Prieš savaitę aš gimdžiau VGN. Buvo daryta planine cezario operacija. Viskas buvo atlikta šauniai ir profesionaliai, su gydytoju tariausi, nes pas jį lankiausi nėštumo metu. Iš karto parodė mano zuikį ir padėjo trumpam ant krūtinės. Vėliau teko pagulėt intnsyvaus sekimo palatoj, ten irgi prieziura buvo gera, ateidavo paklausdavo ar nereik vaistų, ar viskas gerai. Bet kai perkele i paprastą palatą, tai buvo nelabai kas, man po cezario nebuvo daug priespienio, vaikas nukramte visus spenelius, klykė. Tai as pati kvieciaus sesele klausti ar nereik damaitint mišinukais, tai ji pečiais patraukė
Galų gale kai išsiprašiau, tai atnešdavo menzūrelę ir liepdavo pačiai maitinti
O kai vaikas klykia, tai nėra taip paprasta. Pasekmė to, lelius numete per kelias dienas 300 g.
Kas buvo gero tai, kad viena seselė parodė kaip pampersus reik keisti, kita paaiškino kad jau damaitint nebereik, nes pienukas jau po truputi daugiau gaminasi, bet tai tik tiek, visos kitos atrodo kaip būtų davusios tylėjimo įžadus
Nei vieną kartą nepasiteiravo ar ko netruksta, tai man keista tokius atsiliepimus skaityt, atrodo ne toj pačioj ligoninėj buvom.
Dar man pamiršo suleisti antikūnių, nes mano kraujas -, mažosios +. Primindavau apie tai kiekviena diena (reikia suleist per 72 valandas), sakydavo suleis, kol besibaigiant terminui išaiškėjo, kad tų vaistų nebeturi jau trys dienos ir tik vakare atskraidins, tai skambinau savo šeimos gydytojai į privatų kabinetą, pas juos vaistų buvo ir vyras skubiai jų atvežė.
Tai jei antrą kartą gimdyčiau tai tik dėl savo gydytojo rinkčiausi šią ligoninę, o šiaip tai kai ne viską žinojau patyriau nemažai streso per tas dienas. Na iš to tik vienas geras dalykas, kad per tuos stresus jau nebeturiu 10 kg