Mamai,Kriksto mamai
Geroji mama, mes užaugom.
Kiekvienas jau savam kely.
Šarma paglostė tavo plaukus,
Bet dar ruduo toli toli..
Tik tu mokėjai mus užjausti.
Dažnai pavargus nuo darbų.
Dar kartą leiski prisiglausti
Prie tavo rankų nuostabių.
Ir šiandien tariam mes visi -
Brangiausia žemėj Tu esi.
Žmogaus gyvenimas-
Tai siekiai, išsipildymai, troškimai...
Bet du gyvenimus gyvena moteris,-
Jos rūpesčių, sunkumų nieks nežino.
Ji bėga, lekia- taip ir liks.
Per amžius buvo taip, kad be jos rankų
Nevalgė duonos nė viena šeima.
Tegul vien laimė nuolat tave lanko,-
Būk visada laiminga ir sveika!!
Mieloji Mama, tu buvai ir liksi
audringoj jūroj švyturiu mieliausiu...
Kaskart sudrėkusiom akim mus pasitiksi,
apie klaidas, džiaugsmus kas kartą paklausi.
Daug laimės šiandien norim palinkėti
ir metų daug ilgų, prasmingų,
Ir kad širdis jaunatviškai plazdėtų,
nors žiedlapiais baltais į plaukus sninga..
Atsimenu Tavąsias pasakas, Mamyte,
Tą Tavo širdį mylinčią ir gerą,
Kadais aš Tau žadėjau gražią pilį pastatyti
Ir šventėms dovanoti karalaitės dvarą.
Aš pievose dažnai laksčiau kaip vėjas,
Manęs nuvargusi ateidavai parnešti.
Sode aš žalią drebulę pasėjau
Ir lieptą pertiesiau į kitą griovio kraštą.
Ir Tu matei, kad aš taip greitai augau,
Mąstei: Sūnelis greit bus vyras.
Dabar savęs, savų minčių nebesugaudau,
Vaikystę menant ašaros pabyra.
Kai saulė nusileidžia, žvaigždės ima degti,
Dar daug norėčiau Tau aš pasakyti.
Kodėl keliaujam taip tolyn į naktį?
Kodėl graudu dabar, ilgu, Mamyte?
Gyvenimas - nepakartojamas stebuklas,
Kurį sukurt tik vienąsyk gali...
Kas kartą tenka sau mažiau palikti,
Save kitiems lyg duoną padalinti.
Toksai gyvenimas, ir nieko tragiško,
Juk būtent čia visa žmogaus gama...
Ieškodama erdvėj aukščiausio taško,
Tu mums esi šviesa ir šiluma...