Taip belaukiant ateina ir vasara. Visi nekantrauja, nes labai nori greičiau pamatyti Tave. Brolis net į stovyklą atsisako važiuoti, kad tik Tavęs nepražiopsotų...

Penktą dieną po termino močiutė pakviečia cepelinų, o Tavo mama, nors ir taip jau panaši į begemotą, bet dar keturis kažkaip sutalpina. Tau tai, matyt, nebepatinka. Per naktį mama nebemiega, o susiradusi laikrodį ko tai į jį vis žiūri...

Ryte po kambarius bėgioja pasimetęs tėtis, nes vieną akimirką mama liepia vežt į ligoninę, bet po kelių minučių persigalvoja ir siunčia tėtį į darbą. Tau turbūt irgi neramu, todėl kuriam laikui nurimsti ir taip nebeskubi... Tėtis vos spėja nuvažiuot į darbą, o čia vėl neramioji mama telefonu jį trukdo... liepia grįžt atgal.
Važiuojam į ligoninę, kur mus sutinka gydytoja. Jos veide visiška ramybė ir pasitikėjimas. Apžiūrėjusi ji konstatuoja, kad pagaliau šiandien Tu gimsi. Mamytė girdi Tavo plakančią širdelę ir dar labiau nekantrauja. Bet Tu skubėti neketini... Už sienos pravirksta ką tik pasaulį išvydęs kūdikėlis. Mamytė apsipila ašarom.
Kai skausmas tampa nebepakeliamas, gydytoja pasiūlo pašokinėti ant didžiulio pripučiamo kamuolio. Mamytė pabando, bet taip ir lieka nesupratusi kam nuo to geriau, jei tik dar labiau skauda...
Kai jau mamai nuo skausmo temsta akyse ir atrodo, kad daugiau nebeištvers, gimdykla sujuda, subruzda, priguža po kaukėm pasislėpusių moterėlių, kurios skuba Tave sutikti pirmos... Tu gimsti... Aš keliu galvą, nes noriu jas aplenkti. Man neramu, nes negirdžiu Tavo verksmo. Imu klausinėti, kodėl Tu neverki, bet ramybė jų veiduose leidžia suprasti, kad viskas gerai. Tėčio akyse pamatau džiaugsmo ašaras ir išgirstu Tave... tu taip gražiai verki... gražiausia pasaulio simfonija... Kai man padavė Tave, nuo tos akimirkos nebemačiau ir negirdėjau nieko aplinkui... gėrėjausi Tavimi ir tvirtai spaudžiau prie krūtinės... Vėliau Tu buvai pasvertas ir pamatuotas bei gavai ant rankyčių žydras apyrankes, kurias vėliau pamatęs broliukas įvardijo: viskas įskaičiuota. Ir iš tiesų, net ir jas nuėmus bei radus vietą mielų daiktų dėžutėj, Tau taip ir pasiliko viskas įskaičiuota: mamytės pienelis, artimųjų meilė ir globa bei ištisinis rūpinimasis Tavimi kiaurą parą.