Nežinau, o kuo ji remiasi? Savo jausmais, patirtim, mintimis? Ar yra rimtesnio pagrindo?
Na mano nuomone, Vilmos požiuris yra toks pat, kaip ir daugumos mūsų mamų ir senelių, kurie užaugo sovietmiečiais ir kurios nuo pradžių mokino vaiką nuo savęs atskriti. Tik dar ji prideda šiek tiek savo filosofijos, minčių, kurie patvirtina tą patį šiolaikinę kultūra - atskirk vaiką nuo gimimo, ignuorok savo jausmus ir inkstinktus, gydytojai ir specialistai geriau žino, ko reikia tavo vaikui...
Nežinau, o kuo ji remiasi? Savo jausmais, patirtim, mintimis? Ar yra rimtesnio pagrindo?
Nežinau, o kuo ji remiasi? Savo jausmais, patirtim, mintimis? Ar yra rimtesnio pagrindo?
Aš manau, kad reikia pasikliauti savo instinktais... Riba tarp vaiko lepinimo, palaikymo ir laužymo yra labai trapi... Kas tinka vienam vaikui - kitam absoliučiai yra nepriimtina... Taigi žinoti reikia, bet svarbiausia yra ne žinojimas, o mokėjimas tas žinias tinkamai pritaikyti... 
Juk puikiai matom, kada vaikas manipuliuja, o kada jam reikalingas artumas... Aš išmaitinau iki 2,4 metų ir maitinimo atsisakėm abipusiu susitarimu... Taip pat ir miegojimu atskirai, manau vaikas turi būt pasiruošęs atsiskyrimui, o ne mes turim ji dresiruoti, pagal savo patogumą...
Juk puikiai matom, kada vaikas manipuliuja, o kada jam reikalingas artumas... Aš išmaitinau iki 2,4 metų ir maitinimo atsisakėm abipusiu susitarimu... Taip pat ir miegojimu atskirai, manau vaikas turi būt pasiruošęs atsiskyrimui, o ne mes turim ji dresiruoti, pagal savo patogumą...
Auginu 1 metuku sunu.
Iki 9 menesiu jis miegojo savo lovyteje, pats uzmigdavo (nereikejo supti, liulioti).
9 menesiu sunkiai susirgo ir sirgo 3 savaites. Tuo metu guldziau vaika su savimi, nes jis visas naktis verkdavo, prabudinejo, fiziskai negalejau sokineti prie jo lovytes, labai pavargdavau.
Pasveikus jis atsisake lovytes. Nebegali uzmigti joje, prasosi pas mane i lova, verkia. Bandziau migdyti prie saves, o po to guldyti i jo lovyte, bet pamiegojes vos valanda jis prabunda, pamato, kad esa atskirai ir verkia.
Galvojau, kad jis tiesiog priprato prie mano lovos, bandziau vis guldyt atskirai, bet niekas nesigauna. Nebezinau ka daryti.
Pries uzmiegant vaikas labai glaudziasi prie manes, toks ispudis, lyg turi jausti mane salia, kad uzmigtu. Supratau, kad ne lovoje esme, o manyje. Jam reikia, kad as buciau salia, arti jo.
Kaip elgtis?
Siaip, vaikas gauna labai daug meiles ir demesio, as nuolat esu su juo, zaidziu, bendrauju... Pastaruoju metu susidaro ispudis, kad jis net manipuliuoja manimi, nes kai jis buna su senele pvz ar su teciu jis gali ilgai ramiai zaisti, kai tik i kambari uzeinu as-mama, jis is karto pradeda zyrzti, ropoja link manes, prasosi ant ranku, reikalauja demesio. Baigiu isproteti jau.
Ka daryti, patarkit, kaip elgtis? Kaip atpratint vaika nuo saves, pripratint miegoti atskirai? Drastisku metodu bijau imtis, nes siaip maziukas yra emocionalus, jautrus. Paverkes ilgai negali nusiraminti, ilgai islieka su bloga nuotaika, siaip yra lengvai izeidziamas, po "verksmingo vakaro" blogai miega nakti, blaskosi po lova.
Iki 9 menesiu jis miegojo savo lovyteje, pats uzmigdavo (nereikejo supti, liulioti).
9 menesiu sunkiai susirgo ir sirgo 3 savaites. Tuo metu guldziau vaika su savimi, nes jis visas naktis verkdavo, prabudinejo, fiziskai negalejau sokineti prie jo lovytes, labai pavargdavau.
Pasveikus jis atsisake lovytes. Nebegali uzmigti joje, prasosi pas mane i lova, verkia. Bandziau migdyti prie saves, o po to guldyti i jo lovyte, bet pamiegojes vos valanda jis prabunda, pamato, kad esa atskirai ir verkia.
Galvojau, kad jis tiesiog priprato prie mano lovos, bandziau vis guldyt atskirai, bet niekas nesigauna. Nebezinau ka daryti.
Pries uzmiegant vaikas labai glaudziasi prie manes, toks ispudis, lyg turi jausti mane salia, kad uzmigtu. Supratau, kad ne lovoje esme, o manyje. Jam reikia, kad as buciau salia, arti jo.
Kaip elgtis?
Siaip, vaikas gauna labai daug meiles ir demesio, as nuolat esu su juo, zaidziu, bendrauju... Pastaruoju metu susidaro ispudis, kad jis net manipuliuoja manimi, nes kai jis buna su senele pvz ar su teciu jis gali ilgai ramiai zaisti, kai tik i kambari uzeinu as-mama, jis is karto pradeda zyrzti, ropoja link manes, prasosi ant ranku, reikalauja demesio. Baigiu isproteti jau.
Ka daryti, patarkit, kaip elgtis? Kaip atpratint vaika nuo saves, pripratint miegoti atskirai? Drastisku metodu bijau imtis, nes siaip maziukas yra emocionalus, jautrus. Paverkes ilgai negali nusiraminti, ilgai islieka su bloga nuotaika, siaip yra lengvai izeidziamas, po "verksmingo vakaro" blogai miega nakti, blaskosi po lova.
Nemanau,kad vaiko miegojimas avo lovelėje yra blogai...vaikas turi mylėt savo lovytę...
Tėvai patys pripratina vaiką miegot su jais ir vaikas nebeįsivaizduoja,kad gali būti kitaip...paskui staiga užsimano miegot atskirai ir traumuoja vaiką...Tai kam gi taip klaidingai elgtis, pratinkite tol kol vaikas nepriprato miegot su jumis...
Tėvai patys pripratina vaiką miegot su jais ir vaikas nebeįsivaizduoja,kad gali būti kitaip...paskui staiga užsimano miegot atskirai ir traumuoja vaiką...Tai kam gi taip klaidingai elgtis, pratinkite tol kol vaikas nepriprato miegot su jumis...
sveika
mano sūnui keturi metukai-jis miega kartu su manimi, tuo metu kai taip miegojom, nebuvo sąlygų miegoti kitaip, vienas kambarys , be to tėtis visada išvažiavęs, tai ir glaudėmės kartu
, o dabar tai jau tapo problema 
reikia įpratinti miegoti atskirai, o kaip tą padaryti, net neįsivaižduoju, opi problema jis glaudžiasi prie manęs, jm baisiausias košmaras būtų atskirai miegoti, jau ir lovą jam paruošėme, bet kaip neišeina taip neišeina 
verkia rėkia, mamos naktį ieško
suprantu tik tiek kad nuo pat mažų dienų, kokia didelė meilė vaikui bebūtų ir kaip to švelnumo besinorėtų reikia kad vaikas miegotų savo lovelėje ir turėtų savo kampelį.po to kai vaikas pajunta kad mama geriau šalia nei n ieko po tokių naktelių ir viskas , dabar labai sunku
ką daryti?kaip jautrų vaiką atpratinti miegoti kartu, gal kam pasisekė tai padaryti?
mano sūnui keturi metukai-jis miega kartu su manimi, tuo metu kai taip miegojom, nebuvo sąlygų miegoti kitaip, vienas kambarys , be to tėtis visada išvažiavęs, tai ir glaudėmės kartu
, o dabar tai jau tapo problema reikia įpratinti miegoti atskirai, o kaip tą padaryti, net neįsivaižduoju, opi problema jis glaudžiasi prie manęs, jm baisiausias košmaras būtų atskirai miegoti, jau ir lovą jam paruošėme, bet kaip neišeina taip neišeina verkia rėkia, mamos naktį ieško suprantu tik tiek kad nuo pat mažų dienų, kokia didelė meilė vaikui bebūtų ir kaip to švelnumo besinorėtų reikia kad vaikas miegotų savo lovelėje ir turėtų savo kampelį.po to kai vaikas pajunta kad mama geriau šalia nei n ieko po tokių naktelių ir viskas , dabar labai sunku
ką daryti?kaip jautrų vaiką atpratinti miegoti kartu, gal kam pasisekė tai padaryti?
sveiki,mums jau 1,5men .ir niekaip nebemiega lovytei kaip galima pripratyt?jai paguldau jau imiguse ji greit atsikele ir ateina pas mus i lova
pas mus tai nuo pat gimimo vaikas visada miegodavo savo lovytik is isimtim ateina pas mus i lova ir visada kalu i galvyte kad miegoti turim savose lovose 
Sveiki, maniskis taipat lovytes savo nepripazino tai mes ja isemem ir miega dabar jau lovoj normalioj kiekviena nakti. 
tai mes ja isemem ir miega dabar jau lovoj normalioj kiekviena nakti.
mano mazoji taip pat labiau megsta megoti su teveliais.Visada miegodavo savo lovelej,bet prie metus man ir vyrui teko isvykti porai menesiu,taio mazaja palikom mano mamai,o ji leisdavo dukrytei miegot kartu(su mociute),tai kai grizom su vyru,dukra jau buvo pripratusi miegot "suaugusiuju"lovoj.nupirkom ir kita lova,visvien netinka.Paguli kol pradeda snausti,tada pasiima pagalve ir ateina i musu lova 
kad ir kaip bandem aiskinti,kad kiekvienas turi savo lovas ir turi jose miegoti,bet.....
kad ir kaip bandem aiskinti,kad kiekvienas turi savo lovas ir turi jose miegoti,bet.....
Pas mus irgi problema su miegojimu atskirai Iki metu miegodavo savo lovyteje,o dabar niekaip nemiega,pietu pogulio guli savo,o kai ateina vakaras prasosi pas mus,kokiu tik priemoniu nesiemem,bet niekas nepadeda
Iki metu miegodavo savo lovyteje,o dabar niekaip nemiega,pietu pogulio guli savo,o kai ateina vakaras prasosi pas mus,kokiu tik priemoniu nesiemem,bet niekas nepadeda
