Sidabrinio Mėnulio pasaka
Sidabrinis Mėnulis pakilo į nakties dangų. Žemai, žemai stovėjo mažas namelis. Sidabriniam Mėnuliui labai parūpo pažiūrėti pro namelio langą, kas gi ten viduj yra? Nusileido Mėnulis prie pat langelio pažvelgė į vidų. Ir ką gi jis pamatė? Mažą riestą nosytę, kuri niekaip nenorėjo miegoti.
Miegok, maža nosyte, pasakė Sidabrinis Mėnulis ir pabučiavo nosytę, kuri tuoj pat užmigo.
Pažiūrėjo mėnulis dar kartą ir ką gi jis pamatė? Mažą burnytę, kuri šypsojosi ir niekaip nenorėjo užmigti.
Miegok, maža burnyte, pasakė Sidabrinis Mėnulis ir pabučiavo burnytę, kuri tuoj pat užmigo.
Ir dar pažiūrėjo Mėnulis pro langelį, ką gi jis vėl pamatė? Dvi dideles akytes, kurios mirksėjo ir niekaip nenorėjo užmigti.
Miegokit, mėlynos akytės, pasakė Mėnulis ir jas pabučiavo. Dvi akytės užsimerkė ir užmigo.
Pažiūrėjo Sidabrinis Mėnulis pro langą ir ką gi dabar pamatė? Gražią mažą Eliją, kuri saldžiai miegojo savo lovytėje.