Šildymo sistemos

Gręžiniai su vamzdžiu ir užpildymu geoterminiam siurbliui būtų ~800 m x 60Lt/m = 48 t Lt. (pvz Kauno hidrogeologija)
Priklausomai nuo grunto +-30%
Siurblys Supraeco T 330-1 su karšto vandens boileriu 34kW 42 t Lt. arba šiek tiek silpnesnis tiktų.
Vamzdžių atvedimas iki namo 5 t. Lt.
Akumuliacinė talpa 4 t. Lt.

Neaišku kas įrengta sodyboje. Jeigu santechnika išvedžiota ir yra įrengtos šildomos grindys, tai realu tilpti į 110 t. Lt. + santechnikų pelnas.

O kodėl norite geoterminio?
Negi nieks nesidomi jūsų užklausimu rimtai?

Jei poreikis šildytis atsiranda tik retkarčiais, siūlyčiau pasirinkti pigiausią variantą - elektrinius šildytuvus. Investicijos į brangią įranga atsipirkinės labai ilgai.
...Tačiau yra kelį niuansai.

a) Jei patalpas visai ne šildyti, tai po kurio laiko sienos, baldai bei viskas kas yra viduje atšąla tiek, kad paskui prireiks šildyti pilnu pajėgumu vos ne savaitę tam, kad atstatyti normalią temperatūrą. Žymiai ekonomiškiau visą laiką palaikyti pvz. +15C (arba bent +10C), o esant reikalui greitai pakelti oro temperatūrą iki +24С.

Kai patalpas stipriai atvėsta ir nėra geros ventiliacijos (ji būna išjungta), yra pavojus kad neleistinai padidės drėgnumas, pradės augti pelėsiai. Be to, drėgmė įsigers į sienas, dėl kuo gerokai suprastės jų termoizoliacinės savybės, taip nukentės ilgaamžiškumas. Tad, geriau visą žiemą palaikyti pakankamai aukštą temperatūrą.

c) Sparčiai augant kaimo turizmo populiarumui būtent žiemos metų, galima tikėtis, kad atsiras poreikis jei ne nuolat šildyti patalpas, tai - bent per kiekvieną savaitgalį. T.y. - per žiemą susidarys gan didelis šilumos poreikis (ipač, įvertinus tai ką parašiau aukščiau) ir verta pagalvoti apie investicijas į ekonomiškesnę šildymo sistemą nei elektriniai pūtikliai ar radiatoriai.

d) Saugumas. Maža to, kad patys elektriniai šildytuvai yra nesaugus, jungiant el. šildytuvus į rozetes atsiranda nemenka tikimybė, kad kur nors bus prastas kontaktas, rozetė pradės kaisti ir kils gaisras. Be to, prastas kontaktas gali būti ne tik rozetėje bet ir bet kuriame kitame sujungime. Jei tinklas ne apskaičiuotas dideliai apkrovai - gali pradėti kaisti laidai arba, tiesiog, atsijungs įvadinis automatas. (Dažniausia pastatui išskiria dvigubai mažiau el. galingumo, nei gali susidaryti maksimalus poreikis).

e) Komfortas. Greičiausiai patalpas sušildo pūtikliai. Orą galima sušildyti labai greitai ir jei nesiliesti prie šaltų sienų - patalpoje yra visai pakenčiamos sąlygos (tik lovą teks sušildyti su kokia šildyklė). Aišku, prisiliečiant prie šaltų sienų, lubų, grindų oras akimirksniu vėl atšąla ir atgal plustą šaltos srovės, tačiau toje zonoje, kur pučia šildytuvas - yra visai nieko. Beda tik tame, kad pūtikliai, tam kad greitai sušildyti didelį oro srautą naudoja atvirą įkaitintą spiralė. Tokia spiralė greitai išdegina deguonį ir oro kokybė yra gan prasta. Be to, reikia padidinto vėdinimo, kas sąlygoja papildomus šilumos nuostolius.

Žemos temperatūros tepaliniai radiatoriai nelabai tinka laikinam šildymui. Nuo jų šiltas oras keliauja į viršų ir šildo lubas, o patalpa lieka šalta tol, kol radiatorius "pagamins" tiek šilto oro, kad sušiltų visos lubos ir vidinės sienos, pradedant nuo viršaus, po to šiltas oras, nebeturėdamas kur atiduoti šilumos, užpildys visą palubę ir kylant ten naujom porcijom šilto oro, šilta oro masė po truputi pradės užiminėti ir apatinės zonas. Grindis liks šaltos dar labai ilgai.

Dar prastesnė situacija jei naudoti grindinį šildymą.

Tad, iš pirmo žvilgsnio, jūsų situacijoje patraukliausia atrodo variantas su centralizuota kanaline orinio šildymo-vėdinimo-kondicionavimo sistema su nebrangiu šilumos siurbliu oras-oras, kuris sugebėtų šildyti patalpas, pvz., iki -10C lauke plius atsarginiai elektriniai radiatoriai, skirti papildomai pašildyti reikiamas patalpas jei atsitiks taip, kad tą dieną temperatūra bus žemesnė (primenu, kad vidutinė žiemos temperatūra yra vos -5C).

Greziniu samata -56-60 t.lt (darbai, greziniai, sulinys su kolektoriais, vamzdynai, skysciai ir pan.)
Katiline - 105 t lt. (katilas Nibe - 48 t lt ir kt pribumbasai)

Ne geotermini, o ka.
Namuose per 10 metu, is dujinio su suskistitom dujom, keitem i malkini, po to i granulini. Ka darysim veliau?

o kuo jums nepatinka granulinis?

Ed@, nueikit į koncertą Kotrynos bažnyčioje. Buvome labai maloniai nustebinti po to kai ten įrengė šildomas grindis. Dabar visai kitas reikalas, tik rūbinėje padidėjo eilės.
Pastatas šildomas tikrai nereguliariai.

Jūsų vietoje pasvarstyčiau kombinuotą variantą. Sąlyginai nedidelio galingumo geoterminį (tarkim 17 kW) ir malkinį ar granulinį katilą. Geoterminis aprūpintų šiluma prie nedidelių šalčių ir esant mažam užimtumui. Ramiai galėtumėte palikti sodybą be priežiūros ilgesniam laikui nebijodami, kad užšals net ir per didžiausius šalčius. Na o esant didesniam šilumos poreikiui pasikurtumėte kieko kuro katilą.
Kokį variantą bepasirinktumėte, turėkite galvoje, kad pastovėjusį sumažinta temperatūra (iki 10 -15) pastatą įšildyti reikia ganėtinai didelio galingumo. Geriausia čia tiktų didesnio galingumo kieto kuro katilas.

Jus darote išvadas, lyginant šildomą ir visai nešildomą pastatą???

Viskas su granuliniu gerai, namuose trecia ziema (vandeni ir vasara) sildau su Nibe granuliniu.

As ir sodyboje galvoju, kad reikia statyti SS+KKK (gal granulini)+panaudoti pirties krosneleje esanti silumokaiti.

Sodyba, kaip supratau, bus kažkiek šildoma kaip ir Kotrynos bažnyčia. Panašios sąlygos.

Tokiai sodybai, mano akimis, sildytis reiktu kietu kuru. Vistiek bus pirtele, teks rupintis malkomis, statyti malkine. Taip bus pigiausiai ir irengti ir eksploatuoti. Jei pastatas normaliai apsiltintas tai net ir nekurenant kelias dienas nieko nenutiks. Karta i savaite ziema atvykti ir pakurenti dienuke tikrai atrasit. Ar statyt kokius aliuminius radiatorius ar grindini sildyma cia jau reiktu apsisprest jums, as uz grindini.
Investuoti i geoterma, kuris niekada neatsipirks neverta, neracionalu.

Kaip manote? Musu name viename kambaryje salciau nei kitur. Pagrindine beda ta, kad dalinai sildomes zidiniu per ortakius. Tame kambary ortakis aukstai virs duru, o lubos aukstos, tai tas siltas oras ir kabo palubeje . Kazkokiu ventiliatoriu pritaisyti nenorim del garso. Vyras uzsikepe pazeminti lubas (deti pakabinamas), kad tas oras zemiau kabetu. Bet ar tai tinkamas sprendimas?

Ar nebus taip, kad tam kambary nera kur iseiti orui, durys sandarios. Tai ir nepaduoda pakankamo srauto. Jei orinis sildymas, issisluoksniuoti turi minimaliai, nes vyksta nuolatinis srautu judejimas. Kiek i ta kambari paduodate, tiek turi gryzti atgal prie zidinio. Jei nera gryzimo, nebus ir padavimo. Jei vistik gryzimas visur yra, tai paciam karsciausiam kambary ventiliacijos groteles dekite reguliuojamas. Kai sumazinsite kur eina didziausias srautas tai kitur srautai padides. Man cia paprasciausiu srautu disbalansu kvepia.

durys atidarytos, ventiliacijos atviros nera, tik virtuveje i gartrauki, o ortakiu groteles visur reguliuojamos. aisku siluma daugiausiai sklinda i virsutini auksta, ten pareguliuojam grotelemis.
pridejus ranka prie to kambario ortakio, tai jauciasi , kad silumos paduoda normaliai, bet silta tik palubeje.
Namas senas, neapsiltintas, tas kambarys kampinis, gali buti, kad ir siaip jis saltesnis. Bet norisi bent efektyviau isnaudoti ta siluma is zidinio.