QUOTE(Jurgitele @ 2005 04 28, 11:33)
Nu va, man labai reikia, graziu zodziu mokytojams,
1. Tai nuo tavęs čia taip šviesu
nuo žodžio šitaip pasakyto,
nuo pagalvojimo balsu:
turbūt ne dėl savęs esu -
esu turbūt dėl kieno nors kito. (j.Marcinkevičius)
2. Tebūna kasdienybė panaši į duoną,
soti ir pilnavertė su kvapnia pluta.
dosniai dalink žinių aruodą,
kurį pasės tavo globojama karta
o kai, pavargęs nuo nedėkingumo,
norėsi viską mesti, prisimink žodžius:
dėl tikslo daug turi iškęst sunkumų,
o tavo tikslas - AUGANTIS ŽMOGUS.
3. Argi tu ne lietaus debesis,
atiduodantis visą save,
kad pagirdytum mintį,
pasėtą mokinių širdyse.
argi tu ne kasdienė šviesa,
atiduodanti visą save, kad
sušildytum mintį pradėtą
mokinių širdyse.
argi tu ne dosnioji erdvė,
atiduodanti visą save, kad
augintumei mintį laisvūnę
mokinių širdyse.
argi tu ne gerumo dvasia,
atiduodanti visą save, kad
išmokytum mintį pražysti
mokinių širdyse.
argi tu ne kantrybė tauri,
atiduodanti visą save,
kad išmokytum mintį subręsti
mokinių širdyse.
argi tu ne išminčius esi,
atiduodanti visą save,
kad išmokytum derlių nuimti
ir dalinti žmonėms
QUOTE(Raganėlė @ 2006 01 09, 13:33)
sveikutės,
norėčiau nusiūsti pasveikinimą mamytei pagimdžiusiai dukrelę, gal turit kas gražų posmelį.
ačiū
norėčiau nusiūsti pasveikinimą mamytei pagimdžiusiai dukrelę, gal turit kas gražų posmelį.
ačiū
1. Tas mielas riksmas šaltoje nakty,
tu jo dėka - mama esi.
Kas išmatuot išdrįs tą jaudulį širdy?
ir kas pasvers vargus, kol vaiką augini?
stiprybės laimės ir sveikatos,
naujos gyvybės susilaukus.
2. kai meilės jausmo apimti
sukūrėt žemiškąjį kūną,
krito žemyn žvaigždė šviesi
ieškodama tėvų švelnumo.
nekalto kūdikio riksme
dangaus palaima nuskambėjo.
nuo šiol privalot būt drauge,
vardan žmogaus, kurį pradėjot.
3. Tau šiandien gieda angelai
ir džiūgaudami laimės meldžia
tau šypsosi visi žiedai
ir švelnų aromatą skleidžia.
tau groja vėjas už langų
o debesys padangėj šoka.
tau šiandien dėmesys visų,
nes atvedei į žemę žmogų.
4. besparnis angelėlis priglūsta prie krūties,
švelniausios žemėj rankos jį glaudžia prie širdies.
ir motiniška ašara išnyksta vystikluos,
na, štai ir susitikot gyvenimo keliuos.
I. BUMBLAUSKIENĖ