Labas visoms, gal žinote sveikinimą seneliui nuo anūko ?
Visą temelę perskaičiau, praguglinau ir neradau tinkamo Seneliui 60m. ir vaikas nori pasveikint pats, bet va žodžių nerandam
Artėja velykos nerandu sveikinimų. Reikia rimto įmonei
Čia tokį prikolną radau, bet jaučiu senas (bet aš buvau negirdėjusi) :
Du gaideliai žirnius kūlė, jų kiaušiniai susidūrė! Pirmą dieną mėlynavo, antrą dieną pažaliavo. Mainėsi visom spalvom! Su Velykom! Su šventom!
Čia tokį prikolną radau, bet jaučiu senas (bet aš buvau negirdėjusi) :
Du gaideliai žirnius kūlė, jų kiaušiniai susidūrė! Pirmą dieną mėlynavo, antrą dieną pažaliavo. Mainėsi visom spalvom! Su Velykom! Su šventom!
QUOTE(Eidvilė__ @ 2011 05 02, 23:05)
Sveikos,
prisipažinsiu visko neskaičiau, galbūt kažkur jau paminėta, bet man labai reiktų "ilgiausių metų ilgiausių" dainos žodžių.. Dainuojasi "..ilgiausių, džiaugsmingų, sveikatos, turtingų, vaisingų..", o dar norėtųsi keletą palinkėjimų įterpt, ale neišmastau jau kokių. Padėsit?
prisipažinsiu visko neskaičiau, galbūt kažkur jau paminėta, bet man labai reiktų "ilgiausių metų ilgiausių" dainos žodžių.. Dainuojasi "..ilgiausių, džiaugsmingų, sveikatos, turtingų, vaisingų..", o dar norėtųsi keletą palinkėjimų įterpt, ale neišmastau jau kokių. Padėsit?
Palaimos metų arba Dievo palaimos
Ieškau sveikinimo- padėkos auklėtojoms išeinant iš darželio į 1 klasę.
labai ieskau sveikinimu, palinkejimu, darzeliu 40m
KĄ SAKĖ OBELĖLĖ
Prie mokyklos namo žydi
Sidabrinė obelis...
Buvo ji visai mažytė
Prieš metus dar,
Prieš kelis...
Buvome ir mes mažyčiai
Pirmaklasiai mokiniai,
Kai sodinome ją šičia,
Kai čia triūsėm lyg geniai.
Obelaitė augo, augo.
Augome kartu su ja.
Dirbom, mokėmės ir daug ko
Čia išmokom. Bet, deja...
Susirinkome iš ryto -
Paskelbti egzaminai.
Obelis baltai pražydo
Ir linguoja mums liūdnai:
- Ačiū jums, bičiuliai brangūs,
Iš visos obels širdies.
Jūsų geros, darbščios rankos
Jums gyvenime padės.
Greit paliksit savo klasę,
Penketukais nešini.
O mane kaip savo sesę
Paglobos čia mažesni.
Jie susės į jūsų suolus,
Pasakosiu jiems dažnai,
Kokie buvote jūs uolūs,
Kokie darbštūs mokiniai.
Buvot stropūs pirmaklasiai,
Kai skaičiavot lig penkių.
O dabar - keliaukit drąsiai!
Laimės jums visiems linkiu!..
- Obelėle baltažiede,
Tu čia didelė užauk!
Daug vaikų teks palydėti
Tau į ateitį,
Vai daug... -
Sidabrinė obelėlė
Juos išleido pro vartus.
Baltą ranką jiems pakėlė
Ir pamojo tris kartus...
/Eduardas Mieželaitis/
Prie mokyklos namo žydi
Sidabrinė obelis...
Buvo ji visai mažytė
Prieš metus dar,
Prieš kelis...
Buvome ir mes mažyčiai
Pirmaklasiai mokiniai,
Kai sodinome ją šičia,
Kai čia triūsėm lyg geniai.
Obelaitė augo, augo.
Augome kartu su ja.
Dirbom, mokėmės ir daug ko
Čia išmokom. Bet, deja...
Susirinkome iš ryto -
Paskelbti egzaminai.
Obelis baltai pražydo
Ir linguoja mums liūdnai:
- Ačiū jums, bičiuliai brangūs,
Iš visos obels širdies.
Jūsų geros, darbščios rankos
Jums gyvenime padės.
Greit paliksit savo klasę,
Penketukais nešini.
O mane kaip savo sesę
Paglobos čia mažesni.
Jie susės į jūsų suolus,
Pasakosiu jiems dažnai,
Kokie buvote jūs uolūs,
Kokie darbštūs mokiniai.
Buvot stropūs pirmaklasiai,
Kai skaičiavot lig penkių.
O dabar - keliaukit drąsiai!
Laimės jums visiems linkiu!..
- Obelėle baltažiede,
Tu čia didelė užauk!
Daug vaikų teks palydėti
Tau į ateitį,
Vai daug... -
Sidabrinė obelėlė
Juos išleido pro vartus.
Baltą ranką jiems pakėlė
Ir pamojo tris kartus...
/Eduardas Mieželaitis/
Mergaites, reikia pradiniu klasiu mokytojai, skirtu atsisveikinimo zodziu, padekos sunus nori kazka grazaus ismokti ir padeklamuoti
Aciu
Aciu
Mokytojams - auklėtojoms
Tebūna kasdienybė panaši į duoną:
soti, ir pilnavertė su kvapnia pluta,
dosniai dalink žinių aruodą,
kurį pasės tavo globojama karta.
o kai pavargęs nuo nedėkingumo
norėsi viską mesti, prisimink žodžius:
dėl tikslo daug turi iškęst sunkumų,
o tavo tikslas - Augantis žmogus
Po jūsų saule mes tokie gležni,
po jūsų dangumi mes tokie mažučiai,
ant jūsų žemės mes tokie geri,
kad mums baisu rytoj kitokiais būti.
tačiau mes stiebiamės viršūnėmis į jus
mes norime labai toli matyti,
kaip auga žodžių miškas neramus
jaunystė, darbas, pareiga, draugystė.
Iš tavo rankų - į pasaką,
iš tavo rankų - į žinių šalį,
iš tavo rankų - į gyvenimą,
tu - kūrėjų kūrėjas
tu sukuri žmogų ir atiduodi jį gyvenimui
kuo daugiau išdalina kitiems
tuo labiau praturtėja pati
skleidžia šilumą savo visiems
neša žiburį šviesų kely.
kas ji?
mokytojo širdis
kviečia augti dvasia ir protu,
moko būti pačiu savimi,
ji vis žadina laisvę žmonių
ji vis ten, kur vaikystė žavi.
kas ji?
mokytojo širdis.
jai vis lemta sutikti mažus,
prisirišti prie jų ir pamilt,
užauginti jaunystės sparnus
ir paspaudus rankas išsiskirt
kas ji?
mokytojo širdis - jūsų širdis
džiaugiuosi, kad buvau jūsų mokinys
Tebūna kasdienybė panaši į duoną:
soti, ir pilnavertė su kvapnia pluta,
dosniai dalink žinių aruodą,
kurį pasės tavo globojama karta.
o kai pavargęs nuo nedėkingumo
norėsi viską mesti, prisimink žodžius:
dėl tikslo daug turi iškęst sunkumų,
o tavo tikslas - Augantis žmogus
Po jūsų saule mes tokie gležni,
po jūsų dangumi mes tokie mažučiai,
ant jūsų žemės mes tokie geri,
kad mums baisu rytoj kitokiais būti.
tačiau mes stiebiamės viršūnėmis į jus
mes norime labai toli matyti,
kaip auga žodžių miškas neramus
jaunystė, darbas, pareiga, draugystė.
Iš tavo rankų - į pasaką,
iš tavo rankų - į žinių šalį,
iš tavo rankų - į gyvenimą,
tu - kūrėjų kūrėjas
tu sukuri žmogų ir atiduodi jį gyvenimui
kuo daugiau išdalina kitiems
tuo labiau praturtėja pati
skleidžia šilumą savo visiems
neša žiburį šviesų kely.
kas ji?
mokytojo širdis
kviečia augti dvasia ir protu,
moko būti pačiu savimi,
ji vis žadina laisvę žmonių
ji vis ten, kur vaikystė žavi.
kas ji?
mokytojo širdis.
jai vis lemta sutikti mažus,
prisirišti prie jų ir pamilt,
užauginti jaunystės sparnus
ir paspaudus rankas išsiskirt
kas ji?
mokytojo širdis - jūsų širdis
džiaugiuosi, kad buvau jūsų mokinys