Gerą temą užvedei, rasuliuk. Aš finansus tvarkiau tik kokį mėnesį po skyrybų - taupiau, bandžiau skaičiuoti kiekvieną litą. Po to nustojau. Dabar gyvenu taip - leidžiu kiek turiu ir nesuku galvos. Butą nuomojuos, o neperku jo ne tiek dėl kredito baimės, kiek dėl nesubrendusio poreikio nuosavybei... Atlyginimas tikrai ne kalnai, alimentai - irgi simboliški. Kai pritrūksta pinigų - stengiuosi prisidurti papildomais uždarbiais, kurie kaip iš dangaus nukrinta, kai būna labai striuka
Jau ne kartą tuo įsitikinau. Santaupų didelių juodai dienai neturiu - gyvenu pagal principą 'kai kas nors nutiks, tada ir galvosiu'. Santaupas išlaikau maždaug tokiame lygyje - kad užtektų pragyventi porą mėnesių iki kol susirasčiau darbą, jei netyčia jo netekčiau. Bet nemanau, kad gyvenu blogai - išmokau poreikius pritaikyti prie pajamų ir tuo džiaugiuosi. Atostogauti nevažinėju tik dėl vaiko (ne dėl to kad trūksta pinigų) - ilsimės mūsų pajūry arba kokiuose Druskininkuose, automobilis - senas ir ne mano, bet kiek važiuoja tiek užtenka, o kai sugenda - tinka ir mikroautobusai. Kirpyklos, soliariumai, naktiniai klubai, kinoteatrai, knygos, kavinės - visko turiu savo gyvenime
O kad kartais pasiskaičiuoju kur pigiau, ir kokiomis nuolaidomis galiu pasinaudoti, nealikau to gėda - visi skaičiuoja. Manęs tai tikrai nežemina. Taigi, rasuliuk, ne finansų kiekyje esmė, o požiūryje į juos ir į savo poreikius
Tiesa, dar reguliariai kažkiek pinigų (ir laiko) skiriu labdarai - šventai tikiu, kad jei man kas nutiktų, irgi kas nors padėtų.
. Mano alga jau 3 metus nekilo - taigi sukames kazkaip 
. Vis pasiimam kazka issimoketinai, taip pernai skalbykle pasikeitem, siemet lovas naujas dukrom nupirkau, kai baisim -tikriausiai pirksim nauja televizoriu 
Aišku, tokiu atveju galėtų bent daugiau mokėti... Mažulkai nieko netrūksta... Auklėmis yra mano giminės, tai moku joms ypač mažai... va, nuo birželio vesiu į darželį, tai manau dar daugiau sutaupysiu, na tikiuosi 
O šiaip pinigėlių atrodo, kad visada trūksta, ypač likus mažiausiai savaitei iki atlyginimo pradedi super skaičiuoti: aha čia pigesnis pienas, čia košyte vietoj jogurto valgysim, čia grikių į darbą nusinešiu 
bet kai pagalvoju, prieš du metus teko gyventi praktiškai ant nulio ir išgyvenau, bet turbūt išprotėčiau, jei grįžčiau į tą patį tašką 
