Va dar gal ne visai i tema , bet imesiu patikusi straipsneli
Kodėl geriau sveikai?
Terminus sveika gyvensena, ,,sveikas maistas ir pan. kiekvienas iš mūsų esame girdėję ne kartą ir ne du. Dažniausiai praleidžiame tai pro ausis arba net nusišypsome, kažką atlikdami save pagavę, jog tai nesveika. Nesveika, bet taip malonu, jog to net nežadame atsisakyti. Nejaugi aš galėčiau atsisakyti virtų bulvyčių prie karbonado, ar prie gardaus sultingo kotleto? Jokiu būdu, juk gyvenu tik vieną kartą, tai kodėlgi turėčiau iš savęs atimti tokį malonumą? Mankštintis? Nesuprantama, kodėl man kilnoti tuos svarmenis be tikslo pakeliu, nuleidžiu, vėl pakeliu, vėl nuleidžiu. Geriau jau visą šią energiją išlieti nudirbant kokį naudingą darbą... O jeigu nėra ką dirbti, tuomet kur kas geriau palepinti savo kūną išsitiesus priešais televizorių, idant prakaituoti be tikslo treniruoklių salėje. Tokios ir panašios mintys aplanko dažną pilietį. Tik, kaip ir visad gyvenime, galime atrasti BET. Visų pirma, šnekant apie sveiką gyvenseną, norėtųsi paklausti ar tikrai kiekvienas savo viduje suvokia, ką reiškia šis terminas?
Įpročiai gali būti žalingi, gali būti naudingi. Nesveikai gyvenant, protas ir kūnas paskelbia vienas kitam karą: protas žaloja kūną, tarsi pjaudamas šaką, ant kurios sėdi kūnas taipogi imasi atsakomųjų reakcijų sutrinka įvairių organizmo funkcijų veikla, atsiranda nuovargis, mieguistumas be priežasties, kūnas keršija įvairiausiais negalavimais. Pamąstykime o ar gali žmogaus protas draugauti su kūnu? Taip! Jie gali būti puikiausiais draugais, padedančiais vienas kitam. Protas, suvokdamas kas naudinga jo draugužiui kūnui, gali pasistengti jam tai suteikti: neapsvaigęs nuo nikotino, alkoholio ar tingaus gyvenimo, o fizinio krūvio paskatintos medžiagų apykaitos dėka veikdamas aštriau, greičiau reaguodamas į nenumatytas situacijas, protas gali apsaugoti savo draugą nuo įvairiausių pavojų. Kūnas, nors ir ne toks intelektualus kaip protas, visgi savo ruožtu su kaupu atsiskaitys protui taip jau gamtos surėdyta. Genialumas paprastume. Kūnas protui padovanos laisvę, gerą nuotaiką, didesnę dėmesio koncentraciją, ištvermę. Kūnas, pats būdamas ištvermingesniu ir stipresniu, fiziškai sugebės nudirbti ne tik daugiau fizinių pastangų reikalaujančius dienos darbus, bet lygiai taip pat stipriai pasitarnaus portui atliekant savuosius protinius. Tai pati nuostabiausia simbiozė, barteriniai mainai, naudingi abiems pusėms. Abi žmogaus pusės nestabdo viena kitos, netrugdo, o skatina ir padeda gyventi pilnavertį, kupiną energijos, gyvenimą. Retorinis klausimas: jeigu mes visa tai suvokiame, ar sunku apsispręsti?
Girdėjau, jog žmogus sau kenkia gyvendamas nesveikai, nes neturi tikslo gyvenime. Jam trūksta motyvacijos. Tarsi asilas kuriam reikia morkos, kad trauktų vežimą. Asilas ta prasme, kad užsispyręs. Žmogui reikia tikslo, ateities vizijos, siekiamybės. Ar negalima tos siekiamybės apibrėžti kaip noras būti laimingu, noras justi vidinę darną, kasdien būti energingiems? Juk visi to norime, tik klausimas kaip stipriai? Noro stiprumas prasideda kažkur ties mintimi, kad gal ir visai šaunu būtų pasijusti laimingu, tarsi sugauti keptą vištą, nukritusią iš dangaus tiesiai į rankas, o jo pabaiga gali būti ties begalinėmis pastangomis pasiekti norimą tikslą. Kartais pastangos viršija sveiko proto ribas ir tampa liguistomis, ką geriausiai demonstruoja anoreksikių paauglių atvejai. Manau visur egzistuoja aukso vidurys, optimaliausias variantas. Kalbant apie sveikatą, kūno ir dvasios draugystę, manau tereikia suprasti, jog tai visapusiškai naudinga, tuomet atsiranda ir motyvacija elgtis būtent taip, kaip pačiam naudinga. Ir taip besielgiant, žmogus pastoviai patiria malonių paskatinimų pagerėjusi nuotaika, gražesnis gyvenimas, smulkmenos, ankščiau sukeldavusios stresą, pradeda juokinti, atsiranda daugiau energijos, pasitikėjimas savimi. Galėtume vardinti ir vardinti, ar ne? Pagaliau laimingas žmogus, spinduliuodamas ta laime, užkrečia ir kitus. Susidraugaukime patys su savimi!!!
treniruoklių salės instruktorius
kineziterapeutas
Laurynas Milaševičius
bodybuilding.lt
Papildyta:Ir dar vienas:
Kodėl liekninantis naudinga dažnai valgyti
Dažnai po nedaug
Tyrimai parodė, kad valgant dažnai, bet negausiai, kraujyje visada yra pakankamai cukraus, be to, pagreitėja metabolizmas ir nesikaupia riebalai. Vadinasi, norint sukaupti pakankamai energijos, bet nenutukti, reikia valgyti dažniau negu 3 kartus per dieną, bet niekada neleisti sau persivalgyti.
Dietologai nustatė, kad valgant tik 3 kartus per dieną organizmas linkęs kaupti riebalus. Tuo remdamiesi jie nusprendė, kad valgoma per retai (tarp valgymų energijos stokojantis organizmas stengiasi pasirūpinti jos juodai dienai). Žmonėms, norintiems suliesėti arba išsaugoti normalų kūno svorį, jie pataria valgyti dažniau, bet po truputį. Taip maitinantis niekada nesumažėja cukraus kiekis, todėl organizmui nestinga energijos ir jis nejaučia poreikio kaupti riebalus.
Dažniau valgant niekada nekamuoja alkis ir dėl to nepersivalgoma (išalkęs žmogus greičiau valgo, todėl daugiau suvalgo, be to, paprastai renkasi kaloringesnius patiekalus).
Dar viena priežastis, dėl kurios verta valgyti dažnai, bet negausiai, tai metabolizmo pagreitėjimas. Organizmas genetiškai užprogramuotas tausoti energiją, gautą su maistu, todėl maždaug 3 valandas po valgymo cukraus kiekis kraujyje nemažėja. Jeigu pradėjus jam mažėti nieko nevalgoma, sulėtėja metabolizmas, o jei truputį užkandama, jis pagreitėja.
Dažnai valgyti naudinga ir dėl geros nuotaikos, kuri priklauso nuo smegenų cheminės sandaros, ypač serotonino kiekio.
Norint pagerinti smegenų sandarą (o kartu ir nuotaiką), rekomenduojama valgyti daugiau sudėtingųjų angliavandenių: vaisių, daržovių, grūdų. Šie produktai padidina serotonino kiekį ir neleidžia jam greitai sumažėti.
Dažnai valgant sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje. Tai įrodyta moksliniais tyrimais: Toronte atliktame eksperimente dalyvavusių savanorių kraujyje bendras cholesterolio kiekis sumažėjo 8 proc., o blogojo cholesterolio - net 12 proc.
Kaip įprasti dažnai valgyti
Įprasti dažnai, bet saikingai valgyti lengviau, negu laikytis griežtos liesinamosios dietos. Bet keisti savo įpročius vis tiek nelengva, todėl gali praversti keletas patarimų.
Kad būtų lengviau, pirmiausia reikia įsisąmoninti, kodėl naudinga maitintis būtent taip, o tuomet pradėti veikti.
Norint pasisotinti neįprastai mažu maisto kiekiu, reikia stengtis valgyti lėtai, jaučiant kiekvieno patiekalo komponento skonį.
Sumažinus maisto porcijas, labai svarbu, kad jame vis tiek būtų pakankamai baltymų, riebalų, sudėtingųjų angliavandenių ir ląstelienos.
Ypač reikia stengtis, kad nestigtų baltymų ir ląstelienos, nes būtent jie lemia sotumą. Sudėtingieji angliavandeniai lėtai pasisavinami, dėl to nesumažėja cukraus kiekis kraujyje. O riebalai yra sunkiai virškinami, todėl ilgam suteikia organizmui energijos.
Naudingi patarimai
Būtina kontroliuoti, kad organizmo gaunamas kalorijų kiekis neviršytų jo išeikvojamos energijos.
Galima valgyti 6-7 kartus, kaskart suvalgant maždaug vienodą maisto kiekį, arba 2-3 kartus pavalgyti sočiau, o likusius - tik užkąsti. Be to, įprastą maisto kiekį (jeigu jis ne per daug kaloringas), anksčiau suvalgytą per tris kartus, dabar padalyti į šešias vienodo arba skirtingo dydžio dalis ir suvalgyti per dieną.
Valgant restorane, neįmanoma užsisakyti mažesnių porcijų, todėl vietoje įprasto pagrindinio patiekalo galima suvalgyti tik užkandį.
Pakeitus mitybą, labai svarbu maitintis įvairiu ir vitaminingu maistu. Naudinga eksperimentuoti, gaminti dar niekada neragautus patiekalus.
www.sekunde.lt