QUOTE(Hedra:) @ 2013 04 23, 11:44)
man tai irgi jis visai nebutinas
tik tiek kad palei tradicijas jas perduoda tevai ir ant jo rutu vainikas budavo sudeginamas kita ryta jaunosios....o dabar nebera rutu, tai gali ir zidinio perdavimo nebebuti, bet jei jau tevai nori simbolines prasmes, mano manymu jie ir turi sita zidini parupinti, o ne junoji ji sau nusipirkti
anksciau juos tevai irgi pirkdavo, arba budavo perduodami is kartos i karta...
Įdomu kokiame etnografiniame regione degindavo rūtų vaikikėlį ant židinio? Smalsu, aš iki šiol žinojau, kad tai tik vėlesnis gerokai iškraipytas mūsų paprotys tiesiog ant lėkštutės uždegti rūtų vainikėlį
Židinio perdavimas yra simboliškas, juk jo prasmė ne dar vieną žvakidę dovanų gauti
Kad būtų perduodami iš kartos į kartą tie patys židiniai dar neteko girdėti
Perka įvairiai, tai tėvai, tai liudininkai, tai patys jaunieji, svarbu gal pats palinkėjimas uždegant šeimos židinį, tas perdavimas simboliškas. Mes pirksimės patys, tokį koks mums patinka, tinka, o jau tėvai perduos simbolišką savo židinio liepsną
QUOTE(Esha @ 2013 04 22, 19:20)
Ir aš jo nenoriu
Nors gal būtų šaunu perimti iš mano tėvų tą židinį. Bet tą tikrąjį: vienas kito supratimo, kantrybės, nuoširdumo ir pasiaukojimo. O ne žvakidės dulkėms rinkti.
Pasakykit tą savo liudininkam ir tėveliam, nes kartais ypač liudininkai pagalvoja, kad tai savaime suprantama tradicija, o juk ne visi nori
Paskui bus koks siurprizas vakaro metu, sutartų su vedėju vakaro programoje padaryti kokį intarpą