. Mano alga jau 3 metus nekilo - taigi sukames kazkaip 
. Vis pasiimam kazka issimoketinai, taip pernai skalbykle pasikeitem, siemet lovas naujas dukrom nupirkau, kai baisim -tikriausiai pirksim nauja televizoriu 
Aišku, tokiu atveju galėtų bent daugiau mokėti... Mažulkai nieko netrūksta... Auklėmis yra mano giminės, tai moku joms ypač mažai... va, nuo birželio vesiu į darželį, tai manau dar daugiau sutaupysiu, na tikiuosi 
Sau per daug nieko neleidžiu, turiu lizingo sutartį, telefoną ir tiek. o butopaskolos ir taip niekas neduotų... Gerai, kad bent tam tikras pramogas: kai kuriuos filmus, spektaklius bei abonementą į sporto klubą gaunu nemokamai 
O šiaip pinigėlių atrodo, kad visada trūksta, ypač likus mažiausiai savaitei iki atlyginimo pradedi super skaičiuoti: aha čia pigesnis pienas, čia košyte vietoj jogurto valgysim, čia grikių į darbą nusinešiu 
bet kai pagalvoju, prieš du metus teko gyventi praktiškai ant nulio ir išgyvenau, bet turbūt išprotėčiau, jei grįžčiau į tą patį tašką
Jau ne kartą tuo įsitikinau. Santaupų didelių juodai dienai neturiu - gyvenu pagal principą 'kai kas nors nutiks, tada ir galvosiu'. Santaupas išlaikau maždaug tokiame lygyje - kad užtektų pragyventi porą mėnesių iki kol susirasčiau darbą, jei netyčia jo netekčiau. Bet nemanau, kad gyvenu blogai - išmokau poreikius pritaikyti prie pajamų ir tuo džiaugiuosi. Atostogauti nevažinėju tik dėl vaiko (ne dėl to kad trūksta pinigų) - ilsimės mūsų pajūry arba kokiuose Druskininkuose, automobilis - senas ir ne mano, bet kiek važiuoja tiek užtenka, o kai sugenda - tinka ir mikroautobusai. Kirpyklos, soliariumai, naktiniai klubai, kinoteatrai, knygos, kavinės - visko turiu savo gyvenime O kad kartais pasiskaičiuoju kur pigiau, ir kokiomis nuolaidomis galiu pasinaudoti, nealikau to gėda - visi skaičiuoja. Manęs tai tikrai nežemina. Taigi, rasuliuk, ne finansų kiekyje esmė, o požiūryje į juos ir į savo poreikius AušraM...šauniai čia išdėstei mintis 
rasuliukas, 26 Bal 2005 - 14:25, parašė:
Taip, suprantu,jog esme ne piniguose,bet poziury i poreikius.Bet ka daryt kai zmogus nori judeti i prieki,kai kyla vidinis konfliktas su savim,kai nori kazka daryt tam ,kad dar eitusi geriau,seimos labui,saves kaip asmenybes tobulinimui, bet atsiremi tai, kad negali butent vien del financu?!
Manau,turi but durys i ta isejima is bedugnes,stengiuos rast,sukaupti save ir nepasiduoti depresijai..todel ir norejau pasidalinti mintim su visom vienisom mamytem.Jauciu,kokios jus visos stiprios esat,saunu ,kad suprantat tikrasias vertybes,istiesiat vina kitai pagalbos rankas
Bite_Maja, 26 Bal 2005 - 14:28, parašė:
Rasuliuk, svarbiausia tai, kad tu nori judėti į priekį, tobulėti, siekti. Svarbiausia tai, kad tu nesėdi rankų sudėjusi.
O bus noras, atsiras ir galimybės. Tikrai, patikėk.
kai labai nori ir dirbi tam tixlui, visada atsiranda ir galimybės, pvz:. kad ir studiju paskola arba galimybe mokėti dalimis )Aišku, kiekvieną mėnesį atsiranda kas nors neplanuoto, nuo to nepabėgsi, tačiau aš stengiuosi išlaikyt balansą. Svarbu nusistatyti prioritetus, man tai sunkoka, bet mokinuosi, kai labai ko nors užsimanau, visad svarstau - abiejų dalykų niekaip negaliu turėti, ką renkuosi?? Ir vaikus taip mokau, nelabai jie taip nori, bet kito kelio nėra
