QUOTE(onyx @ 2007 08 30, 14:12)
Sveiki, reiktų rugsėjo pirmosios pasveikinimų vaikams nuo mokytojos. Būčiau labai dėkinga už operatyvumą. 
Lyg maži nykštukai mano pirmokėliai,
Vos iš suolo matos pakelta ranka.
Per žinių pasaulį ves mus pamokėlės,
Duokit rankeles man ir eime drauge.
/Ilona Urbonavičiūtė Bumblauskienė/
***
Į rugsėjo pievas vėl išginsim juodas aveles,
Rašalo lietus padės auginti atminty žinias,
Kreidomis išbaltinsim rudas lentas
Nagi, jau kuprinės nekantrauja, kol sudėsime knygas.
/Ilona Urbonavičiūtė Bumblauskienė/
***
Ar supranti, kad čežantys rugsėjo lapai
Jau paskutiniams metams pašaukė tave,
O virpanti ranka pirmoko tavo rankoj-
Tai pasimatymas su savo vaikyste.
Ar supranti, kad jau atėjo laikas
Subręst ir apsispręst dėl ateities.
Tu - šios mokyklos abiturientas,
Kiek daug suspėt per šiuos metus reikės.
***
Tarp brangių savo klasės draugų,
Tarp pažįstamų sienų, veidų
Paskutinė rugsėjo pirma,
Jau tokia dvyliktoko dalia.
Neliūdėk, viskas eina pirmyn,
Dienos neš skausmą, džiaugsmą tolyn.
Tik tikėk savimi ir tegu
Tau likimas bus ypač dosnus.
***
Rodos, nieko neįvyko,
O įvyko šitiek daug,
Tu nuo šio saulėto ryto
Jau pirmokas, bręsk ir auk.
Knygos, skaičiai ir raidelės
Tavęs laukia ant suolų.
Mokslo duonos paragavęs
Tapki dideliu žmogum.
***
Šiandien pirmąkart žaisliukams
Teko likti namuose,
Parkeris, sąsiuvinukai
Vietoj jų kuprinėje.
Tu nuo šiandien pirmokėlis,
Tau daug daug sėkmės linkiu,
Lai spalvotas vadovėlis
Taps geru tavo draugu.
***
Kai sustoja ant rudenio liepto
Geltonplaukiai beržai ir kaštonai,
Palydėdami gerves į tolimą kelią,
Ir širdin įsilieja
Ilgesinga rudens nežinia,
Tu girdi, kaip iš tolo
Sidabriniai prabyla varpeliai
Ir gimtaisiais laukais nuaidėję
Tyliai šaukia mokyklon tave.
***
12-okams:
Šis rugsėjis jau paskutinis mūsų mokykloje,
Tačiau,
Neužverkit dar durų prašau,
Dar lentoj Jūsų vardą rašau,
Dar į Jūsų akis aš žiūriu,
Pasakyti dar daug ką turiu.
***
Vaikiško delno ištiestu žiedu
Padvelkė vėsus vėjas.
Skamba varpelių nerimu mielu
Mūsų visi rugsėjai.
Vaikystės akys saulei riedėti
Gėrio ir meilės sėjai.
Jų sutikti ir jų išlydėti
Mūsų visi rugsėjai.
Vaikystės soduos lengva kvėpuoti,
Tik sieloj nerimo vėjas...
Vieną tik širdį gali jai duoti,
Mūsų visi rugsėjai.
***
Šįryt tave dar mažą mažutėlį
Už rankos į mokyklą atvedė tave mama
Nuo šios dienos tau rūpestėliai prasidėjo
Jų vis daugės ir niekad nebebus jau pabaiga...
***
Padovanosiu tau geltoną klevo lapą-
Ruduo išskynė vasaros gėles.
Tegul jie apie rugsėjo prasmę šneka
Ir mena saulės sklidinas dienas.
O juk gražu, kai supas klevo lapas,
Kai lenkiasi ištroškę prie žinių versmės,
Kai rudenio naktį vis šviečia tavo langas
Tartum ugnelė mylinčios širdies.
***
Ir vėl rugsėjis mums šviesą sėja.
Vieni užaugo, ateis kiti.
O mes vis skubam ir nesuspėjam
Užaugti patys savoj širdy.
O mes vis skubam dalinti šviesą,
Vaikystės laimę ir svajones.
Žinau išeisit, o mes tikėsim
Nėra šventesnio mylėt tave.
