pat buvo idomus,aisku ne iki isprotejimo,bet man svarbu su kuo as gyvenu.klausiausi jo,domejausi is salies ir dziaugiuosi,kad zinau kas kaip,nereikia sedeti ir stebetis "kaip sitaip...",kai nukrenta koks aukselis is dangaus.man nieko nera bogiau nei nezinoti su kuo esi ir ko gali laukti is artimiausio zmogaus.svarbu yra ji pazinoti ir kad jis pazinotu tave.

Galiu pasakyti tik tiek, kad vyrui geriau visko nežinoti

As tau pritariu.... Juk reikia kazka ir nutyleti

Vakar kaip tik kalbėjau su mama šia tema. Mūsų abiejų nuomonė buvo tokia, kad nei moterims reikia lįsti į vyro praeitį, nei vyrams į moterų

net labai trukdo man tai nesuvokiama, kiek metu reikia del to kas buvo bumbeti

Taip jau gavosi, kad pries tapdami pora su MB mes buvom draugai, mus siejo bendra draugu kompanija, bendri pomegiai, bendri vakareliai, bendros keliones su draugais.
Tad ir gavosi, taip, kad jis zino apie mano buvusius partnerius ir apie ju skaiciu, taip pat ir as zinau visa tai apie ji , abu buvom pasele, kaip ir musu draugai, bet tai yra normalu, nes tai jaunyste, issidukom savo laiku, todel galiu nuosirdziai pasakyti, kad nei jam, nei man tai nekele ir nekelia jokiu problemu , nes kiekvienas zmogus i naujus santykius atsinesa su savim savo praeities bagaza.
Dabar praeitis tiesiok, mums neaktuali , nes mes kuriam dabarti ir ateiti, kas liecia praieti tai liko tik prisimenimai, kuriuos prisimenam tiktai tomis akimirkomis kai pazymim musu suzadetuviu bei santuokos metines .

Kad ir kokie geri santykiai butu, anksciau ar veliau vyras pradetu prikisineti apie moters praeiti.Jau geriau, kad apie tai , kas buvo iki pradedant draugauti, turetu buti nelieciama tema, tes paskui tas zinojimas viska ir gadina

trukdo tik tiek kad laisvai gali paerzint nes ta praeitis ir nera kazkokia jau ten... labiau trukdo man, nes gavau tradicine istorija su ilga uodega buvusiuju ir meksikonisku serialu situaciju na bet uztat gyvent daug smagiau

Nereik per daug išsiviešint - palikim gramą paslapties iš praeities

Kodel vyrui turetu rupeti praeitis, o greiciau - kam ta praeiti su detalemis viesinti? Pasilaikykit ja sau, su vyru yra dabartis ir ateitis, viskas. Nesupranto tu smalsumo issiaiskint kiek, su kuo, kada, kodel ir t.t. ta praeitis vyko, kazkoks sadomazochizmas.
Papildyta:


Mes nelabai guodziames ir isvis paliekam ta praeiti kiekvienas sau, bet pritariu nuomonei - as tikiuosi maniskis kuo daugiau gastroliavo, patyre, pasimoke, pamate, pasidziauge.. o kada gi visa tai daryt jei ne pries kuriant seima.

Maniškiui netrugdo, bet kad aš ten visko ir nepasakojau kaip kunigui per išpažintį

Nesuprantu, kaip galima dėl to bumbėti Aš dabar kaip tik turiu mergytę, kuri yra turėjusi gana mažai nuotykių ir mane tai liūdina. Visų pirma jai tenka viską mokintis lovytėje praktiškai nuo nulio ir visų antrą į temą kaip smagu gulint lovytėje dviese kartais paplepėti, kad ir kažką pikantiško iš praeities Man nesuvokiama, kaip galima dėl to pykti ar pavydėti. Taigi tai taip smalsu! O va dabar aš kaip ir nelabai daug ką galiu ir išgirsti...