Šildymo sistemos

Sveiki, pateiksiu kelis skaičius savo šildymo išlaidų.
ŠS Nibe 1245 10KW. 600 metru horizontalus kolektorius .Atskiras skaitiklis
Namas 2 auktų, 280m2 su šildomu garažu. Visur grindinis šildymas.
Sienos Ytong 24cm.+ neoporas 20cm.gridyse 20cm polistirolo.
Lubos 15-18 cm TOGO termovatos + 12 cm PUR su aliuminio folija
Langų plotas apie 60m2.
Spalį 395 kw. temp. 19-20 negyvenom.
Lapkritį 51 kw. temp. 20-21 negyvenom.
Gruodis 922 kw.su karštu vandeniu te
tai tiek, aš patenkintas
Papildyta:
gruodi temp 22-23 apsigyvenom 5 žmonės

liekant prie šitos sistemos reikėtų:
1. grindiniam šildymui įrengti pamaišymo mazgą, tuo atveju jei dirbs saulės kolektoriai akumuliacinėj talpoj gali susikaupti ir aukštesnė temperatūra, nei galima paduoti į grindis
2. K.v. boileris būtų reikalingas gerokai didesnis nei 50 L. Kadangi jį šildytų tarkim 35 C termofikatas, jums reiketų greitaeigio (nuo termofikato) boilerio, t.y. su kuo didesniu šilumokaičio plotu viduje. Aišku priklausomai nuo akumuliacinės talpos k.v. gali būti ruošiamas ir pačioje talpoje, bet ir tuo atveju gautųsi kitas nepageidaujamas reiškinys kaip greitaeigis elektrinis boileris - įsivaizduokit kaip eina praustis vienas po kito du žmonės: 80 L tradicinis Drazice el.boileris paruošia k.v. maždaug per 1,5h. (turiu omenyje, kad turės pašildyti nuo 35 C, o ne nuo 10 C - tuo atveju būtų 2,5h), kadangi jame sumontuotas bus 2 kW tenas. Kažkuris tikrai prausis šaltu vandeniu - nešneku jau apie trečią asmenį Greitaeigis el. boileris jums drioksteltų kosminius elektros poreikius 5-10 kW. Tad išvada, kad geriau turėti didesnę talpą (k.v. boilerį), kurią lėčiau priruošia, bet užtektų daugiau nei vienam asmeniui.
3. Norint kuo efektyviau visą tai suvaldyti, reikėtų šiek tiek automatikos, kad pvz.: jei dirba saulės kolektoriai, išsijungtų geoterminis

parinkus konkrečius įrengimus, manau atsirastų daugiau diskutuotinų klausimų, nes dabar daug kas paremta žodžiu JEIGU

Kadangi jau pradėjot atsakinėti, tai reikia suprasti, kad iš principo tokia schema nėra beviltiška? Kokie būtų tokios schemos pliusai trūkumai iš pirmo žvilgsnio, kaip profesionalui?

Dėl grindinio šildymo, tai ten viskas aišku, būtų kaip priklauso. Ne specas šioje srityje esu, todėl tik principinę schemą pabraižiau, per daug į detales nesileisdamas. Kai daeis reikalas iki diegimo, tada jau smulkiau mazgus gvildensim . Gal paaiškės kad visą schemą reikia keisti, tai ir gilintis į kai kuriuos mazgus nereikės .

Dėl boilerio aišku, reikės didesnio, o dar klausimas, ar geriau paprastas, paliekant šildymą nuo 35C elektrai, ar geriau imti kombinuotą, ir dašildyti su šilumos siurbliu ar saulės kolektoriais? Matau jau klydau stipriai, manydamas kad nuo 35C iki 45C vandens temperatūrai užkelti reikia mažiau energijos ir laiko .

Dėl automatikos, tai sutinku, be jos čia nė pro kur, bet pakolkas ir į ją gilintis truputį per anksti .

Boileris ir taip būtų kombinuotas - pagal pateiktą schemą termofikatas paruoštų iki 35 C (saulės atveju daugiau), o likusi dalis tektų elektrai.
Esminė klaida- temperatūrą kelti reikėtų iki 55-60 C, nes kitu atveju atsiranda didelis pavojus boileryje veistis nepageidaujamiems mikrobams/organizmams. Didžiajai jų daliai iki 50 C yra komforto sąlygos, o virš dauguma žūva. Kitas trūkumas - labai greit atvėstų boileris, kadangi kiekvienas nuleistas litras šilto vandens į k.v. ruošimą įleidžia tiek pat šalto vandens. Elementari matematika diktuoja, kad į 60 C kažkokį tai tūrį įpylus tarkim kibirą šalto vandens "mišinio" temperatūra būtų aukštenė, nei tą patį padarius ties 45 C temperatūra.

Pati sistema nei išradimas, nei tobulybė. Su panašiomis esu ne kartą susidūręs, bet niekad nesu sutikęs identiškai vienodos, kad ir elementarios katilinės - vistiek kiekvienoje savi niunsai. Jūsų atveju siūlyčiau (jei mąstote apie tai rimtai) susiformuluoti konkretesnę užduotį be jokių JEIGU (kaip pvz. saulės kolektoriai bus ar ne bus ir pan.) ir tada pradėti šlifuoti niunsus.
Tik aš asmeniškai turbūt daryčiau geoterminį tiesiogiai šildymui ir statyčiau dviejų kontūrų k.v. boilerį (ne akumuliacinę talpą), gal net su el. tenu. Vienas kontūras pagal poreikį būtų geoterminiui, kitas saulei, o jei viso to trūksta įsijungia elektra. Gal šilumos siurblį rinkčiausi kitokį, kad prie palankių salygų galėtų ruošti tuos pačius 50-60 C kurie tinka k.v. sistemai. Tik aišku ir čia per daug JEIGU taip ar ANAIP

nesupratau kame malkos, boileri puse t kelti su šs cop4 kita pusia t dakelinėti tėnu cop1, negi ne ekonomiškiau standartiškai pilnai su šs kad ir mažesniu kokiu cop3

Mano spėjimas, kad visi tie navarotai labai stipriai kelia kainą, o realios naudos duoda neadekvačiai, todėl principas daryti maksimaliai paprastai, kad gautum garantuotai naudos, o jau kiek trūksta, dasišildai elektra.

Mano mintis ta, kad jei ŠS iki 55C šildo su COP~2, o iki 35C su COP~4, tai vandenį pašildžius su ŠS COP~4 iki 35C, o likusią temperatūrą iki 55C užkėlus tenais, bendroje sumoje vis tiek gausi COP~2, tik tokia schema bus paprastesnė ir patikimesnė.

Tai supratau, kad mano schema iš principo nėra kuo tai bloga, ją galima šlifuoti toliau? Ar tokio tipo, šildymo prietaisų apjungimas nėra pats brangiausias, ar vienas mažiausiai efektyvių?

Mano schemoje, boileris paprastas ne kombinuotas. Vandenį, prieš jam patenkant į boilerį iki ~30C sušildytų akumuliacinė talpa joje esančiu vamzdeliu. Pas mane schemoje nubraižyta akumuliacinė talpa ir boileris, du atskiri įrenginiai.

Kaip suprasti dviejų kontūrų k.v. boileris? Tai kai vienoje talpoje yra kita talpa? O kodėl būtų toks pasirinkimas? Kodėl jis patrauklesnis? Ar gal čia greičiau turėjote omenį kad vienas karšto vandens boileris, su keliais vamzdeliais, per kuriuos būtų šildomas vanduo? Jei taip, tai man mano schema patinka labiau, kadangi leidžia efektyviau išnaudoti žemas temperatūras. Boileryje vanduo būtų aukštesnės temperatūros, būtent todėl aš ir norėjau atskirti dvi vandens talpas, vieną su neaukšta temperatūra ir kitą su karštu vandeniu.

Temperatūrą iki 55C dėl dezinfekcijos užtenka užkelt kartą į savaitę, nebūtina pastoviai laikyti, nors aukštesnė temperatūra leidžia mažesnėje talpoje sukaupti didesnį šilumos kiekį, bet klausimas, ant kiek laikyti aukštas temperatūras ekonomiškai efektyvu ? Gal vis tik geriau padidinti tūrį ?

Dėl "jeigu" likvidavimo, tai šildymo sistemoje turės būti elektra, ŠS ir saulės kolektoriai, tiktai ne visi iškarto bus sumontuoti. Pradžiai planuojama šildytis tik elektra, vėliau pajungiant ŠS, ir jau už metų kitų saulės kolektorius. Taip kad visos sistemos TIKRAI bus, todėl ir šildymo sistemą iš karto planuoju, kad būtų suderinama su visomis, turėtų galimybę dirbti, būdama pilnai nesukomplektuota ir būtų nesunkiai upgreidinama iki pilnos, išbaigtos sistemos.

Klausimas, tik kaip geriau viską apjungti, kad visos sistemos dirbtų darniai ir būtų galimybė įrenginėti visą sistemą etapais.

Geoterminį statyti tiesiogiai šildymui nelabai galima . Nežinau, kokį pavyks nusipirkti. Jei su inventoriumi, tada jo, galima pajunginėti tiesiogiai viskas ok, bet jei be inventoriaus, tai bus būtina buferinė talpa, kurią mano schemoje pavesta atlikti akumuliacinėje. Čia JEIGU išlieka .

Bet gal vis tik apsimoka investuti didesnę pinigų sumą į ŠS ir ieškoti tik inverterinio, taip iškart iš schemos eliminuojant akumuliacinę talpą ir kaip suprantu, juntamai atpiginant pačią schemą ? Bet tuomet išlieka klausimas su saulės kolektoriais. Jei bus talpa, su žemesnės temperatūros skysčiu, bus galima ilgesnį laiką išnaudoti saulės kolektorių. Pajungus saulės kolektorių, prie karšto vandens boilerio, saulės kolektoriai ilgesnį laiko tarpą stovės be darbo . Be to žiūriu, kad tokioje schemoje saulės kolektorių sukauptos šilumos nėra galimybės panaudoti patalpų šildymui .

laba,
gal pamenat koks buvo planuojamas namo šilumos poreikis (kwh) prie 0C, -10C, -23C? Ir koks gavosi ištikrųjų? Ar labai skiriasi planuotas namo šilumos poreikis nuo faktinio?
kiek pas Jus šildomo ploto?

Vienas didesnių "jeigu" sistemos valdymas. Nesu specialistas ir blankiai įsivaizduoju ar galima bent teoriškai viską sujungti į kažkokį vieną valdiklį, ir abejoju ar rezultatas būtų geras. Jei būtinai norisi tokios sudėtingos sistemos pirmiausia reikėtų pasidomėti jos valdymu.
Aš vis tik siūlyčiau rimtai pagalvoti apie mažiausio galingumo geoterminį įrenginį viskas viename. Toks daiktas turi viską ko reikia į grindis paduos 25C, pašildys boilerį iki 50C. Prie jo jungiasi saulės kolektoriai ir net yra vėsinimas. Avarijos atveju yra tenai kurie sugedus siurbliui šildo elektra.
Tikrai netikiu, kad pavyks ženkliai pigiau visa tai surinkti iš atskirų dalių. Bet beveik neabejoju, kad vargo paleidžiant ir eksploatuojant tikrai bus per akis. Manau naujame name veiklos ir taip bus per akis.
Kiniečiai gamina ir tokius daiktus, jei labai norisi šios šalies produkcijos. Vis tik aš nuoširdžiai rekomenduočiau šitoje vietoje netaupyti. Juk siurblys lūžta pačiu netinkamiausiu metu. Jei būtinai norisi sutaupyti tai juk galima užsisakyti iš kinijos kitos buitinės technikos už panašią sumą, kurios gedimo atveju būtų kur kas mažiau nepatogumų.

.

Tai vat tame ir reikalas, kad ne taupymo sumetimais aš mąstau apie tokią schemą, o būtent todėl kad padaryti ją patikimesnę, kad išėjus iš rikiuotės vienam įrenginiui, jo darbą perimtų kiti. All in one atveju, sugedus spėju likčiau be nieko .

Dėl automatikos, tai aš nematau jokios problemos. Iš principo saulės kolektoriams užtektų pačio paprasčiausio, kad ir visiems čia gerai pažystamo Petro svetainėje esančio valdiklio. Saulės kolektoriams leidi šildyti kiek tik eina šildyti. Jei ŠS ant tiek kvailas, su dar vienu tokiu pat valdikliu padarai, kad pasiekus tam tikrą temperatūrą ŠS neįsijungtų. Trečiu valdikliu padarai, kad akumuliacinei pasiekus tam tikrą temperatūrą įsijungtu siurblys, pernešantis šilumą į lauko kolektorių. Čia tokiu principu galima nesunkiai viską sureguliuoti. Aišku, protingiau būtų įsigyti kad ir tokį kontrolerį, sudėtingiau bus tik iškart sugalvoti visą seką užprogramavimui, bet viskas įgyvendinama. Automatikoje tikrai nematau jokių problemų, iki jos reikia daaugti, kad būtų ką automatikai patikėti .

Sakai nori patikimumo, bet ketini prisipirkti kinietiškų detalių ir susikonstruoti samapalną sistemą. Nusipirkus patikimo gamintojo gerai apgalvotą ir gamykloje pagamintą sistemą jos išėjimo iš rikiuotės tikimybė sumažės mažiausia 10 kartų.
Jei atrodo, kad prie šilumos siurblio esančio teno rezervui neužtenka, galima nusipirkti keletą elektrinių šildytuvų po 100 lt.


Papildyta:
Parašysiu kaip mano supratimu tokia sistema turėtų veikti. Į grindis paduodamas +25 vanduo. Lauko temperatūrai nukritus 5 laipsniai, į grindis paduodamo vandens temperatūra pakyla tarkim 1. Tas santykis lengvai keičiamas siurblio valdikliu. Tikslas, kad į grindis būtų paduodamas kuo mažesnės temperatūros vanduo. Geoterminis siurblys +25 vandenį pagamina su COP 6. +35 jau su COP 4. Todėl išlaikyti žemą ruošiamo vandens temperatūrą labai svarbu.
Panašiai su boileriu jame turėtų būti palaikoma minimali +40 temperatūra. Taip ir siurblio COP geriau ir nuostoliai į aplinką mažesni. Kas savaitę ar dvi boilerį reikia pakaitinti iki 60 - 70. +40 temperatūros vandenį geo turėtų ruošti su COP 3,5. Čia kaip atrodo COP prie skirtingų temperatūrų.
Vasarai, prie rekuperatoriaus reikėtų prijungti vandeninį aušintuvą ir per jį paleisti glikolį iš šilumos siurblio. Gautųsi šilumos siurblys, kuris vėsindamas patalpas, ruoštų karštą vandenį. Panašią schemutę buvo įdėjęs Vilius.
Prie taip veikiančios sistemos saulės kolektoriai galėtų prisidėti labai menkai.
Ir nereikia jokių talpų, siurblių ar saulės kolektorių. Žiemą iš pastarųjų vis tiek naudos labai mažai, o vasarą pasidarius vėsinimą šilumos siurbliu ir gi nelabai. Prie tokio mažo šildymo poreikio net ir pagrindinis šilumos šaltinis drąsiai galėtų būti elektra, bet jau kaip rezervinis tai yra vienintelis protingas pasirinkimas.
Nereikėtų visai nusispjauti ir į vietos taupymą. Sistema viskas viename yra šaldytuvo dydžio. Pabandyk pasidėlioti kiek tau užims vietos techninėje patalpoje visas tavo planuojamas ūkis.