Šildymo sistemos

Sunku gincytis, kai nera konkreciu skaiciavimu tam PN ir Standard. Jeigu turite tokius, tai butu labai malonu jei pasidalintumete, nes dabar jusu 10% toks pats is pirsto lauztas kaip ir "galbut" 110% mano.

Rastiniai namai pvz laikomi kvepuojanciais, o pvz klijuotos medienos jau nebe. Dabar kodel sakykit Norvegai statosi  rastinius namus? Juk pinigu turi i valias. Cia pamastymui.

As neturiu priverstinio mechaninio vedinimo, isskyrus savaimini -  tai pora "orlaidziu" mech-automatiniu. Viskas. jokiu elektros sanaudu. Dar veikia san. mazge ir katilineje vedinimas su paprasta  spardnuote stoge ant vent. vamzdzio galo - viskas, jokios elektros (suka vejas - puikiai). Namas 150m2. jokiu turbinu ar kitu brangiu dalyku. Name yra tikrai komfortiska, oro netruksta ir jis geros kokybes (kitaip mane zmona isvytu , ji labai rupinasi sveikata ir ekologija, ka labai vertinu joje, namas siaip isvis karkasinis, kas laikoma maziau kvepuojanciu, nei rastinis. Statytas 2005-2006 metais ir gerom medziagom ir technologijom.
Itariu , kad molinis - siaudinis irgi puikiausiai patenka i kvepuojancio sveiko namo kategorija. Paskaiciuokit tokio namo statyba - kai man pasake kaina vos nenuvirtau.... Aisku visur reikia tiksliai skaiciuoti, bet variantas yra manau rimtas. Kiek kainuos siaudai ir molis???

Spėju, kad labai nenorite- tai ir nematote. Netas užverstas tiek Standarto tiek PN kainodaromis. Kas gali būti paprasčiau- sėdi ir lyginį. Ne- vis reikia kokios tai manos iš dangaus. Žodžiu: „Jokie išvedžiojimai negali parodyti žmogui kelio, kurio jis nenori matyti.“ R.Rolanas

„Amicus Plato, sed magis amica veritas“ Aristotelis

Labai įdomu. Apie savo namą atsiliepėte ne kažin kaip- tačiau įvertinote kaip Mažai energijos vartojantį (išvedus iš pateiktų kWh). Nesiruošiu kvestionuoti (per daug nežinomųjų), tik atkreipsiu dėmesį į smulkmeną: Jūsų pateiktas faktinis dujų suvartojimas- labai kontrastuoja su bendru fonu (stropiai susirašinėju ne tik SM temose, ir ne tik dujų, pateikiamus kaštus šildymui). Nieko nesupainiojote? Juk dujos vis tik ir šildymui, ir karšto vandens ruošimui, ir maistui gaminti- ir dar už visus metus, ir dar neypatingai apšiltintam namui? Jūsų minimus kiekius dujų (išvedus iš pateiktų kWh), ir tokiai kvadratūrai- kai kas skundžiasi, kad tokio kiekio jiems neužtenka net porai šaltesnės žiemos mėnesių... Panašius į Jūsų paminėtus dujų kiekius- deklaruoja tik kiek rimčiau apšiltintų namų savininkai. O šildymui naudojate vien tik dujas? Yra dar visa krūva klausimų- tik kad nesinori Jūsų varginti (vis vien Jūsų pateiktus skaičius netrauksiu į savo archyvą).

Jei telpama į B klasę, ir dar plius rekuperacinė- nereikia. Tik kad vieni nedatraukia iki tos B klasės- kitiems tai pavyksta nesunkiai.

Tai, kad Jūs juos laikote tokiais- nereiškia, kad jie tokie ir yra. Nebent pateiktumėte skaičius, kiek % nuo HN reikalavimų- "kvėpuojantys" rąstai pakeičia orą patalpose. O kadangi tokių skaičių greičiausiai vis tik neturite- tai gal nesišvaistykite tokiais teiginiais.
Dalinai sutinku tik dėl teiginio "pinigu turi" dalies. Visa kita- atleiskite бред'as. Norvegai statosi toli gražu ne vien tik rąstinius namus.

Tai ką Jūs aprašėt: Jums tinka bei komfortiška- ir puiku. Kiek džiaugtumėtės, jei vaikas būtu rimčiau alergiškas- kitas klausimas. Kiek laiko pakęsite tokį energijos švaistymą- taipogi Jūsų reikalas. Tik dėl vėdinimo kokybės- leiskite suabejoti, kad tai kokie tai aukščiausi standartai.

Tai ką bandote nusakyti terminu "kvėpavimas"- puikiai suprantu. Jei šį terminą bent pabandytumėte apibrėžti skaičiais- suprastumėte mano ironiją šiuo klausimu. Ir visi linksmai pasijuoktume, jei bent žinotumėte, kuriame šimtmetyje šis "kvėpavimas" jau buvo įvertintas skaičiais ir viešai išvadintas nesąmone. Ką ten PN- net pats PN apaštalas W.Feist'as nebuvo nė jo tėvų planuose. Tačiau mitai gajūs- be jų pasaulis būtų ne toks įdomus.

Tai, kad Jūs juos laikote tokiais- nereiškia, kad jie tokie ir yra. Nebent pateiktumėte skaičius, kiek % nuo HN reikalavimų- "kvėpuojantys" rąstai pakeičia orą patalpose. O kadangi tokių skaičių greičiausiai vis tik neturite- tai gal nesišvaistykite tokiais teiginiais.
Dalinai sutinku tik dėl teiginio "pinigu turi" dalies. Visa kita- atleiskite бред'as. Norvegai statosi toli gražu ne vien tik rąstinius namus.

Tai ką Jūs aprašėt: Jums tinka bei komfortiška- ir puiku. Kiek džiaugtumėtės, jei vaikas būtu rimčiau alergiškas- kitas klausimas. Kiek laiko pakęsite tokį energijos švaistymą- taipogi Jūsų reikalas. Tik dėl vėdinimo kokybės- leiskite suabejoti, kad tai kokie tai aukščiausi standartai.

Tai ką bandote nusakyti terminu "kvėpavimas"- puikiai suprantu. Jei šį terminą bent pabandytumėte apibrėžti skaičiais- suprastumėte mano ironiją šiuo klausimu. Ir visi linksmai pasijuoktume, jei bent žinotumėte, kuriame šimtmetyje šis "kvėpavimas" jau buvo įvertintas skaičiais ir viešai išvadintas nesąmone. Ką ten PN- net pats PN apaštalas W.Feist'as nebuvo nė jo tėvų planuose. Tačiau mitai gajūs- be jų pasaulis būtų ne toks įdomus.

Dabar baisiai karšta, tačiau ne už kalnų ir šildymo sezonas. Perskaičiau daugybę temų, bet kompleksinio šildymo klausimo nagrinėjimo taip ir neradau. Mane (manu ir daugelį kitų) domina visa namo šildymo sistema: nuo įvairiausių katilinių (kietas kuras, dujos, geoterminis, saulės kolektoriai ir t.t.) iki radiatorių ir grindų, kuro sandėliavimo patalpų, priežiūros ir t.t.

Trumpiau tariant, statau naują namą: kokią visą šildymo sistemą rinktis, koks geriausias kainos/kokybės arba kainos/komforto šildymo būdas, kokia sistema turi ateitį? Suvedam kaktomis (kaip bulius)  visas įmanomas šildymo sistemas vienoje vietoje ir surandam optimaliausią variantą pagal N pjūvių.

Žmogau, neskubėkit su išvadomis ir moralais. Šios temos esmė: visa šildymo sistema. Tai reiškia, kiek man kainuoja viskas - pradedant pečiais gaibiant mažesnia ar didesnia katilien radiotoriais arba grindiniu šildymų ir kaminų monatvimų, valymu bei sandėliavimu. Esmė ta, kad Lietuvoje nėra kompleksnio šildymos sistemos sprendimo būdo, nes: jei renkiesi šildyma kietu kuru, tai turi numatyti minimu 8-10 kv. katilinę, o štai geotermai užtenka vos kelių kvadratų, vienam reikia kamino, kitam - ne. Taigi jau projektuojant namą galimą išvengti daugybės klaidų: kam man per didelė katilė, jei šildysiuosi geoterma. Arba atvirkšiai - mano katilinė tik 4-5 kv., todėl komfortiškos kieto kuro katilinės neįsirengsiu. O jūs kalbate tik apie pečius ir dar kelias smulkmenas. Aš gi kartoju, kad namo šildymas - tai kompleksas klausimų, kuriuos reikia išspręsti dar projektuojant namą. Todėl ir noriu dar prieš pasirenkant namo projektą viską teisingai susidėlioti.

Teks kiek prigesinti Jūsų entuziazmą- nieko tikslaus ir aiškaus tikrai nesužinosite! Ir jokių tikslesnių skaičių nerasite- tik ką tai už ausų pritemptai orientacijai!

Ką duos šiandieninės „plikos“ šildymo sistemų ir kuro kainos? Be burtų/prognozės kuro/energijos kainų augimui bent porai sekančių dešimtmečių? Be mokestinės politikos pokyčių prognozės? Be statistikos apie įvairių šildymo sistemų vertės atstatymo (remonto) kaštus?

Ir kokiais balais vertinsite komfortą?

Be visų paminėtų ir nepaminėtų burtų- tesurinksite visiškai nieko nereiškiančius (t.y. reklaminius) skaičiukus! Aišku, pagal juos galima pasirinkti šildymo sistemą. Tačiau. Su lygiai tuo pačiu pasisekimu galėtumėt traukti degtukus, ar kreiptis patarimo į ekstrasensą. Sistemų „teisingo“ pasirinkimo prielaidos ir paklaidos bus absoliučiai identiškomis...

P.S. Jei jau vis kalbate apie kompleksinį požiūrį- kodėl ignoruojate šiltinimą? Tai vienintelis būdas, kai kiekvienas išleistas litas- kasmet sutaupo vis daugiau centų. Nė viena šildymo sistema tuo nepasižymi (jei nekalbėti apie alternatyvas). Ypač pavarčius kuro kainų augimo prognozes. Pagal neseniai paviešintą: iki 2013 m. sausio 1 d. iškastinio kuro kainos bus jau šoktelėjusios apie 70 %. Priminsiu: malkų kainos tikrai nestovės vietoje, o žengs koja kojon...
Neminėsiu prognozių porai dešimtmečių. Pasiieškokite pagal savo nuostatas. Bet kuriuo atveju: kelios iš Jūsų išvardytų šildymo sistemų jau nė neegzistuos...

Dar trūksta kelių pasiūlymų, bet tai ką turiu pateiksiu. Visus žemiau pateikiamus skaičiavimus atliko specializuotos firmos. Jos skaičiavo 207 kv. bendro ploto namui iš kurio šildomas plotas - 160 kv.

Kietas kuras
Komfortiškai katilinei reikia:
1. Minimu 8,26 kv. (3,07x2,69 m) patalpos vien katilui ir akumuliacinei talpai. Šiuo atveju montuojama 2000 litrų akumuliacinė  talpa ir pats katilas bei paliekami atitinkami atstumai komfortiškam sistemos aptarnavimui. Skaičiuokime, kad 1 kv. metro tokios patalpos pastatymo kaina - 1200 Lt, todėl visa patalpa kainuos 9912 Lt.
2. Patalpos kietam kurui sandėliuoti:
2.1) pjuvenų briketams ir granulėms reikia sausos patalpos, kurios plotas būtų minimu 5 kv. Taip yra todėl, kad šildymo sezonui reikia apie 4 tonų pjuvenų briketų. Viena europaletė užima apie 1 kv. Žinoma, galima sandėliuoti ir taip, kad viena paletę krauti ant kitos. Tokiu atveju galima išsiversti su maždaug 3 kv. dydžio patalpa. Vėlgi 1 kv. apie 1200 Lt arba visa sistema - apie 6000 Lt.
2.2) jei kurenti malkomis, taip pat reikalinga patalpa joms sandėliuoti. Šlapioms malkoms reikalinga speciali malkinė lauke.Tikrai sausas malkas galima sandėliuoti ir namo viduje: pvz., sandėliuke. Galima rasti ir pigiau, bet man patikusios malkinės kaina - apie 3000 Lt.
3. Kieto kuro katilinė puikiai draugauja su radiatorinę sistema, t.y. nereikalinga brangesnė grindinio šildymo sistema. Radiatorinė šildymo sistema minėtam namui kainuotų apie 10-12 000 Lt.
4. Kieto kuro katilinei reikalingas kaminas. Minėtam namui jo aukštis - 8 m. Toks kaiminas kainuotų (Schiedel) su darbu - 3405 lt (be ventilaicijos) arba 3777 Lt su ventiliacija.
5. Reikia bent kartą per metus (bet geriau du kartus per metus) valyti kainą. Jei be sutarties vienkartinis kamino valymas kainuotų nuo 150 Lt, o pasirašius ilgalaikę kamino valymo paslaugą kaina siektų nuo 50-60 Lt.

Lyg ir nieko nepamiršau. Dabar keliaujam prie konkrečių pasiūlymu apie kieto kuro katilinę.
1. Balterma (arba šil.ta prekės ženklas) 2000 litrų akumuliacinę talpą su karšto vandens pašildymo kontūru, Viadrus 25 kW katilu ir daugybe kitų dalykų siūlo už 18 - 22 000 Lt. Pridėjus aukščiau minėtus kaštus išeitų, kad tokia šildymo sistema kainuotų: nuo 47 317 iki 53 689 Lt. Tiesa, jie žadėjo po atostogų paskaičiuoti ir radiatorių ar grindinio šildymo sistemos kainą su viskuo.
2. UAB Vidargana. Jie katilinę (kurenti malkomis, pjuvenų granulėmis)  su mišriu šildomų grindų ir radiatorių sistema įrengtų už 32 195 Lt, o tokią pačia sistemą su granuliniu katilu - už 35 918 Lt. Tačiau reikia pridėti minėtas sudedamąsias dalis. Tokiu atveju šildymo sistema man kainuotų: nuo 51 512 iki 55 235 Lt.

Išvedus vidurkį (visų pasiūlymų) kieto kuro šildymo sistema kainuotų: 51 938 Lt. SIAUBAS!


Geoterminis šildymas
Komfortiškai katilinei reikia:
1. Minimalus katilinės plotas: 3-4 kv. Tokiu atveju jos kaina (po 1200 lt už 1 kv.) - 3600-4800 Lt. Aš visur skaičiuosiu, kad reikia 4 kv. ploto katilinės.
2. Reikalingas grindinis šildymas. Sistemos kaina: 12-15 000 Lt.
3. Kamino nereikia, patalpų ar malkinių sandėliuoti kietą kurą - nereikia.

Dabar apie konkrečius kiekvienos firmos pasiūlymus. Visur pateiksiu su vertikaliu kolektoriumi, nes sklypo plotas mažas ir horizontalus netelpa.

1. Vilpra. Šilusmo siurblys, akumuliacija, automatika ir t.t. - 40 143 Lt. Už gridninį šildymą - dar 14 744 Lt. Visa suma su katilinę išeina: 59 687 Lt.
2. Sveo. Šildomų grindų įrengimo medžiagos - 8464, grindų įrengimo darbai - 2510 Lt, šildymo sistema - 35 583,68 Lt. Viso - 46 558 Lt, o pridėjus ir katilinės plotą - 51 358 Lt.
3. Statybu energija. Jie už viską imtų 63 500 Lt, o pridėjus ir katilinę suma išauga iki  68 300 Lt.
4. Naujos idėjos. Už viską imtų 49 252, o pridėjus ir katilinės ploto kaina išeina - 54 052 lt.

Išvedus vidurkį (visų pasiūlymų) geoterminio šildymo sistema kainuotų: 58 349 Lt. Net pats nesitikėjau tokios mažos sumos.

Apibendrinant išeina, kad kieto kuro katilinę už geoterminę sistemą kainuotų maždaug 6411 Lt pigiau. Už šiuos pinigus aš į kieto kuro katilinę įsirengčiau saulės kolektorius (Ideatherm kaina apie 7490 Lt). Tokiu atveju abi šildymo sistemos kainuotų labai panašiai.

Belieka išspręsti suvartotos energijos, ilgaamžiškumo ir patikimumo klausimą. Kalbant apie energijos sąnaudas Vilpra pateikė labai viliojančius skaičius:

1) jei malkos tikrai sausos per metus mano namui šildymo ir karšto vandens ruošimas kainuotų 1520,45 Lt (čia žinomą būtų galima minusuoti tai, ką kompensuotų saulės kolektoriai);
2) geoterma - 2982,83 Lt.

Taigi skirtumas - 1462,38 Lt. Tarkim kad abi sistemas eksploatuoji apie 10 metų. Per tą laikotarpį susitaupo nemenka suma - 15 000 Lt. O  tai reiškia, kad atėjus laiku atnaujinti katilinę katilas kainuos nemokamai ir dar liks pinigų apie 8-10 metų malkų išlaidoms. Įdomu ir kol kas neaišku ar gestų, kas gestų vertinant geoterminį šildymą, bet galutinė šios sistemos eksploatacija mano galva per tų pačių 10 metų laikotarpį būtų didesnė.

Kol kas nesu 100 proc. apsisprendęs, bet manau, kad tikrai rimta kieto kuro katilinė su saulės kolektoriais apsimokėtų labiausiai. Ir kas įdomiausiai - tai turėtų būti ganėtinai komfortiška sistema, nes kurti pečiaus kiekvieną dieną tikrai nereikėtų.

Beje, pasiskaitęs temą apie geoterminį šildymą radau daug įdomių skaičių. Pavyzdžiui, kad skirtingų namų šildymas šią žiemą su geoterminiu kainavo nuo 300 (čia dažniausiai dar neįrengtų namų, nes viduje buvo palaikoma minimali 18 laipsnių temperatūra) ar 400 iki 1000 Lt. Panašu, kad tie, kurie šildosi geoterminiu turi pasistatę gražius (daug stiklo ir t.t.), bet ganėtinai šaltus namus. Tai gali paaiškinti, kodėl taip brangiai kainuoja šildytis geoterminiu šildymu. Priešingu atveju, kritus oro temperatūrai (o tai ir buvo šią žiemą: pakankamai šaltą ir pakankamai ilgai) stipriai mažėja COP ir iš esmės (ypač naktimis) šildaisi ne geoterminiu, o elektros šildymu. Beje, išvedžiau žmonių pateiktų šildymo kainų ir namų ploto šildymo vidurkį, kuris siekė apie 450 Lt. Manau, kad gerai išdžiovintomis malkomis suma nebūtų viršijusi 250 Lt.

Tai kiaulės lietuviai taip daro. Nepamenu tiksliai, tačiau DE berods netoli 100 % granulių- tai medienos perdirbimo pramonės atliekos (kas liko nuo kokios spintelės gamybos) ir greitai auginama biomasė. Likę keli %- turbūt tai kas įvežama iš LT.

Neduok Dieve- tokius žodžius išgirs koks žaliasis. Pala? Kaip tik vienas ir išgirdo- tuo atvesime Tamsta prie tikro tikėjimo:
* Augdama mediena akumuliuoja CO2 → Pūdoma ar deginama mediena išskiria vienodą kiekį = Gamtai nuo to nei šilta nei šalta
* Kad Žemė taptų tinkama gyventi žmogui, visa kas gyva milijonus metų akumuliavo CO2 anglies/naftos ir pan. pavidalu → Visa tai iškasant ir paleidžiant atgal į atmosferą per neįtikėtinai trumpą laiką- sukeliamas šiltnamio efektas → Šiltnamio efektas sąlygoja temperatūros pokyčius, kurie pradeda tuštinti pagrindinę CO2 saugyklą- vandenynus → Niekas nežino kur ta riba, kai procesas taps negrįžtamu (kaip ir niekas nežino, ar ši schema yra teisinga- t.y. koks tikrasis saulės „indėlis“)

Čia kalba eina ne apie pasyvius namus, o apie šildymo  sistemas. Taip kad vieną kartą pasakėt savo maldą apie pasyvius namus ir gana. Geriau, kolega, pateikit rimtesnius skaičius dėl optimalių šildymo sistemų.

Vat čia labai tiksliai pasakyta. Kitą savaitę einu į savivaldyne prašyti projektavimo sąlygų sąvado. Po gero mėnesio kai gausiu (čia tikriausiai bus rugpjūčio pabaiga arba rugsėjo pradžia) bus aišku ar leido man šildyti namą biokuro, ar ne. Jei leido greičiausiai, kad rinksiuosi kieto kuro katilą ir gerai išdžiovintas malkas arba granulių briketus/granules. Problema tik kur malkas sandėliuoti, nes briketus granules galima sandėliuke ar bent jau garaže. Malkoms reikia daryti malkinę, o šešoų arų apkrauti dar keliais papildomais statiniais nesinori. Štai kur visa dilema. Kita vertus, aš puikiai suprantu, kad geoterma komfortiškiau, tačiau tiek pati sistema brangsnė, tiek eksploatacija. Visgi, jei neleis biokuro, tai teks pasirinkti geotermą.

Nelabai yra kur supainioti...

Envoy teisus visiskai - pradeti nuo namo silumines varzos reikia, nes ten daugiausiai nuostoliu ir islaikymo kastu (pinigai dega tiesiogine to zodzio prasme), tik niekaip nesupranta, kad apie sildymo sistemas eina kalba. Pvz jeigu PN sildysi elektra, tai kainuos jo skaiciavimais 840Lt metams berods 200m2, bet akivaizdu kad jeigu sildysi dujomis ar malkomis TOS PACIOS VARZOS nama, bus dar pigiau. Viskas.