QUOTE(Giedruolė @ 2012 01 27, 08:18)
Kuri vieta neveiks?
o kaip galima pakoreguoti schema kad veiktu?
QUOTE(vladislo @ 2012 01 27, 03:11)
Sveiki,
Gal kas galetu pakomentuoti ar patarti kaip teisigai pasidaryti sildymo sistema su sildomom grindim?
Situacija tokia:
yra namukas 45m2;
visos patalpos sildomos grindininiu sildymu, vonioje papildomas "gyvatukas" silumos pertekliui;
vandens pasildymui naudojamas bus zidinio ideklas (ugniakuras, kapsule) su vandens konturu;
geriamo vandens pasildymui kombinuotas boileris 100-200ltr.
zidinuka nuziurejau tarnava aquatar 16kw arba 20kw
16kw labai maziukas atrodo ir kelia abejoniu del pakankamo galingumo
tik labai mazai informacijos apie juos lietuvoj - kazkodel nepopuliarus
kratki po pokalbio su betkokiu zydinistu budavo vel atmetamas del savo prastos kokybes- nors ir viliojo palankiausia kaina
tranava komplektacijoj iskarto turi oro padavima is isores
boileris vilioja drazice 100ltr 1m2 del deklaruojamo labai greito uzsilimo - iki 60c per 14min
tokiu atveju kol vienas asmuo issimaudys boileris paruos vandeni jau kitam asmeniui
sildymo schema isivaizduoju tokia:
1) zidinys sildo vandeni
2) siurbliukas varo karsta vandeni i trisaki
3) trisakis nukreipia srauta i boileri ir i kolektorine sildomom grindim
4) iejimas i boileri reguliuojamas tremostatu kuris uzdaromas pasiekus boileriui reikiama temperatura
5) iejimas i sildomu grindu kolektoriu reguliuojamas termostatu kuris uzdaromas pasiekus kolektoriuje nustatyta temperatura
6) kolektoriuje vanduo varomas savo siurbliuku po visus grindu konturus
7) pasiekus tokia situacija kai abu tremostatai uzsidare, suveikia zidinio oro padavimo sklendes uzdarymo mechanizmas ir pristabdomas zidinio degimas
8) pradziai sildomu grindu konturai bus reguliuojami su kolektoriumi komplektuojamais ventiliais - ateityje esant galimybem noriu sudeti termostatus i visas patalpas ir reguliuoti siluma servopavarom.
Keletas klausimu zinovams ir patyrusiems zmonems:
Kurioj vietoj reiketu prijungti gyvatuka kad perimtu pertekline energija kol zidinys bus prigesinamas?
Kaip turetu schematiskai atrodyti tokia sildymo sistema?
Kurioj vietoj jungti issipletimo inda? Ar galima auksciau ar zemiau boilerio?
Kaip visa tai sutalpinti i gana maza plota aplink boileri? Pridedu pastato projekteli.
Gal kas galetu pakomentuoti ar patarti kaip teisigai pasidaryti sildymo sistema su sildomom grindim?
Situacija tokia:
yra namukas 45m2;
visos patalpos sildomos grindininiu sildymu, vonioje papildomas "gyvatukas" silumos pertekliui;
vandens pasildymui naudojamas bus zidinio ideklas (ugniakuras, kapsule) su vandens konturu;
geriamo vandens pasildymui kombinuotas boileris 100-200ltr.
zidinuka nuziurejau tarnava aquatar 16kw arba 20kw
16kw labai maziukas atrodo ir kelia abejoniu del pakankamo galingumo
tik labai mazai informacijos apie juos lietuvoj - kazkodel nepopuliarus
kratki po pokalbio su betkokiu zydinistu budavo vel atmetamas del savo prastos kokybes- nors ir viliojo palankiausia kaina
tranava komplektacijoj iskarto turi oro padavima is isores
boileris vilioja drazice 100ltr 1m2 del deklaruojamo labai greito uzsilimo - iki 60c per 14min
tokiu atveju kol vienas asmuo issimaudys boileris paruos vandeni jau kitam asmeniui
sildymo schema isivaizduoju tokia:
1) zidinys sildo vandeni
2) siurbliukas varo karsta vandeni i trisaki
3) trisakis nukreipia srauta i boileri ir i kolektorine sildomom grindim
4) iejimas i boileri reguliuojamas tremostatu kuris uzdaromas pasiekus boileriui reikiama temperatura
5) iejimas i sildomu grindu kolektoriu reguliuojamas termostatu kuris uzdaromas pasiekus kolektoriuje nustatyta temperatura
6) kolektoriuje vanduo varomas savo siurbliuku po visus grindu konturus
7) pasiekus tokia situacija kai abu tremostatai uzsidare, suveikia zidinio oro padavimo sklendes uzdarymo mechanizmas ir pristabdomas zidinio degimas
8) pradziai sildomu grindu konturai bus reguliuojami su kolektoriumi komplektuojamais ventiliais - ateityje esant galimybem noriu sudeti termostatus i visas patalpas ir reguliuoti siluma servopavarom.
Keletas klausimu zinovams ir patyrusiems zmonems:
Kurioj vietoj reiketu prijungti gyvatuka kad perimtu pertekline energija kol zidinys bus prigesinamas?
Kaip turetu schematiskai atrodyti tokia sildymo sistema?
Kurioj vietoj jungti issipletimo inda? Ar galima auksciau ar zemiau boilerio?
Kaip visa tai sutalpinti i gana maza plota aplink boileri? Pridedu pastato projekteli.
O jūs kartais nepagalvojote pakišti boilerį virtuvėjė po stalviršiu į baldus, vonioje būtų gražus kampas jo vietoje dušui. Ir WC sukeisti su kriaukle vietomis, vonios atsisakyti?
Ir dar paskaičiuokite katilo galingumą? Pagal projektėlį reiktų 3-4kW, O dėsite 16-20kW!!!
Kur dėsite perteklių?
QUOTE(Tomara @ 2012 01 27, 15:47)
O jūs kartais nepagalvojote pakišti boilerį virtuvėjė po stalviršiu į baldus, vonioje būtų gražus kampas jo vietoje dušui. Ir WC sukeisti su kriaukle vietomis, vonios atsisakyti?
Ir dar paskaičiuokite katilo galingumą? Pagal projektėlį reiktų 3-4kW, O dėsite 16-20kW!!! Kur dėsite perteklių?
Ir dar paskaičiuokite katilo galingumą? Pagal projektėlį reiktų 3-4kW, O dėsite 16-20kW!!!
Kur dėsite perteklių?Del santechnikos padeties buvo ivairus pamastymai. Vonios atsisakyti nesinoretu.
Pagal projektinius/popierinius silumos poreikius tikrai skaiciavau kad gaunasi iki 5kw energijos. Katila ziurau su atsarga kad uztektu ir ateiciai dasistacius papildoma plota. Taip pat kitais metais irenginesiu monsarda kuriai irgi reikes sildymo. Beto daugumoj atveju zidiniu galia rasoma maksimali. Nominali darbine galia buna zymiai mazesne.
1. kaip jau pastebėjo židinio galia per didelė iš ko seks visos kitos bėdos. KKK galima rinktis didesnės galios nei reikia sujungiant jį su akumuliacine talpa.
2. kas jums papaišė šį projektuką? Kaip jūs įsivaizduojate per kiek laiko įvyks visas jūsų aprašytas pocesas nuo židinio užkūrimo iki oro sklendės uždarymo, nekalbant apie tai jei bus sudėtos termo pavaros su patalpų temperatūrų jutikliais. užkūrus židinį jos iškart uždarys kolektoriaus kontūrus ir šilumą nuiminės tik boileris. O kas toliau? židinys bus gesinamas ir po valandos vėl vėsu patalpose...
3. Kol nebus pavarų ant kolektoriaus, gražesnis vaizdelis, bet ne ilgam, kol pakils grindų temperatūra iki negalėjimo vaikščioti jomis, nes suprasit, kad termostatą prie grindų kolektoriaus reikia užstatyti ant pakankamai aukštos temperatūros, kad židinys degtų ilgiau ir namai ilgiau neatvėstų.
4. dar vienas blogumas, kad esant per dideliam kapsulės galingumui, jūs kurą praktiškai smilkinsit, taip turėsit silpnesnę pirtelę namie ir kondensatą kamine.
Patarimai būtų tokie jei jau turite planų ateičiai tai numatykit techninę patalpą jau ŠIANDIEN, kurioje pastatysit ne tik boilerį bet ir AKUMULIACINĘ, kuri kompensuos tarpus tarp kūrimų ir juos dar pailgins po termostatų sumontavimo.
2. kas jums papaišė šį projektuką? Kaip jūs įsivaizduojate per kiek laiko įvyks visas jūsų aprašytas pocesas nuo židinio užkūrimo iki oro sklendės uždarymo, nekalbant apie tai jei bus sudėtos termo pavaros su patalpų temperatūrų jutikliais. užkūrus židinį jos iškart uždarys kolektoriaus kontūrus ir šilumą nuiminės tik boileris. O kas toliau? židinys bus gesinamas ir po valandos vėl vėsu patalpose...
3. Kol nebus pavarų ant kolektoriaus, gražesnis vaizdelis, bet ne ilgam, kol pakils grindų temperatūra iki negalėjimo vaikščioti jomis, nes suprasit, kad termostatą prie grindų kolektoriaus reikia užstatyti ant pakankamai aukštos temperatūros, kad židinys degtų ilgiau ir namai ilgiau neatvėstų.
4. dar vienas blogumas, kad esant per dideliam kapsulės galingumui, jūs kurą praktiškai smilkinsit, taip turėsit silpnesnę pirtelę namie ir kondensatą kamine.
Patarimai būtų tokie jei jau turite planų ateičiai tai numatykit techninę patalpą jau ŠIANDIEN, kurioje pastatysit ne tik boilerį bet ir AKUMULIACINĘ, kuri kompensuos tarpus tarp kūrimų ir juos dar pailgins po termostatų sumontavimo.
Mane domina universalus ketinis katilas ATTACK FD su granuliuų degikliu EKOPAL markė FD26 10-20 KW, gal kas susidūrėte?
Sveiki,
įsirenginėjam namuką ir vienas didžiausių galvos skausmų - katilinė.
Kreipėmės į vieną firmelę, įrenginėjančią katilines, tai 110 kv. m. nameliui (1 aukštas - grindinis šildymas, 2 aukšte radiatoriai) siūlo rinkti 25 kw kieto kuro katilą. Man atrodo, kad šis katilas per galingas. Taip pat kažkaip keista, kad siūlo lenkišką katilą, kurio garantinis laikas - 2 metai. Ar čia normalu? Sakė, kad kiti irgi ilgesniam laikui garantijos neduoda..
Gal galite rekomenduoti žmogų ar firmą, kuri įrengtų katilinę arba patartų? (planuojam šildytis kietu kuru). Skaičiau forume, kad žinote, kad įrenginėja panašiai kaip šil.ta meistrai, tik pigiau
Taip pat, svarstom, ar reikia akumuliacinės talpos, ar ne. Dabartiniame pasiūlyme tai nerekomendavo tokios talpos...Sako, kad neverta, nes namo plotas per mažas..
Ačiū už patarimus ir pagalbą
įsirenginėjam namuką ir vienas didžiausių galvos skausmų - katilinė.
Kreipėmės į vieną firmelę, įrenginėjančią katilines, tai 110 kv. m. nameliui (1 aukštas - grindinis šildymas, 2 aukšte radiatoriai) siūlo rinkti 25 kw kieto kuro katilą. Man atrodo, kad šis katilas per galingas. Taip pat kažkaip keista, kad siūlo lenkišką katilą, kurio garantinis laikas - 2 metai. Ar čia normalu? Sakė, kad kiti irgi ilgesniam laikui garantijos neduoda..
Gal galite rekomenduoti žmogų ar firmą, kuri įrengtų katilinę arba patartų? (planuojam šildytis kietu kuru). Skaičiau forume, kad žinote, kad įrenginėja panašiai kaip šil.ta meistrai, tik pigiau
Taip pat, svarstom, ar reikia akumuliacinės talpos, ar ne. Dabartiniame pasiūlyme tai nerekomendavo tokios talpos...Sako, kad neverta, nes namo plotas per mažas..
Ačiū už patarimus ir pagalbą
QUOTE(Svajote @ 2012 11 29, 14:48)
Sveiki,
įsirenginėjam namuką ir vienas didžiausių galvos skausmų - katilinė.
Kreipėmės į vieną firmelę, įrenginėjančią katilines, tai 110 kv. m. nameliui (1 aukštas - grindinis šildymas, 2 aukšte radiatoriai) siūlo rinkti 25 kw kieto kuro katilą. Man atrodo, kad šis katilas per galingas. Taip pat kažkaip keista, kad siūlo lenkišką katilą, kurio garantinis laikas - 2 metai. Ar čia normalu? Sakė, kad kiti irgi ilgesniam laikui garantijos neduoda..
Gal galite rekomenduoti žmogų ar firmą, kuri įrengtų katilinę arba patartų? (planuojam šildytis kietu kuru). Skaičiau forume, kad žinote, kad įrenginėja panašiai kaip šil.ta meistrai, tik pigiau
Taip pat, svarstom, ar reikia akumuliacinės talpos, ar ne. Dabartiniame pasiūlyme tai nerekomendavo tokios talpos...Sako, kad neverta, nes namo plotas per mažas..
Ačiū už patarimus ir pagalbą
įsirenginėjam namuką ir vienas didžiausių galvos skausmų - katilinė.
Kreipėmės į vieną firmelę, įrenginėjančią katilines, tai 110 kv. m. nameliui (1 aukštas - grindinis šildymas, 2 aukšte radiatoriai) siūlo rinkti 25 kw kieto kuro katilą. Man atrodo, kad šis katilas per galingas. Taip pat kažkaip keista, kad siūlo lenkišką katilą, kurio garantinis laikas - 2 metai. Ar čia normalu? Sakė, kad kiti irgi ilgesniam laikui garantijos neduoda..
Gal galite rekomenduoti žmogų ar firmą, kuri įrengtų katilinę arba patartų? (planuojam šildytis kietu kuru). Skaičiau forume, kad žinote, kad įrenginėja panašiai kaip šil.ta meistrai, tik pigiau
Taip pat, svarstom, ar reikia akumuliacinės talpos, ar ne. Dabartiniame pasiūlyme tai nerekomendavo tokios talpos...Sako, kad neverta, nes namo plotas per mažas..
Ačiū už patarimus ir pagalbą
Tai kaip tik jums reikia akumuliacinės talpos, kai siūlomas katilas yra didesnės nei reikia galios. tuomet perteklius akumuliuojamas ir ilgiau galite gyventi su viena pakura.
QUOTE(Giedruolė @ 2012 11 29, 16:08)
Tai kaip tik jums reikia akumuliacinės talpos, kai siūlomas katilas yra didesnės nei reikia galios. tuomet perteklius akumuliuojamas ir ilgiau galite gyventi su viena pakura.
cia bus tas variantas kuomet priverstinai stengiamasi isiulyti savo produkta, kurio mazesnes galios neturi ir tiek
Ir dar nemaza samata bus uzmete - pazystamas braizas
Sveiki, su naujaisiais.
Atėjo Nauji metai, statybos persikėlė į patalpų vidų. Anksčiau jau buvau primetęs šildymo sistemą, bet dabar jau atėjo laikas, kai reikia projektą apšlifuoti ir paruošti įgyvendinimui.
Grubiai papaišyta mano įsivaizduojamos šildymo sistemos principinė schema.
Situacija tokia, kad galvoju apjungti kelis šildymo prietaisus: elektra, šilumos siurblys ir saulės kolektorius į vieną, todėl pasirinkta akumuliacinė talpa, ar dar radau, kad ji vadinama multifunkcine talpa. Ji pas mane yra šildymo sistemos širdis. Dėl nemažo tūrio ji užpildoma paprastu vandeniu (nukalkintu, nugeležintu) ir tas pats skystis tiesiogiai teka šildomose grindyse, bei šilumos siurblyje. Dėl šilumos siurblio didžiausio našumo dirbant iki 35 laipsnių, akumuliacinėje talpoje bus palaikoma panaši temperatūra. Aukštesnė ji galės būti tik saulės kolektoriams padavus didesnį galingumą. Akumuliacinei talpai įšilus iki kritinių temperatūrų, šiluma galima bus nuiminėti per šilumokaitį perduodant šilumą į žemės kolektorių.
Vanduo prieš patekdamas į boilerį pratekės pro akumuliacinę talpą sušildamas iki ~30 laipsnių ir patekęs į boilerį dašildomas iki reikiamos temperatūros elektros pagalba. Tokia sistema perdavus dalį šildymo galingumo akumuliacinei talpai leis sumažinti boilerio tūrį, gal sakau net ir kokio 50l boilerio užtektų?
Grubiai principinė schema matosi paveikslėlyje. Būtų įdomu išgirsti mintis tokios schemos atžvilgiu. Laukiamos visos Jūsų mintys, pastabos, patarimai.
Atėjo Nauji metai, statybos persikėlė į patalpų vidų. Anksčiau jau buvau primetęs šildymo sistemą, bet dabar jau atėjo laikas, kai reikia projektą apšlifuoti ir paruošti įgyvendinimui.
Grubiai papaišyta mano įsivaizduojamos šildymo sistemos principinė schema.
Situacija tokia, kad galvoju apjungti kelis šildymo prietaisus: elektra, šilumos siurblys ir saulės kolektorius į vieną, todėl pasirinkta akumuliacinė talpa, ar dar radau, kad ji vadinama multifunkcine talpa. Ji pas mane yra šildymo sistemos širdis. Dėl nemažo tūrio ji užpildoma paprastu vandeniu (nukalkintu, nugeležintu) ir tas pats skystis tiesiogiai teka šildomose grindyse, bei šilumos siurblyje. Dėl šilumos siurblio didžiausio našumo dirbant iki 35 laipsnių, akumuliacinėje talpoje bus palaikoma panaši temperatūra. Aukštesnė ji galės būti tik saulės kolektoriams padavus didesnį galingumą. Akumuliacinei talpai įšilus iki kritinių temperatūrų, šiluma galima bus nuiminėti per šilumokaitį perduodant šilumą į žemės kolektorių.
Vanduo prieš patekdamas į boilerį pratekės pro akumuliacinę talpą sušildamas iki ~30 laipsnių ir patekęs į boilerį dašildomas iki reikiamos temperatūros elektros pagalba. Tokia sistema perdavus dalį šildymo galingumo akumuliacinei talpai leis sumažinti boilerio tūrį, gal sakau net ir kokio 50l boilerio užtektų?
Grubiai principinė schema matosi paveikslėlyje. Būtų įdomu išgirsti mintis tokios schemos atžvilgiu. Laukiamos visos Jūsų mintys, pastabos, patarimai.
QUOTE(mintas @ 2013 01 02, 15:19)
Sveiki, su naujaisiais.
Atėjo Nauji metai, statybos persikėlė į patalpų vidų. Anksčiau jau buvau primetęs šildymo sistemą, bet dabar jau atėjo laikas, kai reikia projektą apšlifuoti ir paruošti įgyvendinimui.
Grubiai papaišyta mano įsivaizduojamos šildymo sistemos principinė schema.
Situacija tokia, kad galvoju apjungti kelis šildymo prietaisus: elektra, šilumos siurblys ir saulės kolektorius į vieną, todėl pasirinkta akumuliacinė talpa, ar dar radau, kad ji vadinama multifunkcine talpa. Ji pas mane yra šildymo sistemos širdis. Dėl nemažo tūrio ji užpildoma paprastu vandeniu (nukalkintu, nugeležintu) ir tas pats skystis tiesiogiai teka šildomose grindyse, bei šilumos siurblyje. Dėl šilumos siurblio didžiausio našumo dirbant iki 35 laipsnių, akumuliacinėje talpoje bus palaikoma panaši temperatūra. Aukštesnė ji galės būti tik saulės kolektoriams padavus didesnį galingumą. Akumuliacinei talpai įšilus iki kritinių temperatūrų, šiluma galima bus nuiminėti per šilumokaitį perduodant šilumą į žemės kolektorių.
Vanduo prieš patekdamas į boilerį pratekės pro akumuliacinę talpą sušildamas iki ~30 laipsnių ir patekęs į boilerį dašildomas iki reikiamos temperatūros elektros pagalba. Tokia sistema perdavus dalį šildymo galingumo akumuliacinei talpai leis sumažinti boilerio tūrį, gal sakau net ir kokio 50l boilerio užtektų?
Grubiai principinė schema matosi paveikslėlyje. Būtų įdomu išgirsti mintis tokios schemos atžvilgiu. Laukiamos visos Jūsų mintys, pastabos, patarimai.
Atėjo Nauji metai, statybos persikėlė į patalpų vidų. Anksčiau jau buvau primetęs šildymo sistemą, bet dabar jau atėjo laikas, kai reikia projektą apšlifuoti ir paruošti įgyvendinimui.
Grubiai papaišyta mano įsivaizduojamos šildymo sistemos principinė schema.
Situacija tokia, kad galvoju apjungti kelis šildymo prietaisus: elektra, šilumos siurblys ir saulės kolektorius į vieną, todėl pasirinkta akumuliacinė talpa, ar dar radau, kad ji vadinama multifunkcine talpa. Ji pas mane yra šildymo sistemos širdis. Dėl nemažo tūrio ji užpildoma paprastu vandeniu (nukalkintu, nugeležintu) ir tas pats skystis tiesiogiai teka šildomose grindyse, bei šilumos siurblyje. Dėl šilumos siurblio didžiausio našumo dirbant iki 35 laipsnių, akumuliacinėje talpoje bus palaikoma panaši temperatūra. Aukštesnė ji galės būti tik saulės kolektoriams padavus didesnį galingumą. Akumuliacinei talpai įšilus iki kritinių temperatūrų, šiluma galima bus nuiminėti per šilumokaitį perduodant šilumą į žemės kolektorių.
Vanduo prieš patekdamas į boilerį pratekės pro akumuliacinę talpą sušildamas iki ~30 laipsnių ir patekęs į boilerį dašildomas iki reikiamos temperatūros elektros pagalba. Tokia sistema perdavus dalį šildymo galingumo akumuliacinei talpai leis sumažinti boilerio tūrį, gal sakau net ir kokio 50l boilerio užtektų?
Grubiai principinė schema matosi paveikslėlyje. Būtų įdomu išgirsti mintis tokios schemos atžvilgiu. Laukiamos visos Jūsų mintys, pastabos, patarimai.
Man atrodo sistema puikiai atsieitų ir be tos multifunkcinės talpos, nelabai suprantu kokia jos paskirtis. Ją reikėtų sumažinti iki 300 l ir pavesti boilerio funkciją, o boilerio atsisakyti.
Racionaliausia sistema būtų vien su geoterminiu siurbliu.
Nors ekonomiškai ir naudinga, galima dar prijungti saulės kolektorius.
Elektrinio šildymo turint geoterminį nemanau, kad galėtų prireikti.
QUOTE(DEU @ 2013 01 02, 16:51)
Man atrodo sistema puikiai atsieitų ir be tos multifunkcinės talpos, nelabai suprantu kokia jos paskirtis. Ją reikėtų sumažinti iki 300 l ir pavesti boilerio funkciją, o boilerio atsisakyti.
Racionaliausia sistema būtų vien su geoterminiu siurbliu.
Nors ekonomiškai ir naudinga, galima dar prijungti saulės kolektorius.
Elektrinio šildymo turint geoterminį nemanau, kad galėtų prireikti.
Racionaliausia sistema būtų vien su geoterminiu siurbliu.
Nors ekonomiškai ir naudinga, galima dar prijungti saulės kolektorius.
Elektrinio šildymo turint geoterminį nemanau, kad galėtų prireikti.
Multifunkcinės paskirtis buvo labiau pritaikyta saulės kolektoriams, kad maksimaliai išnaudoti mažas temperatūras. Kol saulės kolektorių neperku, ta multifunkcinė iš tikrųjų nelabai reikalinga, nors jei šilumos siurblys ne inverterinis, tai jos reikės kaip buferinės talpos, plius dėl mažų darbinių šilumos siurblio temperatūrų (iki maks 35C), gariau kad jis būtų didesnės talpos, kad ŠS dirbdamas naktį joje prikauptų pakankamai energijos grindinio šildymui visos dienos laikotarpiui.
Elektrinis šildymas rezervui jei kas su šilumos siurbliu negerai.
Būtų įdomu pamatyti kokią principinę schemą, kaip manai galima būtų išsiversti be akumuliacinės talpos.
All in one šilumos siurblio nenoriu pirkti, nes jei jis suges, bus iš rikiuotės išėjus visa šildymo ir karšto vandens ruošimo sistema ir reikės viską susipirkti naujai, kad kelis mėnesius, kol jis bus taisomas galima būtų ir šildytis ir šiltu vandeniu naudotis.
