Sveikinimai: žodžiai, eilėraščiai, posakiai...

Merginos, man skubiai reikia specifinio trumpo, keliu zodziu sveikinimo: dirigentui/vadovui - pasveikinti ir palinketi sekmes darbe; auksto lygio vadovei/buvusiai smuikininkei, 40m proga..
reikia paprastu siltu zodziu i tema
o as nesugebu paprastos minties suregst...

Suradau sveikinimą DAINININKEI

Niekada neišnyksi šešėly,
Jei gyvensi tiktai dėl kitų.
Niekada nenuvys Tavo gėlės,
Jei dainuosi širdim dėl žmonių.

Tavo magiško balso klausytis
Eis seni, dideli ir maži -
Tavo dainos ne vieną išgydis,
Jei nebūsi prieš juos išdidi.

Tai, ką duoda mums Dievas - palaima.
Ši sėkmė juk retam paskirta.
Gal kažkas šaukia dangų pagalbos? -
Prieš Tave žydi žemė visa!

Skubiai reikia sveikinimo 70-mečio proga anglų kalba, gal kuri žinot ar galit mestelti nuorodą . Ačiū

Merginos gal galit pagelbėti
reikia sveikinimo nelabai trumpo 70-mečio proga močiutei, gal turit kokių?
mačiau ne aš tokia viena man reikėtų lietuvių kalba

Atėjęs į auditoriją skaityti paskaitos, filosofijos profesorius pasidėjo
ant stalo trilitrinį stiklainį ir pridėjo į jį didelių akmenų. Po to
paklausė studentų, ar stiklainis pilnas. Šie patvirtino.

Tada profesorius išsiėmė iš krepšio skardinę nuo kavos, pilną smulkių
akmenėlių, ir supylė juos į stiklainį. Akmenukai gražiai užpildė tarpus
tarp didelių akmenų. Profesorius vėl paklausė studentų, ar stiklainis
pilnas ir šie juokdamiesi jam pritarė.

Tada profesorius išsitraukė iš kišenės maišelį smėlio ir supylė jį į
stiklainį. Smėlio kruopelės subiro į pačius mažiausius plyšelius tarp
akmenų visiškai užpildydamos stiklainį. Ir vėl profesorius paklausė
studentų, ar dabar stiklainis pilnas. Ir šie vėl atsakė - taip.

Tada profesorius paėmė nuo stalo du puodelius kavos ir supylė juos į
stiklainį. Kava subėgo ir susigėrė į smėlį. Studentai nusijuokė.

– Taigi, – tarė profesorius, – dabar įsivaizduokite, kad šis stiklainis yra
jūsų gyvenimas.

Didieji akmenys simbolizuoja svarbiausius jūsų gyvenimo dalykus: šeimą,
vaikus, draugus, mylimąją (-ąjį), sveikatą. Net jei visa kita dingtų, jie
vis tiek liktų jums svarbūs ir suteiktų jūsų gyvenimui prasmę.

Smulkūs akmenėliai yra antraeiliai, mažiau svarbūs, dalykai: tai jūsų
darbas, automobilis, butas, studijos. Smėlis simbolizuoja visai nesvarbius,
nereikšmingus, netgi lėkštus dalykus ir jeigu jūs iš pat pradžių i
stiklainį pilsite smėlį, tai jame neliks vietos nei dideliems akmenims,
nei smulkiems akmenėliams. Skirkite daugiau dėmesio svarbiems dalykams.
Raskite laiko savo vaikams, mylimajam (-jai). Rūpinkitės savo sveikata.
Liks pakankamai laiko darbui, ir namų ruošai, ir vakarėliams ir kitkam.
Rūpinkitės, pirmiausia didžiaisiais akmenimis nes tik jie yra tikrai
vertingi, nusistatykite teisingus prioritetus, o visa kita kas liko - tai
tik smėlis.

Vienas iš studentų pakėlė ranką ir paklausė, ką reiškia tie du kavos
puodeliai. Profesorius nusišypsojo ir atsakė:
– "Džiaugiuosi, kad paklausėte. Tai reiškia, kad nesvarbu koks pilnas jūsų
gyvenimas būtų, porai puodelių kavos visuomet turėtų atsirasti laiko."

VAIKIŠKI EILĖRAŠČIAI Čia bandykite paieškoti

sveikutes O gal kuri nors turite gimtadienio proga sveikinimu vyrui, bet kad jie nebutu eiliuoti, na kazkokiu palinkejimu ar siaip...
Aciu is anksto

Sveikutes. Labai reikia PADEKOS ZODZIU MOKYTOJAMS,simtadieniui gal kas galit padet... niekur nerandu

Kuo daugiau išdalina kitiems,
Tuo labiau praturtėja pati.
Skleidžia šilumą savo visiems,
Neša žiburį šviesų kely.
Kas ji?
Mokytojo širdis.
Kviečia augti dvasia ir protu,
Moko būti pačiu savimi,
Ji vis žadina laisvę žmonių,
Ji vis ten, kur vaikystė žavi.
Kas ji?
Mokytojo širdis.
Jai vis lemta sutikti mažus,
Prisirišti prie jų ir pamilt,
Užauginti jaunystės sparnus
Ir paspaudus rankas išsiskirt.
Kas ji?
Mokytojo širdis - jūsų širdis.
Didžiuojuos, kad jūsų buvau mokinys.

* * *

Gražesnio žodžio nerandu
Už paprastą lietuviškąjį "ačiū",
Kurį išmokėt pamokų metu
Tarsi burtažodį, atėjusį iš bočių.
Dar padėkot norėjau už žinias,
Už šilumą, už rūpestį, už meilę,
Už tai, kad man padėjot save rast,
Išmokėt nepalūžt, padarius klaidą.

* * *

Liko 100 dienų tarp klasės draugų,
Liko 100 dienų tarp geltonų suolų,
Vienas šimtas dienų svajomis apsuptų,
Vienas šimtas dienų, kai jauties čia savu.
Laiko jūra banguos, dienos plauks kaip laivai,
Tu moksleivio dalia džiaugsies nebeilgai.
Juokis, šėlk ir kvailiok su draugais artimais,
Nes pavasarį teks atsisveikint su jais.

* * *

Jūsų širdis-kuo daugiau išdalina kitiems,
Tuo labiau praturtėja pati.
Skleidžia šilumą savo visiems,
Neša žiburį šviesų kely.
Kviečia augti dvasia ir protu,
Moko būti pačiu savimi,
Ji vis žadina laisvę žmonių,
Ji vis ten, kur vaikystė žavi.
Jai vis lemta sutikti mažus,
Prisirišti prie jų ir pamilt,
Užauginti jaunystės sparnus
Ir paspaudus rankas išsiskirt...

* * *

Tavo gyvenimo prasmė – ruduo.
Lyg lapai krintantys šiurena
Sąsiuviniai tarp tavųjų pirštų.
Lyg paukščiai išskrendantys pakelia
Sparnus tavieji mokiniai į kelią.
Kaskart artojo kantrumu žarstai žinias
Kaip žiemkenčius į jaunas širdis
Ir vis bandai su atkaklumo raktais
Kuklias mintis į laisvę nuskraidinti.
Taip ir klampoja metai po gyvenimo
Takus, paženklintus laukimo.
Laukimo derliaus, to, kurį
Tavi delnai kartų kartoms sodino.
Ir teka dienos kaip spalvotų lapų
Burlaiviais išmargintas vanduo.
Todėl sakau:
„Tavo gyvenimo prasmė – ruduo“.

/Ilona Urbonavičiūtė – Bumblauskienė/

Tu visų pirma buvai žmogus
Besimokantis iš daromų klaidų,
Visų antra - tėvas nuostabus,
Besirūpinantis saugumu vaikų.
Nevisad suprasdavau tave
Ir pritardavau ne visada aš tau,
Bet visad žavėjaus tavo vidine jėga,
Kuri keldavo, suklydus vesdama toliau.
Tu sugriaudavai tuščius idealus,
Mokydamas džiaugtis tuo, kas realu
Tu visų pirma buvai žmogus,
Besimokantis iš daromų klaidų.

* * *

TĖČIUI

Šitas gražus O žodį sidabrinis galima pakeisti auksinis

Sidabrinėj karietoj praskriejo vestuvės,
Sidabrinis lietus išbučiavo rankas
Ir sidabro žiedais pažymėtos jungtuvės
Jūsų meile užliejo mūsų žemės lankas.

Nuostabus jubiliejus džiaugsmu liečia šeimą
Subrandinusią meilę anūkams mažiems.
Ir lai metai jaunystės taip greit nepraeina –
Pasidžiaugti dar leiskit Jūsų meile visiems.

Sidabrinis lietus tegu lyja už lango,
Tegu barsto Jums laimę sidabro lašais.
Tad sušokite Judu Jubiliejinį tango,
Apkabinkit viens kitą kaip jaunystės laikais.

Kas daros dviems širdims su nugyventais metais?
Jos tiktai dar labiau artėja.
Kas daros lūpoms su kiekvienu pabučiavimu?
Jos tiktai dar labiau saldėja.
Kas daros kūnams dviems?
Jų šiluma tamsiausią negandą išsklaido
Ir supranti tada, kad žemėn rojus nusileido.
Saugokit jį ir kurkite kasdien iš naujo...

/Ilona Urbonavičiūtė – Bumblauskienė/