Gali čia paskaitinėt.
QUOTE(jovka @ 2005 04 05, 08:19)
Kokiais gražiais žodžiais pasveikinti gimtadienio proga? Pasidalinkit patirtim.
Man patinka šitie sveikinimai
Gimtadienio proga, linkiu daug LAIMĖS, šviesios kaip saulė, didelės kaip žemė ir nepakartojamos kaip žmogus![/COLOR
[COLOR=purple]Linkiu, kad tavo gyvenime visada būtų tiek daug gėlių kiek šiandien, daug šypsenų ir laimės, nes esi YPATINGA!!!
Nu va, man labai reikia, graziu zodziu mokytojams, 
gal kas turit zinot, nes kiek inete ieskojau dauguma mokiniams sveikinimai, o mokytojams kaip ir nera tokiu graziu 
laukiu graziu zodziu 
gal kas turit zinot, nes kiek inete ieskojau dauguma mokiniams sveikinimai, o mokytojams kaip ir nera tokiu graziu laukiu graziu zodziu
Na, rinkis 
:
Nesibelsk į duris.
Tie laikai nebegrįš.
Tik girdėsis aidai,
Klasė, juokas, draugai...
Tegul būna keliai Tavo šviesūs,
Neišblunka pasaulio viltis.
Būk žvali - (us), tiesi - (us), ir laiminga - (as).
Nes ant tavo pečių - ateitis.
Žmogus - tai trupmena, kurios skaitiklis yra tai,
kuo žmogus yra, o vardiklis tai, kuo jis įsivaizduoja esąs.
Juo didesnis vardiklis, tuo mažesnė trupmena ir,
kai vardiklis lygus begalybei, tai trupmena lygi nuliui.
(L. Tolstojus)
Alyvoms vystant teks palikti klasę,
Kurioj praleidai daug puikių dienų.
Gal būt sustosi ir susimąsčius ?
"Nejaugi amžinai aš išeinu ? "
Ar meni, kai mokyklon nedrąsiai
Nešei pirmąją puokštę gėlių, o dabar
Jau į senąją klasę
Nieks Tavęs nepašauks varpeliu...
Atsiminimas - tai tikrasis, nepykstantis gyvenimas, kas prasmego, išdilo - tam nė nereikėjo gyventi, taigi to nė nebuvo.
Aš dar tiku, kad mes dar susitiksim.
Gal kaip šešėliai prasilenksime gatve.
Gal pasisveikinsim, gal nieko nesakysim.
Tik įdomu, ką jausim širdyje.
Brauksi ašarėlę tyliai nuo blakstienų
Paskutinį kartą klasėn žengdama
Ir matysi veidus, artimus ir mielus
Bet nebegrįš jau niekad mokinio dalia.
Bus daug dienų bežydinčių alyvom
Bus daug naktų bemirgančių žvaigždėm.
Bet ar bebus jaunystė rymanti prie knygų
Bet ar bebus toks juokas kaip šiandien.
Būna lygiai ir gera , ir liūdna -
vien dėl to , kad buvai ir grįžai,
kad kažkur ant gyvenimo dugno
lieka vaikiški mūs parašai...
(A. Maldonis)
Eisit jau girdi ?
Klasės užsidaro. Paskutinį kartą paklausyk
Toks labai pažystamas ir gera
Tų senųjų naktų skambesys
Eisiu jau žali klevai pasvirę
Pakuždės prie vartų paslapčia
Čia pirma svajojome mes gimę,
Ir vieškeliai prasideda nuo čia.
Gražiausi prisiminimai tie,
Kurie gimsta mokyklos suole.
Ir eglės vėl šlamės čia prie mokyklos
O jų šešėliai dengs praėjusius metus
Bus pamokos, skambės skambutis,
Tik mūsų čia jau nebebus.
Ir gerai, kad žmogus veržias, eina svajoja.
Kartais juokias linksmai, kartais rymo tylus.
Ir gerai, kad žmogus širdimi išmatuoja
Savo džiaugsmą ir kančią, ir laimės kelius.
(Eug. Matuzevičius)
Iš nerimo žiedai ant stalo rausta,
Nerimsta žvilgsniai lūkesčio pilni,
Tarytumei ir gėlės jaustų,
Jog šiandien iš mokyklos išeini.
Išeinam... Kiekvieno kelias skirtingas
Paliekam viską.
Ir kas gražu ir kas nemiela.
Paliekam tai, ko pasiimt negalim
Vaikystę, kliedesį, draugus.
Visi gerai mes žinom,
Jog antro kelio atgalios nebus.
Išplaukia jūromis laivai,
Išplaukia ir sugrįžta.
Bet niekad, niekada negrįš
Išdykėlė vaikystė.
Ji - pirmoji Mokytoja - stovi mano sąmonėje kaip pirmutinė raidė raidyne, kaip didžioji A. Visuomet džiaugiuosi, kaip sunkią gyvenimo minutę galiu nusitverti to tvirto A skersinio.
Kaip pavasarį tirpstantis sniegas,
Kaip negrįžtantis aidas dainos...
Taip tos klasėj praleistosios dienos
Nebegrįš, nebegrįš niekados.
Kartais valandos bėga lyg kraujas,
Kartais laša lyg stambūs lašai...
Kartais jų , kad sustotų maldauji,
Kartais jų, kad skubėtų prašai...
Kiek daug gražių pavasarių
prabėgo čia kartu -
O gal ne vieną ašarą
Nuo skruosto šluostei Tu?
Kuo greičiau svajojom būt suaugę,
Skubom išsiskirt su mokykla.
Tik retai kada mes pagalvojam,
Kad negrįš prabėgę dienos niekada.
Linksma suspausi gavus atestatą...
Paliksi klasę, suolus, kur vargai
Išeisi ten, į gyvenimą, kur stato,
Bet vėl paklausi kur draugai.
Draugai... Jau jie bus išblaškyti.
O klasė?... Klasė... jau kitų.
Atmink šie žodžiai bus rašyti
vienos iš buvusių draugų.
Mes einame savo keliu,
Gal kartais sunkiau, gal lengviau.
Todėl nesakyk - negaliu,
Todėl nesakyk - pavargau.
(J. Marcinkevičius)
Mes išeisim visi, tyliai duris užversim.
Gal ištarsim "sudie" paskutinį, nebegrįšim daugiau.
Vėjas plaukus taršys.
Jie užneš tuos takus, kur išmynėm.
Ir skambutis skardus, mus nešauks kas diena
Mes išskrisim, kaip paukščiai, išmokę skraidyti.
Gal sugrįšim dar čia, į klases tas tuščias
Bet sugrįžę svečiais pasijusim...
Nepamirški draugų Tu ir klasės
Prisiminki mokyklos takus,
Niekur nieko gražesnio nerasi
Už mokyklinius savo metus.
Noris šaukti, noris paukščiu skristi
Noris virsti vėju ir daina.
Netiesa, kad baigiasi jaunystė
Amžina ji
Girdit? Amžina
(J. Strielkūnas)
O klasėje atrodys taip, kaip buvę
Senų suolų eilė, juoda lenta.
Ir sakinys lyg užrašytas vakar
Su ta pačia gramatine klaida.
Prabėgs jaunystė, nuskambės juokas
Mėlynos žibutės vėl žydės ir vys.
Tik vaikystės dienos, klasėje praleistos,
Ir linksma jaunystė niekad nesugrįš.
Rytais neskambės jau
Mokyklos skambutis
Staiga nutrūks mums ši gija.
Paklydę mes kaip rudeniniai
paukščiai. Kažin kur laimę
rasim savo kelyje.
Tegul mokyklos rūpestį ir valią,
Kaip saulę sugeria širdis,
Nes čia pradžia didžiulio Tavo kelio
Jėga - kuri gyvenimą statys .
Tu juk nepamirši vaikiškų išdaigų,
Savo mokslo metų ir senų draugų,
Kurie tartum mintys šiandien išsisklaido,
Nors širdy ir daros neapsakomai sunku ...
Ženk ten, kur nevysta žiedai,
Kur blakstienų nevilgo ašaros,
Kur amžinai keliauja nerami jaunystė.
:Nesibelsk į duris.
Tie laikai nebegrįš.
Tik girdėsis aidai,
Klasė, juokas, draugai...
Tegul būna keliai Tavo šviesūs,
Neišblunka pasaulio viltis.
Būk žvali - (us), tiesi - (us), ir laiminga - (as).
Nes ant tavo pečių - ateitis.
Žmogus - tai trupmena, kurios skaitiklis yra tai,
kuo žmogus yra, o vardiklis tai, kuo jis įsivaizduoja esąs.
Juo didesnis vardiklis, tuo mažesnė trupmena ir,
kai vardiklis lygus begalybei, tai trupmena lygi nuliui.
(L. Tolstojus)
Alyvoms vystant teks palikti klasę,
Kurioj praleidai daug puikių dienų.
Gal būt sustosi ir susimąsčius ?
"Nejaugi amžinai aš išeinu ? "
Ar meni, kai mokyklon nedrąsiai
Nešei pirmąją puokštę gėlių, o dabar
Jau į senąją klasę
Nieks Tavęs nepašauks varpeliu...
Atsiminimas - tai tikrasis, nepykstantis gyvenimas, kas prasmego, išdilo - tam nė nereikėjo gyventi, taigi to nė nebuvo.
Aš dar tiku, kad mes dar susitiksim.
Gal kaip šešėliai prasilenksime gatve.
Gal pasisveikinsim, gal nieko nesakysim.
Tik įdomu, ką jausim širdyje.
Brauksi ašarėlę tyliai nuo blakstienų
Paskutinį kartą klasėn žengdama
Ir matysi veidus, artimus ir mielus
Bet nebegrįš jau niekad mokinio dalia.
Bus daug dienų bežydinčių alyvom
Bus daug naktų bemirgančių žvaigždėm.
Bet ar bebus jaunystė rymanti prie knygų
Bet ar bebus toks juokas kaip šiandien.
Būna lygiai ir gera , ir liūdna -
vien dėl to , kad buvai ir grįžai,
kad kažkur ant gyvenimo dugno
lieka vaikiški mūs parašai...
(A. Maldonis)
Eisit jau girdi ?
Klasės užsidaro. Paskutinį kartą paklausyk
Toks labai pažystamas ir gera
Tų senųjų naktų skambesys
Eisiu jau žali klevai pasvirę
Pakuždės prie vartų paslapčia
Čia pirma svajojome mes gimę,
Ir vieškeliai prasideda nuo čia.
Gražiausi prisiminimai tie,
Kurie gimsta mokyklos suole.
Ir eglės vėl šlamės čia prie mokyklos
O jų šešėliai dengs praėjusius metus
Bus pamokos, skambės skambutis,
Tik mūsų čia jau nebebus.
Ir gerai, kad žmogus veržias, eina svajoja.
Kartais juokias linksmai, kartais rymo tylus.
Ir gerai, kad žmogus širdimi išmatuoja
Savo džiaugsmą ir kančią, ir laimės kelius.
(Eug. Matuzevičius)
Iš nerimo žiedai ant stalo rausta,
Nerimsta žvilgsniai lūkesčio pilni,
Tarytumei ir gėlės jaustų,
Jog šiandien iš mokyklos išeini.
Išeinam... Kiekvieno kelias skirtingas
Paliekam viską.
Ir kas gražu ir kas nemiela.
Paliekam tai, ko pasiimt negalim
Vaikystę, kliedesį, draugus.
Visi gerai mes žinom,
Jog antro kelio atgalios nebus.
Išplaukia jūromis laivai,
Išplaukia ir sugrįžta.
Bet niekad, niekada negrįš
Išdykėlė vaikystė.
Ji - pirmoji Mokytoja - stovi mano sąmonėje kaip pirmutinė raidė raidyne, kaip didžioji A. Visuomet džiaugiuosi, kaip sunkią gyvenimo minutę galiu nusitverti to tvirto A skersinio.
Kaip pavasarį tirpstantis sniegas,
Kaip negrįžtantis aidas dainos...
Taip tos klasėj praleistosios dienos
Nebegrįš, nebegrįš niekados.
Kartais valandos bėga lyg kraujas,
Kartais laša lyg stambūs lašai...
Kartais jų , kad sustotų maldauji,
Kartais jų, kad skubėtų prašai...
Kiek daug gražių pavasarių
prabėgo čia kartu -
O gal ne vieną ašarą
Nuo skruosto šluostei Tu?
Kuo greičiau svajojom būt suaugę,
Skubom išsiskirt su mokykla.
Tik retai kada mes pagalvojam,
Kad negrįš prabėgę dienos niekada.
Linksma suspausi gavus atestatą...
Paliksi klasę, suolus, kur vargai
Išeisi ten, į gyvenimą, kur stato,
Bet vėl paklausi kur draugai.
Draugai... Jau jie bus išblaškyti.
O klasė?... Klasė... jau kitų.
Atmink šie žodžiai bus rašyti
vienos iš buvusių draugų.
Mes einame savo keliu,
Gal kartais sunkiau, gal lengviau.
Todėl nesakyk - negaliu,
Todėl nesakyk - pavargau.
(J. Marcinkevičius)
Mes išeisim visi, tyliai duris užversim.
Gal ištarsim "sudie" paskutinį, nebegrįšim daugiau.
Vėjas plaukus taršys.
Jie užneš tuos takus, kur išmynėm.
Ir skambutis skardus, mus nešauks kas diena
Mes išskrisim, kaip paukščiai, išmokę skraidyti.
Gal sugrįšim dar čia, į klases tas tuščias
Bet sugrįžę svečiais pasijusim...
Nepamirški draugų Tu ir klasės
Prisiminki mokyklos takus,
Niekur nieko gražesnio nerasi
Už mokyklinius savo metus.
Noris šaukti, noris paukščiu skristi
Noris virsti vėju ir daina.
Netiesa, kad baigiasi jaunystė
Amžina ji
Girdit? Amžina
(J. Strielkūnas)
O klasėje atrodys taip, kaip buvę
Senų suolų eilė, juoda lenta.
Ir sakinys lyg užrašytas vakar
Su ta pačia gramatine klaida.
Prabėgs jaunystė, nuskambės juokas
Mėlynos žibutės vėl žydės ir vys.
Tik vaikystės dienos, klasėje praleistos,
Ir linksma jaunystė niekad nesugrįš.
Rytais neskambės jau
Mokyklos skambutis
Staiga nutrūks mums ši gija.
Paklydę mes kaip rudeniniai
paukščiai. Kažin kur laimę
rasim savo kelyje.
Tegul mokyklos rūpestį ir valią,
Kaip saulę sugeria širdis,
Nes čia pradžia didžiulio Tavo kelio
Jėga - kuri gyvenimą statys .
Tu juk nepamirši vaikiškų išdaigų,
Savo mokslo metų ir senų draugų,
Kurie tartum mintys šiandien išsisklaido,
Nors širdy ir daros neapsakomai sunku ...
Ženk ten, kur nevysta žiedai,
Kur blakstienų nevilgo ašaros,
Kur amžinai keliauja nerami jaunystė.
Nesvarbu, kad mamyčių diena jau praėjo. Gražius žodžius mamoms, močiutėms reikia sakyti dažnai, o ne vieną kartą metuose. Būtų puiku, jei anūkėlė aplankiusi močiutę, jai pasakytų naujai išmoką eilėraštuką. Močiutė - tai pasakos ilgos,
Raudonos uogelės ant smilgos,
Gėlyčių žiedeliai sužėlę,
Lėlyčių margi drabužėliai.
Močiutė - mamytės mama.
Močiutė - namų šiluma.
Pasidalinkite gražiais žodeliais, kuriais galime paglostyti širdį mamai, močiutei.
Aš - poetas, aš - perkūnas,
Man patinka tavo kūnas...
Nu bet čia valentino dienai daugiau
Man patinka tavo kūnas...
Nu bet čia valentino dienai daugiau
Žmogaus gyvenimas matuojamas ne metais,o nuveiktais darbais.
Jų padarei daug ir gerų.Ir tiek kiek širdies šilumos atidavei kitiems,tie ji vėliau ir sugrįžta.
Glausk prie savęs tuos,kuriuos myli ir gerbi,tada ir pačiam netrūks artimųjų meilės,
draugų,bendradarbių pagarbos,o skubantys metai teatneša,džiaugsmą,gerumą, ramybę,namų šilumą ir viltį.
Sveikatos ir ilgo gyvenimo!
-------------------------------------
Tebūna visko ... visko žmogui reikia,
O kad laimingas būtum - tiek nedaug
Jei nori, kad sėkmė ateitų
Tu garsiai garsiai ją pašauk !
Ir nebijok nusišypsoti žmogui,
Rimtumo jau ir taip per daug,
Tuomet pasaulis geras pasirodys
Ateis ir laimė, lyg švelni daina ...
------------------------------------------
Visus aplanko jubiliejus,
Visus jis papuošia žiedais ...
Iš taurių krištolinių liejas
Šampanas tviskančiais purslais ...
O dienos liūdnos ir laimingos
Ištirpsta džiaugsmo šurmuly ...
Te nieko šiandien Tau nestinga -
Aplinkui šypsos artimi ...
Jų padarei daug ir gerų.Ir tiek kiek širdies šilumos atidavei kitiems,tie ji vėliau ir sugrįžta.
Glausk prie savęs tuos,kuriuos myli ir gerbi,tada ir pačiam netrūks artimųjų meilės,
draugų,bendradarbių pagarbos,o skubantys metai teatneša,džiaugsmą,gerumą, ramybę,namų šilumą ir viltį.
Sveikatos ir ilgo gyvenimo!
-------------------------------------
Tebūna visko ... visko žmogui reikia,
O kad laimingas būtum - tiek nedaug
Jei nori, kad sėkmė ateitų
Tu garsiai garsiai ją pašauk !
Ir nebijok nusišypsoti žmogui,
Rimtumo jau ir taip per daug,
Tuomet pasaulis geras pasirodys
Ateis ir laimė, lyg švelni daina ...
------------------------------------------
Visus aplanko jubiliejus,
Visus jis papuošia žiedais ...
Iš taurių krištolinių liejas
Šampanas tviskančiais purslais ...
O dienos liūdnos ir laimingos
Ištirpsta džiaugsmo šurmuly ...
Te nieko šiandien Tau nestinga -
Aplinkui šypsos artimi ...
QUOTE(Britvute @ 2005 07 19, 11:23)
Mergaites, gal turite kokiu graziu sveikinimo zodziu vienu metuku proga 
Nes jau niekur nerandu. 
Nes jau niekur nerandu. Šypsos katinas ūsuotas,
Sargis nebenori loti,
Uodegom kelius tik brauko
Ir gardaus pyrago laukia.
Žino, kad jų šeimininkas
Šiandien šventės kaltininkas.
Juk gimtadienis - proga,
Jam metukai jau- jėga!
Tyliai krenta snaigės sukasi ore
Su Naujaisiais metais sveikinu Tave.
Kūčių vakaro ramybė
Teateina į namus,
Tegul meilė neišblėsta
Junkdama ir Jus ir mus.
Muša laikrodis dvyliktą kartą,
Aidi dūžiai nakties vidury,
Nauji Metai jau stovi už vartų,
Nauji Metai jau mūsų širdy.
Tesišypso saulė Naujų Metų rytą,
Tegul neša džiaugsmą tau jos spinduliai,
Begul baltos snaigės po kojų klojas
Ir telydi laimė tave amžinai.
Kokia tyli Kalėdų šventė,
Užsnūdus sniego pataluos
Virš žemės skaisčios žvaigždės pasilenkę
Užmigusiam lopšinę uždainuos.
Su Naujaisiais metais sveikinu Tave.
Kūčių vakaro ramybė
Teateina į namus,
Tegul meilė neišblėsta
Junkdama ir Jus ir mus.
Muša laikrodis dvyliktą kartą,
Aidi dūžiai nakties vidury,
Nauji Metai jau stovi už vartų,
Nauji Metai jau mūsų širdy.
Tesišypso saulė Naujų Metų rytą,
Tegul neša džiaugsmą tau jos spinduliai,
Begul baltos snaigės po kojų klojas
Ir telydi laimė tave amžinai.
Kokia tyli Kalėdų šventė,
Užsnūdus sniego pataluos
Virš žemės skaisčios žvaigždės pasilenkę
Užmigusiam lopšinę uždainuos.
sveikutės,
norėčiau nusiūsti pasveikinimą mamytei pagimdžiusiai dukrelę, gal turit kas gražų posmelį.
ačiū
norėčiau nusiūsti pasveikinimą mamytei pagimdžiusiai dukrelę, gal turit kas gražų posmelį.
ačiū
QUOTE(Raganėlė @ 2006 01 09, 14:33)
sveikutės,
norėčiau nusiūsti pasveikinimą mamytei pagimdžiusiai dukrelę, gal turit kas gražų posmelį.
ačiū
norėčiau nusiūsti pasveikinimą mamytei pagimdžiusiai dukrelę, gal turit kas gražų posmelį.
ačiū
Užeik į KERTELĖ SIELAI ten yra skyrelis GRAŽIOS MINTYS APIE VAIKUS. Daug gražių posmelių yra.
