Šildymo sistemos

Turiu jums truputi kūrybišką, futuristinį klausimą, kaip šildymo įrangos žinovui. Tarkime lėšos neriboja (na ne apie Bugatti čia; proto ribose, imkit pakankamą kokybę bet ne superbrendus) ir pradedat nuo visiško nulio - sklypas su nušienauta pieva. Kokia jūsų svajonių šildymo sistema? Ką sau palinkėtumėt jeigu būtų jeigu? Nuo nulio - kad esamo pastato charakteristikos neribotų. Labai įdomu ką išsirinksite.

+5 - temp grunto po grindim
+35 - temp grindu apacioje su grindiniu
+18 - oro temp prie grindu su radiatoriais/peciumi

-20 - temp lauke
+22 - temp prie lubus su radiatoriais peciumi
+19 - temp prie lusbu su grindiniu

o delta tai skirtumas tarp temperaturu is abeju pusiu atistvaros, ir kuo ji dydesne, tuo dydesnis silumos perdavimas..

Va va iesko priezasciu ir pasiteisinimu kodel nepasirinkti sunkesni, bet pigesni sildymo buda.

Pagal Evoy ekonomini "mechanizma" taip ir galima daryti isvadas jog bet koks "verslininkas" gali susigalvoti ir imtis bet kokio verslo ir tiketis sekmes, atsizvelgdamas i tai jog visi patriotai stengsis jam sukisti visus pinigus, kad tik jo verslas (reikalingas ar ne?) issilaikytu. Ir nesvarbu, kad puse lietuvos statybininkai nors reikia tik 10%, visi zino jog ten geri pinigai ir imasi sio verslo!

2Evoy: Su ekonomikos mokslu ir man teko susidurti studiju laikais (tikrai ne prie CCCP) ir turiu pasakyti jog viskas labai pasikeite, darant diplomini darba, nei vienoi vietoi nebuvo paminetos ar paskaiciuotos islaidos, paslaugu tiekejams uz paslaugas kurias gali atlikti patys imones darbuotojei

Ar tokiu atveju neruktu dumai i patalpas, kai atvertumet salyginai dideles zidinio dureles noredami idet malku? Juk peciaus dureles keleta kartu mazesnes.
Papildyta:

Taip sutrumpinote, kad teko kelis kartus perskaityti, kol supratau esmę.

Pradžioje teks surašyti prielaidą, kuri eliminuotu netinkamas traktuotes: „Čia jokiu būdu nekritikuojame žmonių už anksčiau priimtus sprendimus. Apie PN (tinginio namą) LT pradėta daugiau kalbėti tik visai neseniai- todėl atbuline data nevaizduojame protingų. Šiandien be abejo daug kas iš besistatančių rinktus visai kitus sprendimus- bet pasistačiusiems jau šaukštai po pietų, ir yra kaip yra“. Tai reiškia: mes kalbame išskirtinai tik apie labai siaurą grupelę žmonių- naujai besistatančius ir dar tik planuojančius statybas.

Kaip tai abejoju, kad pas Jus viskas tvarkoje su prielaidomis. Iš kur Jūs ištraukėte, kad malkos yra visų pigiausias kuras šildymui? Turite nors menkiausią pagrindą tvirtinti, kad KKK + kasdienis darbas geram pusmečiui- tinkamai apgalvotas pasirinkimas, leisiantis nors kažką tai sutaupyti? Kategoriškai ne! Mano nieko nereiškiančia (tačiau kategoriška) nuomone: tai tėra šiandienai visiškai neleistino, ir absoliučiai neprofesionalaus požiūrio į statybas iliustracija. T.y.- pinigų švaistymas. Žodžiu: nedovanotina ir ateityje skaudžiai mušianti per besistatančiojo kišenę klaida, kai imamos pvz. šildymo sistemos, ir atskyrus nuo visumos (namo)- taip bandoma jas lyginti.

Pigiausiu namo „šildymo būdu“- be diskusijų bus šiltinimas (namo šilumos nuostolių mažinimas). Be diskusijų: nes papildomas Standarto šiltinimas (iki PN reikalavimų)- dažniausiai tebus ekvivalentu rimtesniam KKK, ar paprastesniam KKK ir malkų atsargomis keliems metams. Pasyviam namui aplamai nereikalingi nei KKK su visais kaminais, nei galvosūkiai dėl grindinio/radiatorinio, nei kasdienis pečkurio etatas geram pusmečiui kasmet. PN paradoksas yra tame, kad visos kuro rūšys tampa „lygiavertėmis“, ir žaidžia išskirtinai tik komfortas bei visos šildymo/vėdinimo sistemos įrengimo kaštai. Netgi priešingai: besmegenis KKK su savo „pigiomis“ malkomis tampa ta penktąja šuns koja PN, kuri neleidžia tinkamai valdyti šildymo/vėdinimo sistemą- arba tenka dar praplėsti katilinę, ir statyti tinkamą akumuliacinę talpą. Taigi. Į klausimą „kodel nepasirinkti sunkesni, bet pigesni sildymo buda“- atsakymas elementarus: bendrame kontekste KKK ir malkos tikrai nėra bent jau pigesniu šildymo būdu, tačiau tikrai be absoliučiai jokios būtinybės sunkesniu. Žodžiu: malkų ruošimas, darbas prie KKK- tai bauda už statybos metu padarytas klaidas, kurią teks mokėti ilgus metus. Jokiu būdu ne koks tai pigiausias pasirinkimas visumoje-nebent tik jei nagrinėti ištraukus iš bendro konteksto.

Kaip tik todėl- pastaruoju metu rašinėju išskirtinai tik apie Pasyvų namą ir jo „atributus“. Nieko nereiškiančia mano nuomone: visa kita tėra nemokšiškumo, neprofesionalumo ir nemokėjimo skaičiuoti išraiška. Pasikartosiu: kalbame išskirtinai tik apie planuojančius statybas.

P.S. Nežinau nežinau- ar tikrai šiandieninė švietimo sistema yra nors kapeika vertingesnė už ankstesnę. Netgi žiauriai tuo abejoju. Prieš kelis metus su savo buvusiu šefu ekspromtu įstojome į vieną universitetą: jis pasigilinti žinias statybose- aš vadyboje. Per durną galvą ir skubėjimą- neapsižiūrėjau iš anksto. Siaubas: pasirodo tai, už ką ir mokėjau pinigus (marketingas ir pan.)- būtų dėstomi tik trumpai kažkelintame tai kurse, o visą kitą laiką planuota grūsti į galvą man visiškai nereikalingą ir su pardavimais visiškai nesusijusį šlamštą! Atsiprašau, bet tokio laiko gaišinimo nelaikiau vertu bent dešimtadalio mokėtinų pinigų, ir jau po pirmos sesijos visiems laikams spjoviau ton pusėn. Geriau jau pats/savarankiškai/su malonumu paskaitinėdamas reikiamą literatūrą...

na yra keli variantai, viso pirmo jei gyvatukas teisingas - tai neturi rukti.. antra - galima atidaryti tiesiogini kamina, isjungt gyvatuka tam momentui, ir atada tikrai jokiu problemu..

Noriu paklausti koki sildymo buda geriausiai butu rinktis PN jei sklype yra elektra ,dujos ....nes kietas kuras kaip ir

Negaliu su jumis sutikti. Kiek kainuoja jūsų manymų rimtesnis KKK? Man galvoje suktųsi suma apie kokius 6kLt. Tebūnie 10. Norite pasakyti, kad už tiek galima namą privesti iki PN standarto? Grindys, sienos, stogas, langai, durys, rekuperacija? Niekaip. Ok, ko gero jūs pasitaisysite iki sumos skirtos visai šildymo sistemai nuo katilo iki radiatoriaus termogalvos. Čia jau arčiau tiesos. Mano galva už tokią sumą būtų galima padaryti labai šiltą namą kuriam vistiek dar reiktų šildymo. Taigi sutikti su jumis galiu tik tuo atveju kai žmonės darosi geoterminį šildymą, kur vien katilas perkopia 20k.

Šiaip pati PN mintis yra labai gera ir statydamas šiandien tikrai namą šiltinčiau daugiau. Bet yra žmonių kurie mano, kad ir mano apšiltinimas yra "super", tai kaip tu jam įrodysi, kad reikia dar labiau? Aplamai jei vadovautis jūsų suvestomis prielaidomis, reiktų uždaryti visas temas susijusias su šildymo sistemų pasirinkimu, o paskutinė žinutė turėtų būti "Jums nereikia šildymo, jums reikia PN, informacijos ieškokite kitoje temoje". Nemanau, kad visi to norėtų... Ir jei žmogus šioje vis dar neuždarytoje temoje klausia apie šildymo sistemą reiškia jis nesiruošia statyti PN, o tada jau reiškia, kad neišsi*****ėjant su skaičiavimais kiek kainuoja malkų sumetimas, visgi tai bus pigiausias kuras.

Reziumuojant norėčiau pasakyti taip:
1. jei jums kyla mintis paskaičiuoti kiek kainuoja malkų sumetimas ir skaldymas - nedarykite to ir neįsirenginėkite KKK.
2. investuokite į namo apšiltinimą, nes kaip besišildytumėte tai yra naudinga.
3. jei galvojete apie geoterminį šildymą ir sąmata sukasi apie kokius 30k, bent jau paskaitykite temas apie PN.

"..rinktis PN..." - jūs jau išsirinkote! Paskaitykite Evoy postą, esantį truputi aukščiau, ten raudonu šriftu pabrėžta "fix ideja".
Aš pats statausi PN (bent jau labai stengiuos kad tokiu jis taptų), turiu sklype dujas (net įvadą!) ir elektrą - taip kaip jūs. Dujos taip ir liks įvadu... Namo šildymui bandau naudoti tik saulę ir vėją: ant stogo planuoju galingą, tinkamai orientuotą vakuuminiu kolbų kolektorių, kuris išrisus metus kaups šilumą 3000l akumuliacinėje talpoje, įrengtoje po namo pamatu. Saulės bus per daug vasarą - tuomet viskas akumuliuojama, ir per mažai žiemą (tik ne tokią dieną kaip šiandien) bet tikiuosi akumuliacinė padės šį didbalansą išlyginti. Pradinė versija turėjo šilumos siurblį otas-vanduo, bet su dabartinėm siurblių kainom radau alternatyvą - vėjo jėgainę. Forumiečių duomenimis (ačiū Dario; žr. vėjo jėgainių temą SM) 2KW vėjo jėgainė pritaikyta patalpų šildymui įmanoma įsirengti už 5000Lt - už tokią sumą siurbys beveik neįmanomas (kokybiškas CO2 tikrai kolkas ne). Todėl siurblį noriu pakeisti vėju. Dujos lieka garantuotai "už borto".
Jūs pasirinkdami vienintelį teisingą sprendimą - PN - sau garantuojate minimalų šildymo poreikį. PVZ. mano namo suskaičiuotas poreikis - 3,7KW, tai reiškia blogiausiu atveju elektrinis radiatorius/radiatoriai suminiu galingumu 3,7KW ir to visiškai pakaks. Bet šiame 3,7KW kiekyje nėra įskaičiuoti namo šiluminiai pritekėjimai: nuo saulės per pietinius langus (taip, šiandien akivaizdžiai veikia!), nuo buitinių elektros prietaisų (pastebėjot kiek šilumos skleidžia jūsų telikas? audio? skalbyklė?), nuo gyventojų (vokiečiai suaugusį vertina kaip 0,9kw šilumos šaltinį). Todėl tikiuosi realaus šildymo poreikio apie 2-2,5KW, plius panaudosiu iki šiol man nežinimas efektyvesnes šiltinimo medžiagas - PIR, kurios nebuvo numatytos pradinėje konstrukcijoje ir stogo varžą kilstels iki maždaug 12.
Jūsų atveju net dujos gali būti per brangus šildymo būdas: įvado kaina+katilo kaina + šildymo sistemos kaina sudarys sumą, už kurią jūs naudodami elektrą galėsite šildytis kelis ar keliolika metų (nenoriu konkretizuoti, nes kai kurios kainos man nežinomos; vietoj dujų perkate elektrinius šildytuvus ar įrengiate elektrinį šildytuvą už rekuperatoriaus). Pamirškite dujas(skysta bei gamtines), malkas, dyzeliną, ir kt iškastinį kurą, jums to tikrai nereikės. Pasistenkite, kad namas savo charakteristikom visiškai atitiktų PN standartus - tam investicijų negailėkite, jos greit atsipirks - pigiu šildymu ir komfortišku gyvenimu.
Papildyta:


Su +35 niekaip negaliu sutikti - grindinis šildymas projektuojamas su padavimo temperatūra +32C, tai grindys bus apie +26..+28.
+18 prie grindų su pečium??? su radiatoriais??? Tada palubėj bus +40. Jei rašytumėt grindis +15 gal ir nesiginčyčiau, nors realiai bus tik +13..+14. Labai idealizuojate pasenusias ŠS... +18grindys ir +22lubos su radiatoriais yra VISIŠKAS BRIEDAS.

Pradžioje patikslinkime: kokią šildymo vėdinimo/sistemą rinktis- nes PN tai jau bus neatsiejami dalykai.

Mažesnei kvadratūrai (labai sąlyginai iki ≈ 150 m² šildomo ploto)- be abejo elektra: Rekuperacinė su vandens šildytuvu ir žemės šilumokaičiu ↔ Nuo 6 m² absorberio ploto vakuuminiai saulės kolektoriai su didesnės talpos boileriu/akumuliacine talpa ↔ Elementarūs elektriniai radiatoriai (ar pan. tiesioginis šildymas elektra).

Didesnei kvadratūrai (labai sąlyginai nuo ≈ 150 m² šildomo ploto)- jau galima svarstyti/skaičiuoti variantus: vietoje elementarių elektrinių radiatorių- gal būt galima kalbėti apie kokį oras-vanduo ŠS ar ką kito (tačiau vis vien naudojančio elektrą), papildančiais ankstesnę schemą.

Kodėl dujoms ne? Priminsiu, kad PN tėra laikina tarpinė stotelė link Zero ar Plius namo- ir anksčiau ant vėliau... Todėl prioritetu turėtų būti tinkama vieta įkurdinti saulės jėgainę ateityje. Saulės jėgainė- tai elektra. Kas reiškia: vėliau nereikės šildymo/vėdinimo sistemos perdarinėti- o tik papildyti nauja sistema.
Jei pagal Jūsų prielaidas po 10-20 metų neprasidės saulės jėgainių bumas LT (nėra juk jokių garantijų, kad manosios prielaidos be diskusijų teisingos)- tuomet galima kalbėti ir apie dujas. Vis tik tai nėra žalias kuras, kas reiškia- be ateities LT. Be to- vien tik brangstantis ir toliau brangsiantis. Žodžiu: dujos ir etc.- anksčiau ar vėliau taps kliuviniu ir papildomomis išlaidomis siekiant energetinės nepriklausomybės savam būstui.

jei grindu danga pvz parketas - tai padavimas gali buti ir dydesnis

nu reishkia as kai guliu su vaikais ant grindu ir statau boksta is kaladeliu is tikro salu baisiausiai.. ot nepastebejau.. gal vigi kontroliokite savo issireishkimus?

Abipusiai- taipogi negaliu su Jumis sutikti. Nespėliokime, nes klaidinga pradinė prielaida- klaidingomis daro ir išvadas, bei visiškai iškraipo esmę:
1. Nuo Standarto iki PN: ne daugiau kaip 15 cm „storesnis“ neoporas (arba visumoje maždaug 21 cm šiltinimo PIR/PUR ekvivalentas). Nesunkiai galima pasiskaičiuoti papildomą sumą šiltinimui.
2. Langai: žvilgtelėkite į skirtumą kainoje tarp „gerų“ ir „tinkamų PN“- nustebsite. Nesunkiai galima pasiskaičiuoti papildomą sumą.
3. Rekuperacinė? Tai kad mechaninis vėdinimas ir taip priklauso šiuolaikiniam sandariam namui- jau vien dėl niuansų su sveikata. Papildomai- (rekomenduotina, jei naudotumėte saulės kolektorius) išlaidos vandeniniam šildytuvui ir (rekomenduotina, jei norėsis sumažinti rekuperacinės eksploatacinius kaštus) žemės šilumokaičiui.
4. Saulės kolektoriai- tai neprivaloma bet primygtinai rekomenduotina opcija, galinti kad ir per pus sumažinti PN šildymo ir karšto vandens ruošimo kaštus.
5. Elektriniai radiatoriai (ar pan.)- pagrindinė arba pagalbinė šildymo sistema (pagal situaciją).

Suskaičiavus bendrą statybos pabrangimą, iš šios sumos teks minusuoti:
1. Minus įprasta/standartinė šildymo/vėdinimo sistema su visai grindiniais radiatoriniais ir etc.
2. Minus bent pusė katilinės su visais kaminais, malkinėmis ir etc. Galima net ir iš viso atsisakyti šios patalpos, nes rekuperatoriai jau tiek ištobulėję, kad kai kurie modeliai pritaikyti montuoti kad ir virtuvėje, nes garsą jis skleis ne didesnį nei šaldytuvas.
3. Minus tas pats KKK su savo kone didžiausiais iš visų katilų vertės atstatymo kaštais.
4. Minus per pus mažesni bendri metiniai eksploataciniai kaštai šildymui, karšto vandens ruošimui ir vėdinimui. Kai lyginama su malkomis kūrenamu Standartu- sumos aišku nėra didelės. Bet ir šį nedidelį skirtumą padauginus iš n metų- vien tik tai kompensuotų pabrangimą.
5. Ir kai tai Jums nepatiktų- vis tik minus malkų ruošimas ir darbas prie KKK.

Specialiai nedėjau skaičiavimų. Ir ne tik kad pabodo. Kiekvienas svarstantis privalo pats skaičiuotis- o ne besąlygiškai pasitikėti kokių tai pranašų tendencingai sugromuluotais skaičiais. Ir visiškai nesvarbu kokie tai pranašai: išsikėlę „UŽ“ vėliavą- ar išsikėlę „PRIEŠ“ vėliavą. Teisingus skaičius parodys tik kalkuliatorius- jei nebus praleidinėjamos visos „nereikšmingos smulkmenos“ (išskirtinai tik tokiu būdų galima pagrįsti „PRIEŠ“).

Standartas nuo PN skiriasi visiškai ne galutine statybos kaina- tokio skirtumo nėra, arba jis minimalus. O kartu skaičiuojant ir ilgalaikius eksploatacinius kaštus- visada galima paskaičiuoti labai konkrečią datą, kai Standartas gaus į kaulus. Esmė visai kitur. Už praktiškai tuos pačius pinigus: Standartas- tai kai tarnauji savo namui; PN/Zero/Plius- tai kai namas tarnauja šeimininkui.

O dėl „klausia“- ne visi juk profesionalai statybininkai. Kitas tikisi be profesionalios pagalbos savarankiškai išspręsti lygtį su begale nežinomųjų. O kad ši lygtis turi tik vieną teisingą atsakymą „PN“- iki tokio atsakymo reikia bent vieną kalkuliatorių sutrinti. Be to- kas gi žmogui trukdo pabandyti? Pasirinkimo laisvės dar niekas nepanaikino.

P.S. Kadangi ko gero į PN temą kiek daugiau pasigilinęs, vienas bendras pastebėjimas: „PRIEŠ“ stovykloje- su labai retomis išimtimis kone vien pasistačiusieji. Praeitame poste bent du kartus paminėjau, kad nekritikuojame pasistačiusių. Ir rašyk nerašęs, kad ne jiems adresuoti postai- vis PN egzistavimą priima tik kaip asmeninį įžeidimą.