EKO(b)logas - ekologiškai švarios žinios (2)

na ir ne vietoj cia mes sita meile uzvedem











motinu meile tikrai nepagadino ne vieno vaiko. kunigunda turbut neskiria zodzio islepinimas ir mylejimas.

Man tai juokinga, kai žmonės negali pareikšti savo nuomonės, nes NEVA jie nieko nesupranta, nes neturi patirties toje srityje Tuomet apie pusę dalykų diskutuot negalėtumėt, juk pačios daug ko nepatyrusios

Is jusu postu susidaro ispudis, kad butent sio skyrelio mamos uzaugina agresyvius ir seksualiai iskrypusius vaikus
Gal galetumet nurodyti saltinius, konferenciju/seminaru pavadinimus, destytoju pavardes??? Nes matai, taip jau atsitiko, kad ir mes esame studijavusios psichologija, ir psichiatrijos ragave Gal kartais teko net kartu kur nors pastudijuoti?
Koktu man jau nuo tokiu busimu mamu, kurios, prisiziurejusios kaip daro arba nedaro pazistami tevais tape draugai ar negdraugai, pradeda garsiai planuoti kaip jie darys arba nedarys Is kur jie zino koks gims ju vaikas, kokiu poreikiu jie tures, ar jis gims pakankamai subrendes, kad galetu atskirai miegoti savo loveleje? Arba savo kambaryje nuo pat gimimo (nors tokiu vaikuciu tikrai buna ir ne taip jau mazai. Tevams, zinoma, tai yra idealus variantas. Visos to trokstame. Tik nebutinai reiskia, kad jums taip atsitiks. Savo akimis esu maciusi, kaip tokios savo srityje uzkietejusios savo darbo myletojos, netgi visokio plauko karjeristes, teigiancios, kad niekada vaiku neaugins vienos, samdys aukle, gris i darba nepraejus nei pusei metu nuo vaiko gimimo, kad joms bus per sunku, o dar vystyklu skalbimas - kas cia per nesamone? - ima ir tiesiog taip paprastai tampa 'uzkietejusiomis' mamomis 'profesionalemis', kurios bijo savo vaikus palikti kitiems, ypac kitoms moterims (tiesiog del tos pacios moteriskos konkurencijos), ka jau bekalbeti apie aukles, kurios vaikui isvis yra svetimos ir daro dar daug daug kitu dalyku. Nesiplesiu daug. Manau visos zinome apie ka kalbu

Me gustas tu, labai sutinku su Tavim Niekas mūsų taip nekeičia, kaip vaikai. Ir, pastebėjau, dažniausiai "trenkia" per tą vietą, kurioje esame labai "kietos". Kaip mano močiutė sakydavo - tik nusidyvyk kuo nors, tai tuoj ir gausi

Man atrodo, vaiko negalima nuo savęs atstumti (nes jis berniukas, nei užaugs nesavarankiškas, nes turi turėti savo erdvę, nes... ir t.t.), reikia tieisog netrukdyti jam atsiskirti, kai jis pats to panorės.

zinoma, kad gali pareiksti savo nuomone. Bet tik uzkliuna, kad ta nuomone tokia jau nepajudinama ir taip pat pasmerkianti iskarto kitu nuomones. Mes sakome "galbut taip", "galbut anaip", ar "mums atrodo", ar kad visokiu vaiku buna.. ir pan. Labai teisingai Me gustas tu isdeste viska, kad kiekvienas pasirenka savo modeli, po vaiko gimimo. Ir nebutinai destyti kategorisku nuomoniu apie tai ka tik paskaiteme is knygu ir sakyti, kad as niekada nepasikeisiu, bus taip ir nekitaip. Mazu maziausiai tai skamba kaip is paauglio lupu

Taip, panasiai kaip tas mitas, kad berniukams negalima verkti, nes 'vyrai neverkia'. Galima, ir dar kaip, netgi butina issiverkt kai jiems to norisi.
Papildyta:



Sutinku, tame ir esme, kad vaiko auginimas ir auklejimas toks individualus dalykas, kad tu standartu ne visur ir visada pritaikysi. NERA DVIEJU VIENODU VAIKU. Taigi rekomendacijos lieka tik rekomendacijomis ir ju nederetu paversti taisyklemis.
Velgi sugriztam prie tos minties, kad visi esam skirtingi, ir kuo skirtingesni esam, tuo idomiau, tuo daugiau vienas is kito galim ismokti. Svarbiausia - konstruktyvi, o ne izeidzianti ir kita menkinanti diskusija

Cinside, gali juoktis gali verkti, bet tokia yra realybė, kad apie vaikų auginimo subtilybės tikrai neturint patirties sunku pareikšti kompetetingą nuomonę. Įdomu ar galėtum pati kompetetingai pakomentuoti JAV finansų krizės priežastis ir pasekmės nebūdama ekonomistė? Tuomet ko būtų verta būtų tokia nespecialisto nuomonė? Kad jie visi "vagiai" ?
Dėl to daugelis mamyčių ir prieštarauja kunigundai, kad taip jau yra, kad moteris tik turėdama savo vaiką instinktyviai pajaučia, kas yra gerai, o kas ne. Ir tikrai kiekv. vaikas ir mama renkasi individualų kelią.

O dėl įtakos vaiko psichologijai, pvz. galiu nurodyti šaltinį W.Goebel ir M. Glockler, knygos "Padėkime augti" autoriai, rašo, kad kuo daugiau vaikas patiria meilės kūdikystėjė, ir kuo daugiau laiko praleidžia su mama, tuo brandesnė ir stabilesnė asmenybė formuojasi. Palyginimui turbūt turėjai susipažinti su sovietų pedagogika, kai vaikai nuo mažens turėjo augti kolektyve, kai kurie ir savaitėm. Ir kaip? Ar taip buvo geriau?

Turiu sia knyga, man ji labai padeda. Ypac patinka tai, kad nera jokios reklamos apie "stebuklingas prekes", o kaip tik siuloma maziau vartoti ir rinktis naturalias medziagas

Kai dar vaiko neturėjau, tai nuomonė apie jo auginimą kardinaliai skyrėsi nuo to, ką darau dabar. Kai tik pastojau, iškart prasidėjo galvojimas, kaip įkurti vaiko kambarį, kur tame kambary pastatyti jo lovelę, kad reikia nupirkti raciją, kad girdėčiau jį iš kito kambario naktį ir t.t. Bet nėštumas gan ilgas tarpas, mano atveju turėjau 7mėn tam pasiruošti (skaičiuojant nuo to laiko kai sužinojau iki kol pagimdžiau anksčiau laiko), tai teko daug literatūros paskaityti (knygos, universiteto užrašai, ten net apie žindymą radau ), dar lankiau paruošiamiuosius kursus. Ir kuo toliau, tuo labiau vaiko auginimo modelis keitėsi... Lovelė persikėlė į mūsų miegamąjį, apie buteliukų pirkimą net kalbos nebuvo ir dar daugybė įvairių smulkmenų. O gimus dukrai jis dar kito, nes teko atsižvelgti į vaiko temperamentą, jo poreikius, kasdieninę nuotaiką. Viskas kito, keitėsi, daug principų buvo pamiršta, o sukurti nauji, dabar vadovaujuosi ne išankstinėm nuotatom, o atsižvelgdama į konkrečią situaciją.

W.Goebel ir M. Glockler, knygos "Padėkime augti"
turiu šitą, patinka.

o is kur tu zinai turiu as su vaikais patirties ar ne? Ar vien savo nuosavo vaiko neturejimas jau yra kriterijus aiskinti, kad nieko neismanau. Tavo ziniai, puikiai zinau ka reiskia rankomis skalbiami vystyklai, nes tokiu moderniu skalbiankiu tuomet dar nebuvo, o pampersai vos pasirode ir juos tik nakti teko deti, puikiai zinau ka reiskia visa nakti rekiantis vaikas, nes jam dygsta dantukai ir daugybe dalyku, kuriuos isivaizduoja, kad zino tik gimdziusi Be jokiu problemu pavykdavo suvaldyti ju kaprizus (tai yra 2 vaikai vienu metu, praktiskai tas pats kas dvynukus tureti), ko nepavykdavo tikriesiems tevams prisiskaiciusiems aibe knygu Kai kurios matyt gimsta turedamos talenta, o kitoms ir knygos nepadeda


aha, o jus atsilygindamos 10 metu viena paskui kita vaikus su savim i lova tempiate, kol vyras neatlaikes iseina pas ta, kuria ne tik materialiai gali aprupinti, bet dar ir lovoje ne trise pabuti


Ka baigiau -tai neviesinsiu, nes tai mano asmeninis reikalas. Taip, nesu nei diplomuota psichologe, nei psichiatre, mokslus baigiau gan senokai, kiek pamenu psichiatrija deste Damijonaitiene (ar kazkas panasaus). Kitu pavardes reiktu susirasti studiju laiku uzrasuose, kaip ir info, kuria tuomet yra teke skaityti - gal kada iki to kampo ir nusigausiu, siuo metu turiu ir svarbesniu darbu nei kazkam kazka irodineti.
Pirmiausia, kalbedama neturejau ne vienos is jusu konkreciai, antra, nesu kaltinusi seksualiniu iskrypeliu auginimu, nes seksualiniai nukrypimai ar sutrikimai-nereiskia visuotinai priimtu iskrypimu. Taciau, taip, tobulos mamytes, nepaleidziancios savo vaiku is ranku ar akiu 24 valandas ir dar iki 2-3 (ar daugiau metu) miegodama kartu su juo tevu lovoje - gali salygoti aplinkybes ateityje del vaiku agresyvumoa, ziaurumo, uzdarumo ir daugybes kitu dalyku, bet tai jau jusu galimos problemos. As zinau kaip to isvengti, todel vienintelis mano nenoras tureti vaiku yra nulemtas to, kad as negalesiu uztikrinti, kad mano vaikui nedarys neigiamos itakos jo bendramziai, is kitu seimu (moksliskai nustatyta, kad siandieniai vaikai yra prastesni uz ankstesniu kartu - tiek intelektu, tiek atsparumu ligoms, vos ne kas antras vaikas yra alergiskas "viskam", didelis agresyvumas ir visa kita puokste + tevu isivaizdavimas, kad vaiku auklejimas yra ju paciu reikalas)
Niekas nesako, kad vaiku nereikia myleti, kad negalima ju buciuoti ar priglausti, kad nereikia ju guosti ar susapnavus bloga sapna/ segant/ patyrus stresa pasiguldyti ir savo lova, bet viskam yra ribos, o 24 valandos paaukotos vaikui - neliks be pasekmiu (tame tarpe ir neigiamu).
Ne viena, mano kolege (turinti vaiku), masto gan panasiai kaip as ir dziaugiasi seimynine laime, nes supranta, kad tevu lova yra skirta isimtinai teciui ir mamai, o vaikas ten tik reto svecio teisemis gali apsilankyti.
Del manes, tai galite sau manyti, kad esu nieko neismananti kvailele ir t.t. bet aplinkiniai vertina mano patarimus, tiek vaiku auginimo, tiek asmeniniu santykiu sferoje ir jais vadovaujasi
Gal diskusija verciau prateskime po kokiu 10 metu -tada ir bus matyti, kas ir kaip?

Taip sutinku, kad iki 6 menesiu vaikui geriausia miegoti tevu miegamajame, nes tai patys svarbiausi menesiai, taip, pirmuosius 6 menesius mamos pienas yra labai svarbus, nes tai lemia visa eile dalyku, bet ilgiau nera poreikio to daryti
Tikrai neatsisakyciau aukles, nes nenormalu visa laika skirti tik vaikui, neskiriant jo sau ir vyrui. Galiu drasiai pasakyti, kad tikrai negimdyciau be cezario, nebent atsidurciau negyvenamojo saloje , neatsisakyciau visiskai pampersu, kad tikrai nemaitinciau viesose vietose krutine ir pan. - sitos nuostatos nepakis, kad ir ka ju cia pasakotumete apie save, nes jusu gyvenime gal ir i kitus dalykus poziuris pasikeite kardinaliai del vienokiu ar kitokiu priezasciu. Juk vieni lengviau paveikiami, kiti -sunkiau (mane paveikti itin sunku, o kai kuriais klausimais neimanoma )

tai ir dalinkite juos į sveikatą