Atopinis dermatitas

Sveikos, grizom is homeopates. Prirase zirniuku, vieni imunitetui stiprinti, kiti spec. del berimu ir dar gerasias bakterijas liepe panaudoti. Prisilaikyti dietos, nenaudoti didziuju alergenu, drekinti oda. Maudyti su lakisiaus zolia, semenu nuovire, naslaiciu nuovire, bandyti nuovirus atskirai, ziureti kas tiks. Ji mano, kad berimai nuo maisto, kad virskinimas nesubrendes ir fermentai kazko neatsirenka, netoleruoja, turetu isaugti Zodziu, viskas kaip ir aisku, patarimai kaip daugialiui

As nieko pries tradicinius gydytojus...Musu vaiku gydytoja viena is ju.Patinka,nes gera specialiste.Niekada nepaskyrusi vaikams antibiotiku .Alergologai,kurie gilinasi i gyvenimo buda ir kurie neskiria harmonu,tai as nieko pries juos.Bet kai vaikui 4 ir sako kisti visus tuos vaistus ir parafinus tepti ant odos ...tai ne aciu...man pigiau atsieina homeopate,nes vaistai nebrangus,o ant odos sako tepti viskas kas valgoma.Deka jos dingsta isberimai,o dar tik 2dienos paraejo,o jeigu buciau paklausiusi docentes is kliniku,tai jau zyrteka 3kartus i diena ir tv geli kas diena irgi kelis kartus ir posavaites jai paskambinti.Nekalbant apie kremus ,kuriuos surase trumpai tariant jie cheminiai ir tept 3kartus,po to plauti jos reklamuojamu sebamed,o mes muilo visai nenaudojam...
GREISI* 2008 05 27, 09:47 Paskelbta: #280


Senbuvis


Grupė: Senbuviai
Žinutės: 497
Prisijungė: 2007 01 18

Pirmas vaikas:mergaite
Antras vaikas:berniukas
Trečias vaikas:
Ketvirtas vaikas:
Penktas vaikas:
Šeštas vaikas:

Apdovanojimų: 0


QUOTE(triule @ 2008 05 26, 18:20)
truputi ne i tema, bet primink, kaip jogurta pasigamint aciu





http://www.skaniai.l...minis-jogurtas/
gali jogurtas būti natūraliai saldus? Taip. Jei jis pagamintas namie ir, pageidautina, iš kaimiško pieno.
Pastaruoju metu tampu natūralistu. Turiu galvoje, jog gilinuosi į maisto sudedamųjų dalių esmę ir stengiuosi viską gaminti pats. Duonos dar nekepiau (bet tai tik laiko klausimas), o štai naminį jogurtą, dar žinomą, kaip graikišką, gaminu jau gerą mėnesį.
Į natūralų parduotuvėje parduodamą jogurtą dėmesį atkreipiau jau prieš kelis metus, kai pabodo siūloma jogurtų su priedais įvairovė. Nuo tada jį dažnai perku ir valgau su įvairiomis uogienėmis (mėgstamiausias miksas su vyšniomis). Gal todėl akis užkliuvo už paskutinėje pirktoje kulinarinėje knygoje Casa Moro esančio naminio jogurto recepto.
Naminis jogurtas skaniausias, kai gaminamas iš kaimiško pieno. Žinau, nemažai daliai skaitytojų tai gali būti neprieinama, todėl tiks ir pirktinis pienas. Čia verta pastebėti, jog galioja sena taisyklė „riebiau – skaniau“, todėl pieną siūlau pirkti natūralų.
Pasigaminkite ir valgykite iki soties kiekvieną rytą, dieną ar vakare. O kai pabos, parašykite. Parašysiu, kaip pasigaminti labai skanų indišką jogurto gėrimą lasi.

2 litrai pieno
1 mažas indukas (apie 175 gr) natūralaus jogurto. Aš naudojau Danone

Pieną supilkite į didelį indą ir užvirinkite. Šiame etape stebėkite, kad pienas neišbėgtų, nes bus kaip freken Bok iš multiplikacinio filmo apie Karlsoną. Jei norite riebesnio jogurto, galite pieną pavirinti 20-30 minučių. Priešingu atveju užvirusį pieną nukelkite nuo ugnies ir atvėsinkite. Prieš įdėdami jogurtą, patikrinkite pieno temperatūrą. Tai svarbu, nes, esant per aukštai temperatūrai, jogurto bakterijos žus, o esant per žemai, pienas nevirs jogurtu. Temperatūrą tikrinkite taip. Jei, įkišę pirštą į pieną, galite, neskubėdami suskaičiuoti iki 15 – temperatūra tinkama. Supilkite ir išmaišykite jogurtą ir gautą masę perpilkite į indą, kuriame jį laikysite. Uždenkite masę folija ar plėvele ir, uždengę dangčiu, palikite 6-8 valandoms kambario temperatūroje. Vėliau laikykite šaldytuve. Taip pagamintas jogurtas bus tinkamas vartoti 7-8 dienas
Ir dar ka radau
Pagamintas jogurtas tinkamas vartoti 4-5 dienas. Reikia nepamiršti šiek tiek jo palikti raugui. Jeigu jogurto kultūra nusilpsta, reikia pirkti naują indelį natūralaus parduotuvinio jogurto. Paprastai jogurtas sutirštėja per 4-8 valandas. Sutirštėjusį jogurtą reikia atšaldyti, kad bakterijos liautųsi dauginęsi. Antraip jos ir toliau naikins saldžiąsias pieno frakcijas, ir jogurtas per dvi dienas visai surūgs.Kad jogurto bakterijos imtų daugintis, pienas turi nejudinamas keletą valandų pastovėti šiltoje vietoje. Pieno temperatūra nekis uždengtą puodą apvyniojus storu audeklu. Jogurtas nepavyks, jeigu puodas bus judinamas, stumdomas nešiojamas. Geriausia pasigaminti jogurtą iš vakaro – per naktį jis sutirštės. Puode reikia užvirinti pieną ir nukelti puodą nuo ugnies. Pieną reikia ataušinti (palikti atvėsti arba atšaldyti įstačius puodą į šaltą vandenį). Ideali temperatūra jogurto bakterijoms 43 ar 45 laipsniai Celsijaus. Jeigu namuose nėra termometro, patikrinti temperatūrą galima kitaip: pienas turi būti tokio karštumo, kad jame nenusideginant galima būtų išlaikyti mažąjį pirštą 10 sekundžių. Indelyje šilto pieno reikia išmaišyti jogurtą ir supilti viską atgal į puodą. Šaltomis dienomis, kad pienas normaliai rūgtų, jogurto gali prireikti daugiau. Naminiam jogurtui gaminti reikės: 10 puodelių (apie 2,3 l) nenugriebto naminio pieno, 1/4 puodelio (50 ml) jogurto (natūralaus, kuriame nebūtų želatino. Yra parduotuvėse).Sveiką natūralų jogurtą nesunku pagaminti namuose. Indai, skirti jogurtui gaminti, turi būti laikomi itin švariai, kad neįsimestų nepageidaujamų rūšių bakterijų. Jogurtas pagaminamas per 15 minučių. Jogurtas - stiprus natūralusis antibiotikas. Jis pajėgus sunaikinti kai kurių rūšių amebas ir tokias pavojingas bakterijas, kaip stafilokokai, streptokokai ir šiltinės sukėlėjai. Jogurte yra ˛arnyno bakterijoms tinkamiausio maisto - laktozės. Žmonėms, kurių žarnyno mikroflora nualinta antibiotikų, gydytojai dažnai pataria vartoti jogurtą, kad reikiamų bakterijų padaugėtų.Jogurte gausu baltymų, mineralinių medžiagų, fermentų bei įvairių vitaminų - tarp jų net ir tokių retų, kaip “D” bei “B12”. Jogurtą apvirškina jame esančios Lactobacillus bulgaris bakterijos, todėl organizmas jį asimiliuoja greičiau negu pieną. Jogurte esanti pieno rūgštis naikina bakterijas, sukeliančias maisto puvimą storojoje žarnoje, kuris yra viena pagrindinių ankstyvos senatvės bei ligų priežasčių.Vienas iš geriausių natūralių vaistų. Turi daug gydomųjų ypatybių ir gali būti plačiai naudojamas gaminant pačius įvairiausius valgius.

Šią žinutę redagavo *GREISI*: 2008 05 27, 09:50


Papildyta:

Paprastoji garšva. /Aegopodium podagraria L./

Garšva – tos pačios skėtinių šeimos augalas, kaip morka, krapas ir kt. Jos stiebas tuščiaviduris, žiedai smulkūs, susitelkę į skėčius, lapai plunksniški. Veisiasi garšva požeminėmis palaipomis ir greitai sudaro platų, tankų sąžalyną. Ji yra tipiška parkų ir daržų piktžolė (įš tikrųjų, teisingiau ją vadinti "geržole"). Auga ūksmingose vietose, patvoriuose ir pakrūmėse. Nuo senų laikų garšva buvo vienas iš pagrindinių maistinių augalų kraštuose su panašiu į mūsų kraštą klimatu (kaip kad dabar – bulvės). Tai vienas iš naudingiausių maistinių augalų, turintis daug vitamino C, mineralinių medžiagų, baltymų, taip pat eterinių aliejų.

Šventasis Serafimas Sarovskij savo raštuose pažymi, kad garšva sudaro apie 80% viso žalumynų raciono vienuolyne, ji yra pagrindinis vienuolių maistas. Rinkti jaunus garšvos lapelius galima nuo ankstyvo pavasario, kai jie būna šviesūs ir garbanoti, iki birželio mėnesio, o kur žolė šienaujama – ir vėliau. Visiškai suaugę lapai yra lygūs ir tamsesni, aštraus skonio ir gana kieti. Elijas Lionrotas apie paprastąją garšvą rašė: pavasarį lapai vartojami taip pat, kaip mums įprasti kopūstai ir špinatai. Šiaurinėje Vokietijos dalyje garšva priskiriama prie taip vadinamųjų pagrindinių „devynių žolių“ ir naudojama gaminant žalias sriubas.

Norėtume pasiūlyti keletą receptukų su šiuo puikiu žalumynu:

Salotos su garšva

Garšvos lapeliai, svogūno laiškai, krapai, agurkas, virtos bulvės ir kiaušinis. Viska supjaustykite, užtaisykite grietine, pagal skonį įberkite druskos.

Garšvos salotos su agurku

Garšvos lapelius panardinkite į verdantį vandenį 1-2 min. Smulkiai supjaustykite, įdėkite supjaustytą agurką, druską, grietinę ir viską sumaišykite.

Sriuba iš garšvos su bulvėmis

Bulves nuskuskite, supjaustykite gabaliukais ir išvirkite. Garšvos lapelius nuplikykite verdančiu vandeniu. Smulkiai supjaustykite svogūną, morkas ir garšvos lapelius. Viską sumaišykite ir kepkite keptuvėje su sviestu arba aliejumi 3 minutes. Pabaigoje įberiakite šaukštą miltų ir gerai išmaišykite. Kepintą garšvą sudėkite į išvirtas bulves, pagal skonį pasūdykite (galima įberti pipirų, muskato ir kitų prieskonių) ir virkite 2 minutes. Kiaušinius išplakite šakute ir plona čiurkšle įpilkite į verdančią sriubą. Suberkite smulkiai supjaustytus krapus ir česnako skiltelę. Užgesinkite ugnį ir palaikykite sriubą po dangčiu dar 3 minutes (galima ir 30 min.).

Makaronų sriuba su garšva

Imama viena morka, viena stiklinė garšvos lapelių, 1,5 litro vandens, 0,5 stiklinės makaronų, 2 šaukštai sviesto. Morkas susmulkinkite, ir pakepkite su sviestu, sudėkite į verdantį vandenį ir virkite 3-4 minutes. Tada suberkite makaronus ir garšvą, pasūdykite (galima įdėti prieskonių). Virkite, kol išvirs makaronai.

Kotletukai iš garšvos ir rūgštynių

900 g garšvos, 200 g rūgštynių, 100 g aliejaus, 100 g grietinės, 1 svogūnas, 2 kiaušiniai, gabalėlis piene mirkytos duonos. Garšvą ir rūgštynes išvirkite pasūdytame vandenyje. Iškoškite ir susmulkinkite. Svogūną susmulkinkite ir apkepkite aliejuje, sumaišykite su garšvos ir rūgštynių mase, įdėkite du kiaušinius, piene išmirkytą duoną. Viską gerai išmaišykite ir, jeigu reikia, masę sutirštinkite: įberkite miltų arba džiūvėsėlių trupinių (kad galėtumėte formuoti kotletus). Suformuokite kotletus ir iškepkite aliejuje iki paskrudusios plutelės. Tada užpilkite juos grietine ir palaikykite šiek tiek orkaitėje ant silpnos ugnies, kad sušiltų. Tik neužvirkite!

Garšva kepta su kiaušiniais

400 g garšvos, du kiaušiniai. Smulkiai supjaustytus garšvos lapelius troškinkite aliejuje 5-10 min., užpilkite plaktais su druska kiaušiniais (galima įdėti ir kitų prieskonių), kepkite kol kiaušiniai iškeps.

Marinuota garšva

Vienam litrui marinato – 1 šaukštas druskos, 1 arbatinis šaukštelis cukraus, 2 gvazdikėliai, 12 kvapnaus pipiro žirnelių, 2 lauro lapai, 0,5 l 6% acto (geriausia – natūralaus), 0,5 l vandens (arba 1 l vandens, 2 šaukštai 80% acto esencijos). Marinato gaminimui naudokite emaliuotą puodą, įpilkite vandens, suberkite druską, cukrų, ir prieskonius, virkite 10-15 min. Tada įpilkite actą ir neleidžiant užvirti, šildykite dar 10-15 min. Marinavimui rekomenduojama rinkti tiktai labai jaunus, beveik permatomus garšvos lapus su storais lapkočiais. Jeigu garšva gaminama greitam panaudojimui, ji dedama į karštą marinatą ir kaitinama 10-15 min. Nuimama nuo ugnies ir taip paliekama parai. Žiemos konservavimui garšvą sudėkite į sterilizuotus stiklainius, marinatą užvirkite ir pripilkite į stiklainius iki pat krašto. Tada stiklainius uždenkite steriliais metaliniais dangteliais, užsukite ir iškarto apverskite. Stiklainius uždenkite storu vilnoniu audeklu ar antklode ir palikite 6-12 val.

Chetčin

Tešlai: 2/3 stiklines kefyro arba vandens, 1 kiaušinis, 2,5 stiklinės miltų, 0,5 arbatinio šaukštelio druskos.
Įdarui:
1-as variantas: 2 stiklinės susmulkintų žalumynų (gali būti garšva, garstukas, dilgėlė ir kt.), 250 g varškės, 1 kiaušinis, druska ir pipirai pagal skonį. Žalumynus susmulkinkite ir pašutinkite su trupučiu vandens 5-10 min., sumaišykite su varške, kiaušiniu ir prieskoniais.
2-as variantas: 2 stiklinės žalumynų (gali būti garšva, garstukas, dilgėlė ir kt.), 4 virtų be lupenų bulvių, 1 svogūno, 3 šaukštų aliejaus. Žalumynus supjaustykite ir patroškinkite, svogūną smulkiai supjaustykite ir apkepkite aliejuje. Iš bulvių pagaminkite piurė ir viską sumaišykite.
Paruošimas: Išminkykite stangrią tešlą, kaip makaronams. Jeigu naudojate vandenį, įpilkite arbatinį šaukštelį acto.
Uždenkite tešlą rankšluosčiu ir palikite apie valandą pastovėti. Supjaustykite ją kiaušinio dydžio gabaliukais (galima ir didesniais), iškočiokite apvalų blyną. Į blynelio vidurį įdėkite šiek tiek įdaro ir sulipdykite tešlos kraštus į viršų, lyg darant maišelį ar voką. Gautą rutulėlį su įdaru atsargiai iškočiokite į blyną taip, kad jis nesuplyštų ir įdaras neišbėgtų. Kepkite be riebalų ant sausos ketaus keptuvės iš dviejų pusių. Jei paplotėlis pavykęs, jį išpūs lyg burbulą. Iškepusį chetčin patepkite sviestu ir patiekite dar karštą.

Skanaus!Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo...
PRISIRINKAU SIANDIENA GARSVOS
Papildyta:

Balandos (Chenopodium) randamos jau anksti pavasarį. Tai labai skani ir vertinga „piktžolė“. Joje daug baltymų, kalcio, fosforo, magnio, kalio, karotinoidų, C vitamino. Maistui tinka visa antžeminė jaunų balandų dalis. Vasarą skabomi tik lapai, rudenį naudojamos ir sėklos. Balandą galima naudoti vietoj špinatų, įprastinių lapinių salotų. Lapus ir jaunus ūglius galima valgyti ir žalius, ir virtus. Ruoškite kol švieži. Galima džiovinti ir saugoti žiemai.

Dilgėlė (Urtica) – vienas naudingiausių laukinių augalų, kurį pažįsta kiekvienas. Ji vertinga, gero skonio, lengvai paruošiama. Savo verte jį prilygsta ankštinėms daržovėms (žirniams, pupoms). Šviežiose dilgėlėse yra daugybė mineralinių medžiagų (geležies, kalio, kalcio) bei vitaminų, ypač C, E, K ir B, karotino, organinių rūgščių, fitoncidų ir fermentų. Dilgėlės „gerina“ kraują (skatina hemoglobino gamybą), mažina kraujavimą, didina krešėjimą, didina gimdos raumenų tonusą, valo organizmą, pašalina nuovargį, pagerina medžiagų apykaitą ir sustiprina imuninę sistemą.
Geriausia skinti kai stiebeliai dar jauni - iki 10-15 cm aukščio. Patartina nepjauti augalo pernelyg žemai – gali sunykti. Vasarą maistui skinami tik suaugusių dilgėlių lapai. Gerai nuplautas dilgėles nuplikykite verdančiu vandeniu ir susmulkinkite. Gautą žalią masę naudokite maisto gamybai.

Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale) rusų liaudies medicinoje vadinama gyvybės eliksyru. Jos lapuose daug angliavandenių, geležies, fosforo, kalcio, magnio, karotino, vitaminų B2, C, E. Žieduose - gausu lecitino. Kiaulpienės gerina medžiagų apykaitą, valo organizmą, ypač atgaivina kepenis bei kasą, nualintas civilizacijos nuodų.
Jos visos dalys yra valgomos. Iš jaunų lapų daromos salotos, garnyras prie mėsos, žuvies patiekalų. Iš jų verdamos sriubos, gaminami įdarai. Žiedpumpuriai marinuojami ir naudojami mišrainėms, šaltoms sriuboms, pikantiškiems patiekalams. Valgomi ir žiedai – jie dedami į salotas, tyres, sriubas, tinka puošti patiekalus.
Kad lapai nebūtų kartūs, prieš vartodami nuplaukite juos ir pusvalandį palaikykite sūdytame šaltame vandenyje. Juos galima netgi rauginti kaip kopūstus.

Varnalėša (Arctium) - be galo vertingas vaistinis ir maistinis augalas, kai kuriose Azijos šalyse kultūrinamas ir auginamas plantacijomis. Maistui naudojami jauni lapai, ūgliai - jie renkami pavasarį iki žydėjimo, o rudenį renkamos šaknys. Šaknys - puikus ir sveikas bulvių pakaitalas. Be to, šaknų miltai, sumaišyti su ruginiais ar kvietiniais miltais, tinka duonai kepti.
Jaunuose lapuose ir ūgliuose gausu vitamino C, eterinių aliejų, skaidulinių medžiagų, fitoncidų. Jie naudojami gaminant sriubas, salotas, mišraines, troškinius.

Garšva (Aegopodium) – dažna parkų ir daržų „piktžolė“. Neravima, nešienaujama greitai sudaro platų, tankų sąžalyną. Auga ūksmingose vietose. Nuo senų laikų garšva buvo vienas iš pagrindinių maistinių augalų mūsų kraštuose. Joje daug vitamino C, mineralinių medžiagų, baltymų, taip pat eterinių aliejų.
Šventasis Serafimas Sarovskis savo raštuose pažymi, kad garšva sudaro apie 80% viso žalumynų raciono vienuolyne, ji yra pagrindinis vienuolių maistas. Rinkti jaunus garšvos lapelius galima nuo ankstyvo pavasario, o kur šienaujama – ir visą vasarą. Garšvą puikiai galima vartoti vietoj įprastųjų kopūstų, kol dar jų nėra.

Asiūklis (Equisetum). Maistui vartojami sultingi, jauni dirvinio asiūklio sporiniai ūgliai. Galima valgyti šviežius, virti, troškinti, kepti pavoliotus miltuose. Asiūkliuose daug silicio, flavonoidų ir mikroelementų - tai lemia jo gausias gydomosios savybes.

Gyslotis (Plantago). Dažnas pievų ir pakelių augalas. Jo gražūs lapai prašyte prašosi į salotas. Šiame augale daug naudingų glikozidų, fermentų, fitoncidų, vitamino C, labai daug kalio ir cinko. Gysločio šviežios sultys yra puikus vaistas kenčiantiems nuo opaligės - jos malšina skausmus, veikia kaip antibakterinis preparatas, normalizuoja virškinimo trakto motoriką. Vienas žymiausių senovės gydytojų Avicena teigė, jog gyslotis - pats geriausias vaistas senoms žaizdoms bei opoms (netgi vėžinėms) gydyti.



Receptai

Žaliosios salotos
Žliūgė, dilgelės, garšva, pienių lapai, ridikėlių lapai, pipirinė, agurklė, rūgštynės (arba kiškio kopūstai), svogūnų laiškai, grietinė arba aliejus, prieskoniai.
Supjaustyti po sauja visų minėtųjų žalumynų, užpilti aliejumi arba grietine, pridėti mėgstamų prieskonių. Galima įlašinti citrinos sulčių. Žalumynų proporcijos gali būti įvairios, pagal kiekvieno skonį.

Salotos su garšva
Morkos, garšva, aliejus.
100g morkų smulkiai sutarkuoti, įdėti saują smulkiai supjaustytų garšvų lapų, sumaišyti su aliejumi, prieskoniais.

Sriuba iš garšvos
Smulkiai supjaustykite kelis svogūnus, morkas. Pakepkite jas keptuvėje su sviestu arba aliejumi kelias minutes. Pabaigoje įberkite šaukštą miltų ir gerai išmaišykite. Užpilkite vandens ir leiskite užvirti. Sudėkite nuskustas, gabaliukais supjaustytas bulves. Kai bulvės išvirs, pridėkite smulkiai supjaustytos garšvos, pagal skonį pasūdykite (galima įberti pipirų, baziliko, muskato ir kitų prieskonių), pridėkite krapų, petražolių, nukėlus nuo ugnies palaikykite šiltai dar 10-20 min. Patiekite su grietine.
Garšva tinka prie šaltibarščių!

Kruopų ir laukinių žolių sriuba
2 valg. šaukštai miežinių ar kitokių kruopų, 2 morkos, 4 bulvės, 2 svogūnai, 2 valg. šaukštai aliejaus, po saują - garšvos, dilgėlės, pienės, varnalėšų lapų, builio, krapų, petražolės, kitų prieskonių.
Kruopas nuplaukite, išmirkykite, po to pavirkite 5 min. Svogūnus supjaustykite, pakepinkite svieste ar aliejuje, sudėkite į sriubą. Kartu dėkite smulkiai tarkuotas morkas, supjaustytas bulves. Įpilkite vandens ir pavirkite dar 10 min. Per tą laiką supjaustykite laukines žoles, po to jas visas sudėkite į puodą ir nukėlę nuo ugnies laikykite uždengtas dar 20 min. Prieš valgydamį įberkite krapų, pagardinkite grietine.
Dilgėlių troškinys
2 stiklinės supjaustytų dilgėlių, svogūnas, aliejus, džiovinti prieskoniai arba daržovės, žalumynai.
Dilgėles švariai nuplaukite, nuplikykite. Smulkiai supjaustytą svogūną pakepinkite aliejuje, sudėkite dilgėles, prieskonius ir 1-2 min. viską dar pakepinkite. Troškinys tinka koldūnų įdarui, lietiniams, pyragėliams. Galima valgyti su virtomis bulvėmis, kruopų košėmis ar duona, tinka kaip garnyras prie įvairių patiekalų.

Garšvos ir rūgštynių maltinukai
900 g garšvos, 200 g rūgštynių, 100 g aliejaus, grietinės, 1-2 svogūnai, 2 kiaušiniai, riekė mirkyto batono.
Garšvą ir rūgštynes nuplikykite ir susmulkinkite. Svogūną susmulkinkite ir apkepkite aliejuje, sumaišykite su garšvos ir rūgštynių mase, įdėkite du kiaušinius, piene ar vandenyje išmirkytą batoną. Viską gerai išmaišykite ir, jeigu reikia, įberkite šaukštą miltų, manų kruopų arba džiūvėsėlių trupinių (kad galėtumėte formuoti). Suformuokite „kotletukus“ ir kepkite aliejuje, kol paskrus. Valgomi pagardinti grietine ar pomidorų padažu.

Dilgėlių maltinukai
100 g dilgėlių, 200 g sorų kruopų košės, 20 g riebalų, druskos, prieskonų pagal skonį.
Dilgėles nuplauti, nuplikyti ir labai smulkiai supjaustyti arba sumalti mėsmale. Dilgėlių masę sumaišyti su sorų kruopų koše, prieskoniais, suformuoti nedidelius „kotletukus“ ir kepti įkaitintuose riebaluose. Patiekti su grietine.

Kiaušinienė su garšva
(arba - dilgėlėmis, pienėmis, sumaltais gysločių lapais)
Pora saujų garšvos, svogūnų laiškai, du kiaušiniai.
Smulkiai supjaustytus garšvos lapelius ir svogūnų laiškus troškinkite aliejuje 5 min., užpilkite plaktais kiaušiniais, kepkite kol kiaušiniai iškeps. Pabarstykite prieskoniais, druska.

Dilgėlių jachinija (iš bulgarų virtuvės)
500 g dilgėlių, 2 svogūnai, 2 valg. šaukštai aliejaus, 100 g graikiškų riešutų.
Dilgėles nuplaukite, nuplikykite ir išvirkite pasūdytame vandenyje. Gautą masę pertrinkite per sietelį. Pakepintus svogūnus sudėti į dilgėlių masę ir troškinti, kol sutirštės. Prieš patiekiant apibarstyti smulkintais riešutais.

Kepti paparčių ūgliai
Nuvalyti paparčių (stambialapio šakio) ūglius, nuplauti, blanširuoti, apvolioti miltuose ar džiūvėsėliuose ir apkepti svieste. Paduoti kaip garnyrą.

Pienių kava
Kiaulpienės šaknys taip pat naudojamos maistui. Iš jų, kaip ir iš cikorijos ar gilių, verdama kava. Šaknis galima kasti anksti pavasarį, kol dar nėra žiedų arba vėlyvą rudenį. Švariai nuplauti šepetėliu, nupjauti antžeminę dalį. Išdžiovinti, paskrudinti iki rudumo ir sumalti kavamale. Milteliai gerai tirpsta vandenyje, gaunama sveika ir skani kava.

Greisi, ačiū už info

Sakoma, kad su AD vasarą geriau nei kitu laiku, bet nuo šilumos baisiai kasosi... Ar taip visi vaikučiai ir vaikšto nusikasę? Ką daryti?

Kasosi dabarir maniske,bet jau maziau negu puse tu pabiremu like...tikiuosi viskas susitvarkys ir jau dabar as grieztai neduodu is parduotuves jogurtu,o ypac agurku ir visu vaisiu .Lauksim lietuvisku uogu.Gerai,kad dar melyniu turime.Va sestadieni padariau jogurta,isviriau sriuba su garsva.
Lankomes cia http://www.ngc.lt/.Labai patenkinti...Kaina atsiperka,nes nereikia brangiu vaistu ir kremu.....

del vaistu, tai labai , kad nenaudojat.
bet keista, kad niekuo nedrekinat odos (?)
cia taip homeopate patare?

Sake drikint viskuo kas valgoma,arba ekologisku kremu kaip weleda,bet siaip produktu kazkaip jokios firmos nesiulo.Nu uztenka tu kremu sudeti paskaityti,tai galvoji kas po to nuo ju?Mes drekiname dabar 3kartus paprastu ekologisku alyvuogiu aliejumi.

Kasosi ir musu mazius labiau, kerpu nagucius trumpai, drekinu taip pat alyvuogiu aliejumi, homeopate taip patare. Bet oda tai musu dabar ypac sausa

aaa, as supratau is ankstesnio parasymo, kad niekuo netepat (ir todel pinigu sutaupot).
as irgi uz naturaliu priemoniu naudojima drekinant. tik jos irgi kainuoja
Papildyta:


Mano dukryte irgi pradejo kasytis Gerai, kad jau koki menesi kaip pagerejimas, beria labai nezymiai, tai ir kasosi nedaug.

Del drekinimo - musu patirtis tokia, kad aliejai prasciau drekina nei sviestai (pvz taukmedzio sviestas mums daug geriau nei alyvuogiu aliejus).
Jei labai sausa oda reikia kuo tirstesnes konsistensijos drekiklio (pvz ne losjono ar kremo, o tepalo ir pan)

sveikos,

kur jus perkat taukmedzio sviesto? noretumem ir mes juo tepliotis

kankinames su berimais, o siemet dar ir prikibo alergija kazkokioms ziedadulkems.
anot homeopates, musu berimai nuo maisto. jie atsiranda del dar nesubrendusiu antinksciu nepakankamos veiklos. tai ka, geriam homeopatinius lasiukus, tepames Iricaru, Weledos skinfoodu..
nevalgom kvieciu, kiaulienos, vistienos, medaus, morku, ezeru zuvies, saldaus karves pieno.. visi jie mums parode reakcija tiriantis Folio metodu zodziu, dabar jau sunkoka besugalvot ko uzvalgyti

100 proc. taukmedžio svietą pirkau l'occitane arba C&D parduotuvėj

mes ne lietuvoje
o lietuvoj, kiek zinau, 100% naturalaus ir nerafinuoto taukmedzio sviesto galima nusipirkt Naujojoj Barmunej ir Kvapu Namuose.
Papildyta:


l'occitane sviestas, speju, bus rafinuotas , o gal net su konservantais...
l'occitane kosmetika nera 100% naturali.. nu gal sis produktas ir be konservantu ir kt sintetiniu priedu, bet geriau pasitikrinti
beje svarbu kad sviestas butu nerafinuotas - tada jame islikusios gydomosios savybes.

o taukmedis tai tas pats kas sviestmedis?