Šildymo sistemos

Taip. Tačiau tik tuo atveju, jei prie „nemokamo šildymo“ puolama, prieš tai neužkamšius visų skylių šiltinime. Perifrazavus patarlę: kaip (kiek) polistirolu pasiklosi...

na nenoriu vel gylintis i skaiciavimus bet vien polistirolu reikalo nepataisysi.. o ir skaicioti reikia ne vieno jo pacio kaina, bet ir darbu, ir papildomo konstruktyvo, ir padydejusio stogo, pamatu ir t.t. beto per 30 metu ta suma reik padviubinti (del kredito palukanu).. ir galiausia tas polistirolas tures % dydesne itaka tik per labai dydelius salcius, kuriu nera abai jau daug.. o jei prisiminti kad bendram namo nuostoliu fone polistorolas sudaro gal kokius 30% - tai keli procentai nuo 30%... neka ten kazkaip ir itakoja.. o jei pilnai traukti prie pasyvumo - tai prisiededa dar rekupai, projektai , langai ir t.t.. ir prie vso to brangesni darbai, plaukanos ir t.t. visa tai jau aptarinejome ir kiek paenu jus pats sutikote - kad be valstybes kompensaciju toks namas niekad nebus atsiperkantis.. tik sekancia gyventoju kartai

Gerai Jus cia visi pasigincyjote bet gal grizkim prie esmes.
Autorius bando lygiti KK ir Geo - cia tai jau labai "astrus" lyginimas.

Grand, KKK siandien dienai Jums atrodo pigus. Paaiskinsiu, skaiciuojate jog malkas gausite nebrangiai ir kaip Jusu kolegos neskaiciuosite kuro (gausit is pazystamu, gausit pigiau ar su pjuklu miske nusipjausit).
Be to pasistate Viadrus silumos leisit ir per kamina.

Geo - yra visiska priesingybe - spaudziat klavisa ir visa kita atlieka pats katilas. Kiek skaitliukas prisuko - tiek ir mokate.

Kaip visuomet Moralas - kuro brangimo nesuskaiciuosit, bet jei apsisprendete KKK statyti keiskit pati katila, nes vis planuojama kamino mokesti imesti Lietuvoje. Manau kad mokescio dydis priklausys nuo to kiek tersiate gamta. Kuo geresnis KKK tuo mazesne tarsa, tuo mazesnis ir mokestis bus.

Niekas nepaneigs, o ir 100 kartų yra įrodyta mokslininkų bei inžinierių, kad šildytis kietu kuro (malkos, anglis ir t.t.) yra pigiausia. Žinoma, šiuo atveju sunku paskaičiuoti įdėtą darbą, nes jei malkas į savo namo katilinę nešios ir viskuomi rūpinsis koks Tele2 vadovas, tai jam šildymas (įvertinus jo valandį uždarbį), kainuos ir kokius 100 000 Lt per šildymo sezoną. Šiuo atveju viskas labai realityvu.

Kita vertus tokių straipsnių atsiranda vis daugiau, todėl įsiklausyti į tai tikrai verta:
http://www.delfi.lt/...u.d?id=34522475

Todėl vietinio kuro šildymui gausi visuomet, skirtingai nei iškastinio iš Rusijos. Taip moksliškai yra įrodyta, kad jei brangsta dujos atitinkamai bransgta ir kitos energijos rūšys: malkos, granulės ir t.t. Realiai tarp visų kuro rušių yra išlaikomas pastovus kainų skirtumo indeksas. Taigi šildyti malkomis kaip be vartysi - bet pigiausia.

Aš lygiai taip pat galvoju, kad geoterminis patogiau. Bet jei lauke tikrai šalta įsijungs tenai arba taupydamas brangią elektrą privalai kurit židinį. O aš galvoju, kad jei daryčiau KKK tai antro kamino židiniui tikrai nedaryčiau - ar jis būtų vienas (būtų bendra siena) arba židinio iš viso nebūtų. O geoterminiam židinys mano galva tikrai reikalingas, jei nenori brangiai makėti už elektrą.
Papildyta:


Paskaičiuokim: 92 000 Lt (suma malkoms) dalinam iš 30 metų ir gaunam = 3067 Lt vieneriems metams. Iš kur tokie milijonai? Ir koks kiek malkų čia tiek kainuoja? Vakar kaime (netoli Elektrėnų - taigi atstumas iki Vilniaus tikrai nedidelis) kalbėjau su žmogumi, kuris 10 kūbų malkų (gali būti, kad reikia jas dar padžiovinti, betgi laiko aš turiu, nes namą dar tik statysiu) atiduotų už 650-700 Lt. Tokio kiekio mano nurodytam namui visiems metams užtektų ir šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Vienintelis nepatogumas: malkų pavežiojimas. Tačiau miestiečiui - ypač sėdinčiam prie kompo - tai net labai įnaudą ir lašiniai ne taip kaupiasi.

Beje, pasiskaitęs temą apie geoterminį šildymą radau daug įdomių skaičių. Pavyzdžiui, kad skirtingų namų šildymas šią žiemą su geoterminiu kainavo nuo 300 (čia dažniausiai dar neįrengtų namų, nes viduje buvo palaikoma minimali 18 laipsnių temperatūra) ar 400 iki 1000 Lt. Panašu, kad tie, kurie šildosi geoterminiu turi pasistatę gražius (daug stiklo ir t.t.), bet ganėtinai šaltus namus. Tai gali paaiškinti, kodėl taip brangiai kainuoja šildytis geoterminiu šildymu. Priešingu atveju, kritus oro temperatūrai (o tai ir buvo šią žiemą: pakankamai šaltą ir pakankamai ilgai) stipriai mažėja COP ir iš esmės (ypač naktimis) šildaisi ne geoterminiu, o elektros šildymu. Beje, išvedžiau žmonių pateiktų šildymo kainų ir namų ploto šildymo vidurkį, kuris siekė apie 450 Lt. Manau, kad gerai išdžiovintomis malkomis suma nebūtų viršijusi 250 Lt.

Gilintis tikrai neverta- polistirolas šiuo atveju panaudotas kaip šiltinimo apibendrinimas (pabodo vardyti- buterbrodai, sandarumas, langai ir t.t.). Tingisi pradėti diskusiją kur vėl kiekvienam teiginiui tektų surašinėti ilgą sąrašą sąlygų- kad nenuskambėtų kai receptas visiems gyvenimo atvejams (pretekstas naujoms pjautinėms). Pabostų vien tik kas kart kartoti sąlygą „planuojamas/statomas/pastatytas“...

Ačiū už komplimentą! Kadangi nuomonę keičia tik protingi žmonės- su Jūsų lengva ranka patekau tarp tų, kurių citatos kaip moto puošia Pasyvaus namo temą.

Patikslinkime. Valstybės parama reikalinga tik tam, kad išjudintų patį procesą. Mintis „niekad nebus atsiperkantis“ gali kilti tik tuomet, kai bandoma ignoruoti akivaizdžią realybę: kuro kainos neišvengiamai kils. Remiantis laiko patikrintais Merfio dėsniais- kainos kils daug sparčiau nei tikėjotės. Netikite? Pasidomėkite kaip „mutavo“ „energetinė ar/ir išteklių kraujotaka“ pasaulyje. Susidaro toks įspūdis, kad visa kas blogai EU ar JAV- steroidai Kinijos, Indijos ir pan. ekonomikoms...

Problema tame, kad tautiečiai vis dar bando judėti senu keliu. Va ir Jūs ten pat kviečiate. Taip suvartėt „polistirolo“ klausymą, kad iš esmės neliko nieko. Kalba sukasi ne apie kokius tai mistinius %. Pasinaudojus Grand'o pvz.: tikslu yra standartinius 17.600 kWh per metus sumažinti iki 2.400 kWh per metus. O tai jau labai netgi daug: pvz. per 30 metų susitaupytų apie 456.000 kWh. Šias kWh konvertavus į Lt- bankui mokamų palūkanų padidėjimas 0-15% (Pasyvaus namo „antkainis“) pasirodys juokais. Tuo pačiu kartais (šiuo atveju virš 7 kartų) sumažinti investicijų į energijos gamybą poreikį. T.y.: Grand'ui virš 7 kartų atpigtų kelias į individualią energetinę nepriklausomybę. Prisiminus, kad ir visos alternatyvos pinga didžiuliais šuoliais...

Buvo/yra/bus tūkstančiai tautiečių, kurie statėsi/statosi/statysis tokiais pat principais kaip ir Jūs. Žinote kodėl jie niekam neužkliūva? Todėl kad savo nusistatymų nėra išsikėlę kaip vėliavos, po kuria kviečia burtis. Tam vis tik reikėtų turėti kiek turtingesni argumentacijos bagažą...

1. Paneigsiu- ir nesunkiai. Laikykimės prielaidos, kad perėjimas prie atsinaujinančios energetikos neišvengiamas (čia tik LT tai nėra akivaizdu). Dabar pabandykite spėti, kokiu būdu finansuojamas paminėtas perėjimas. Teisingai! Apmokestinama visa kas ne per daug žalia, ir iš to remiama visa kas žalia. Kaip tik žalumo klausymas yra iš tikro reliatyvus. Nebent žinote atsakymą kuo granulės žalesnės už malką?
P.S. Tiek to su tais „įrodyta mokslininkų bei inžinierių“- šį kart atleisime.

2. Jei „vietinis kuras“ tai malkos- vėl atsiranda dvi nedidelės problemėlės.
Pirmiausia: palyginkite bendrą LT energijos poreikį su natūraliu metinių miško prieaugiu. Teisingai: ne kaži kas gausis, jei visi su kirviais puls į mišką.
Antra: kaip bevartysi, papildomas mokestis malkoms (kaminams?) tebus vienu iš finansavimo šaltinių, į priekį stumsiančiu žaliąją energetiką.

3. Tenai įsijungs ne kai lauke šalta- o kai sistema įrengta pataupant (švelniai sakant). O židinys geoterminiam reikalingas tik kaip priemonė užpudruoti klaidas šiltinant namą ir planuojant šildymo sistemą.

4. O pats nenorėtumėt pasitikrinti iš kur tie milijonai? Jau kelis kart minėjau apie visuose skaičiavimuose naudojamą kasmetinį kuro kainų augimo koeficientą. Vis vien dauginate iš metų- ir nors tu ką... Pasiklauskite tėvų, kiek prieš 30 metų kainavo malkos.
Pastarojo meto karščių kontekste labai įdomiai nuskambėjo „užtektų ir šildymui ir karštam vandeniui ruošti“. Spėju, kad bent jau gerą pusmetį naudosite elektrą, o ne kursite KKK.
Kas liečia komfortą- čia Jūs visiškai teisus. Kiekvienas turi teisę į savitą traktuotę.

5. Gal nepainiokime priežasties su pasekme. Elektra/tenais šildomasi tik tuomet, kai pripjauta grybo parenkant/įrengiant sistemą.
Taipogi turiu tokią nuodėmę. Tik šios info nenaudoju ekvilibristikai iš konteksto ištrauktais skaičiais. Šiaip: padeda palyginti žmonių mentalitetą, statybos tradicijas/kultūrą LT ir kur nors pvz. DE.
Kokie yra tikri/realūs kokybiškai įrengto geoterminio eksploatavimo kaštai- jau pabodo dėlioti nuorodas. Vis vien reguliariai kas nors iššoka kai grybas po lietaus su tuo pačiu pareiškimu... Užsukite į Pasyvių namų temos pirmą puslapį- ten yra nuorodos. Orientuotis ne į geriausius pasiekimus- prieštarauja pačiai progreso savokai.

as taip suprantu, kad tie 2400 tai energija gauta is isores.. ta kuri pagaminama vietoj: saules, vejo, biokuro energija cia neieina.. tai faktishkai namukas sildomas malkomis ir naudojamas elektros generatorius varomas rapso alejumi - yra pasyvus! kadangi jis nenaudoja is isores jokiu energijos saltiniu.. o jeigu dyzeliukas dar ir i pliusa varo elektra tai ir namas PLUS ar as neteisingai suprantu?

Gal nuraminsiu kaikurias emocijas del biokuro ateities. Norit/nenorit bet ji yra.
Viskas paprasta, tokios kaip medienos granules ar briketai yra (pavadinkim taip) perspektyvesnis kuras negu malkos, paaiskinsiu:
imamas medis ir smulkinamas i pjuvenas arba kapojamas
is isdziovintu pjuvenu spaudziami briketai arba sukapotos malkos dziovinamos
jeigu imti santyki tarp isdziovintu malku ir (tarkim tonos) ir briketu tonos, briketai ims virsu.
Vadinas sutaupoma kuro, va todel jis turi didesne ateiti negu kad pvz malkos.
Taip pat lentpjuveje gautas pjuvenas (ar ju dulkes) velgi galima skirti briketu/granuliu spaudimui.

Dabar moralas apie angli ir jos "neateiti".
Kas yra anglis? Anglis yra per nmln ar tukst. (tiesa pasakius nezinau) metu suanglejes medis. Pries tampant anglimi jis puvo ir skleide i ora co2 ne ka maziau nei kad degdamas.
Kurenant angli graziname i gamta tai ka ji dave ir tiek...
Taigi ar leisti medziui suputi ar ji permalti ir is jo pagaminti briketa/granule spreskite jus, bet vistiek tas sudeges medis isskirdamas co2 vel maitins kitus medzius kad sie augtu.

Sis moralas skirtas pjautynems del elektros ir malku. Jei kazkuris kuras butu "pats geriausias" ir visi su tuo sutiktu, turetume tik viena kuro rusi.
P.S. Grand o katila granulems galiu pasiulyti ir pigiau jeigu ka

Moksliniai skaičiavimai pagrindžia, kad bransgtant dujoms, panašiai brangtsa ir kitos energijos rūšys, pavyzdžiui, malkos. Antras dalykas, jeigu jūs skaičiuojate, kiek per 30 metų pabrangs malkos (gaila, kad metinio pabrangimo procento nenurodote), tai kodėl to nepadarote su elektr. Elektra nuo naujų brango - ir labai ženkliai. Jinai neišvengiamai brangs ir toliau.

Čia ne mano, o Vilpros paskaičiavimai mano namui.
Malkos (džiovintos): 1 kWh kaina - 0,04 Lt, išlaidos visma sezono šildymui - 906,63 Lt.
Šilumos siurblys grindinis šildymas: 1 kWh kaina - 0,10 Lt, išlaidos visma sezono šildymui - 2547,41 Lt.
Šilumos siurblys radiatorinis šildymas: 1 kWh kaina - 0,13 Lt, išlaidos visma sezono šildymui - 3311,63 Lt.
Šilumos siurblys grindinis šildymas su el. tenu 10 proc.: 1 kWh kaina - 0,13 Lt, išlaidos visma sezono šildymui - 3286,15 Lt.
Šilumos siurblys radiatorinis šildymas su el. tenu 10 proc.: 1 kWh kaina - 0,15 Lt, išlaidos visma sezono šildymui - 3973,95 Lt.
Pjuvenų granulės: 1 kWh kaina - 0,15 Lt, išlaidos visma sezono šildymui - 3821,11 Lt.
Elektra (dien. ir nakt. tarifų vid.): 1 kWh kaina - 0,39 Lt, išlaidos visma sezono šildymui - 9934,89 Lt.

Daugiau nei akivaizdu: šildytis elektra galima tik sodybose, į kurias atvažiuoji kelis kartus per šildymo sezoną, pavyzdžiui, per Kalėdas. Visais kitais atvejais reikia ieškoti išeičių. Apšiltinus namą iki pasyvaus ir šildydamasis elektrą prarasi krūvą pinigų.



Papildyta:


Būtų labai malonu, jei pakomentuotumėte Vilpros mano pateiktus skaičius (viršuje). Ten akivaizdu, kad šildymas granulėmis kainuoja brangiau nei geoterminiu - metinės išlaidos. Tuo tarpu abiejų sistemų įrengimas kainuoja labai panašiai. Beje, įvertinkite ir tą faktą, kad mediną ir jos atliekas paversti granulėmis ar pjuvenų briketais, kainuoja brangiau, nei tą pačią medieną paversti gerai išdžiūvusiomis malkomis. Malkų trūkumas - reikia 1,5-2 metų laiko, kad jos natūraliai išdžiūtų. Vėliau koloringumas - labai panašus.

Prasau:
granuliu kaloringumas = 4300kcal/kg=5.0009kW
1t granuliu yra lygu 1000x5.0009=5000.9kW silumos
1t= apie 500lt
Katilo NVK galima surasti kur is tikruju yra 90% kartais daugiau, taigi i nuostolius meskime 10%.
5000.9-10%=4500.81kW
Dabar kaina
500lt/4500.81=0.1111Lt/kw

Kitu paskaiciavimu nekomentuoju, nenoriu i suns dienas deti svetimu paskaiciavimu...
"Vėliau koloringumas - labai panašus" - paziurekit atidziau ar tikrai toks jau panasus?

Aktyvus: kai standartiškai ar truputi geriau apšiltinto namo energijos poreikis dengiamas paties namo (ar grubiai- kieme įrengtomis) sistemomis pagaminta energija. Tai gali būti kaip Saulės namas- taip ir ūkininko sodyba, kur karvių prigamintas turtas verčiamas dujomis šildymui, elektrai pasigaminti ir automobilio bakui pripildyti. Tam pasirodo tereikia apie 25 karvių. Yra ir kitos variacijos. Ar čia pritaptų rapso aliejus- nežinau.

Pasyvus: kai energijos poreikis šildymui ir karšto vandens ruošimui mažiau 15 kWh/m² per metus. Kokiu būdu dengti tuos „mažiau 15 kWh/m² per metus“- visiškai nesvarbu. Nors kiekvieno gamtą mylinčio piliečio kaip ir šventa pareiga...

Nulinis (Zero): kai energijos poreikis pilnai dengiamas paties namo sistemomis pagaminta energija. Energijos poreikis (namo šilumos nuostoliai) nėra svarbu. Šiandienai mažinti energijos poreikį gerokai pigiau, nei įsirengti didesnės galios įrangą- tik tuo Pasyvus išpildymas ir patrauklesnis. Rytoj gal viskas pasikeis.

Plius: kai namo sistemos gamina energijos perteklių, kuris išreikštas konkrečiais Lt piniginėje. Ne visai atvejais įmanoma įsirengti efektyvią sistemą savo name. Todėl pilnai toleruotinas variantas, jei energiją gaminanti įranga sumontuota pvz. ne ant konkretaus namo stogo- o kad ir kitame pasaulio gale. Žaidžia tik litai: skirtumas tarp kiek išleidžiama šildymui ir kiek pagaminama energijos.