Šveicarija

Labai grazu. Butu idomu, jei pakomentuotum nuotraukas Ir kokiu fotoaparatu fotkinai?



Sarka, ir tu jau grizai Kas dar istrigo, be nuostabaus grozio gamtos? Maistas? Paprociai? Idomu butu isgirsti

Jau po kelių dienų aš pasakiau, kad noriu gyventi šioje šaly . Kaip ir minėjau, gyvenau pas bičiulius Thun ir kaip neminėjau , kalnuose namely , šalia viduramžių miestelio ir Liuzerne. Išvažinėjome visą šalį . Po kelių dienų viešnagės pajutau, kad skauda žandikaulius , aš turbūt ir miegodama šypsojausi . Labai patiko žmonės, jų geranoriškumas ir žinoma neabejingumas. Todėl jų sistema taip gerai funkcijonuoja . Pirmom dienom buvau maloniai nustebinta, kai man fotografuojant, net mašina sustojo ir laukė, kad man netrukdytų ir dar labai maloniai šypsojosi. Maistas, tai fondių, rochlet ir visi ragauti sūriai labai patiko. Dievas daug davė šiai šaliai, bet jie moka saugoti ir puoselėti tą dovaną. Prie, dažno namo mačiau iškeltas jų vėliavas. Jie tikrai didžiuojasi būdami šveicarais .

Thun tai tikrai be galo gražu.
Aš irgi noriu gyventi CH, o ar visą gyvenimą, tai nesu tikra Gyvenau ten keletą mėnesių, betgi dirbau mokslinius darbus, ne tik po šalį daužiausi... Bet man mažoka dar dar liko tiek visokių maršrutų ir vietų, kurias norėčiau pamatyti.
Žmonės ten labai skirtingi, apskritai labai skirtingos prancūziškos ir vokiškos sritys. Man labiau prie širdies vokiškosios, ir nors gyvenau prancūziškoje, važiuodavau "atsigauti" pas vokiškakalbius šveicarus. Vienąkart vikštinėjau po Ženevą ir susipažinau su tokiu pagyvenusiu mielu vyriškiu iš Ciuricho, tai mes abu ten jautėmės kaip "lost in translation" - gal ne tokiu lygiu, kaip tam filme, nes prancūzų jie visi moka, o aš irgi suprantu, bet kultūra, įpročiai ne tie. "Baisiai pasipūtę jie čia visi atrodo", pasak jo, ir tas tiesa, pvz., Berno šveicarai man rodės patys draugiškiausi žmogai pasaulyje, ciurichiniai irgi puikūs. Eini į kokią mažą parduotuvėlę Ciuricho senamiestyje, o ten miela moteriškutė pardavėja plepa plepa su tavim. Kas dėl mano kalbos, tai ji tokia "mokyklinė" vokiečių, tai visi kažkodėl manė, kad esu iš Deutschlando, o paskui jau tik išsiaiškindavom, kad iš Ost Europos ... Jų Schwyzdytch tarmę įkirsti sunkoka, klausiausi daug jų radijo, tai man nieko, suprantama, vyresni irgi šneka aiškiai, be to, universitetų darbuotojams privalu šnekėti normine vokiečių, o vat kai jaunikliai, būdavo, kad mažai ką supranti.
Kas dėl anglų, tai parduotuvėse ar kavinėse susikalbėti galima, aišku, nu bet vokiečių ten nepamainoma (tik ne prancūziškose srityse!).

Transporto sistema sutvarkyta, taip... pavyzdinė visai Europai. Internete gali susidaryti visą kelionės planą su laikais, kur ir i ka tau persėsti. Traukiniais ten galima nuvykti visur. Tie tramvajai didesniuose miestuose, tai ką aš žinau, nemėgėja aš tramvajų... Daug kur važiuoja ir trolikai
Apie vairavimo kultūrą - nepatikėsit, kai grįžau į LT, antrą dieną vos nepakliuvau po mašina, nes kažkaip įpratau, kad per perėją eini ir galvos nesuki. Jie labai preciziškai laikosi eismo taisyklių, vairavimo kultūra - ne, nesakau, kad nuostabi - tiesiog tokia, kokia TURI būti, kad žmonės jaustųsi saugūs ir jiems nekiltų klausimas, kam tos eismo taisyklės, jei jų niekas nesilaiko.
Bet čia viskas iš pėsčiojo-keleivio pozicijos, taigi vairuotojams suteikti info nelabai galėčiau.
Maistas - nelabai ten pasigurmaninsi restoranuose, jei nesi aptekęs pinigais, aišku, jie kiekviena proga mėgsta lauke daryti fondiu, tai kvepia dažnai, na, ir skanu. Šokoladas - čia be konkurencijos, pyragėliai, skanėstai, žodžiu, laikykis figūra, bet jie visi ne tokie kaloringi, kaip būtų, pvz., lietuviški, kremai lengvi. Mėsiški produktai brangūs žiauriai, bet kur jie Europoj nebrangūs, nžn. Bet jei valgai saikingai ir nežadi kasdien kirsti servelato po 65-80 CHF kg, bankroto nebus. Pirkti maistą pigiau bus Coop sistemos pardėse, nei kitose.

Man prieš atvažiuojant čia irgi toks įspūdis buvo. Ne visai viskas čia idealu, kai jau gyveni ir susiduri su realybe. Una labai gražiai aprašė pagrindinius teigiamus dalykus, tai as paminėsu, kas man įstrigo neigiama.
Man nepatinka šveicarų ksenofobiškumas. Ar matėte reklamas, kur baltos avys iš Šveicarijos išspiria juodą avį? Čia nelabai gali būti kitoks, turi pritapti prie daugumos, nes kitaip gali būti per sunku. Aišku, odos spalvos nepasikeisi, bet mums tai nelabai aktualu.
Nepatinka begalinis biurokratizmas. Leidimai, amžina kontrolė ir neįtikėtinas nelankstumas. Aišku, gal dėl to sistema ir veikia efektyviai. Tik kartais dėl to labai pikta... Beje, atrodo, kad tavo kiekvienas žingsnis sekamas
Sveikatos sistema gal ir labai gera, bet tai kainuoja. Reikia mokėti sveikatos draudimą, ir gan nemažai.
Kol kas aš susidūriau tik su geranoriškais ir be galo draugiškais ir paslaugiais žmonėmis, bet beskaitydama užsieniečių forumus girdžiu įvairiausių neigiamų atsiliepimų apie žmonių abejingumą kito nelaimei ir pan. Man su tuo susidurti neteko, kuo ir džiaugiuosi
Labai slegia pasiskaitymai apie šalies istoriją, o ypatingai poziciją antrojo pasaulinio karo metu, kaip jie pas save neįsileido žydų, supirko nacių auksą, iš ankstesnių laikotarpių - čigonų genocidas. Ar jūs patikėtumete, kad Šveicarijoje tik 1971 metais moterys įgijo teisę balsuoti???

Šiaip ar taip, kad ir kas man čia nepatiktų, viską atperka nuostabi gamta Kiekvieną savaitgalį aikčioju ir nepaleidžiu kameros iš rankų. Ir dar, čia nereali šalis auginti vaikus, kas tikriausiai mamoms yra pats svarbiausias dalykas

Belge, taip, tu visiškai teisi. Nesinori gražioje temoje rašyti apie vien neigiamus dalykus.
Ta avis yra pavyzdys. Dėl sekimo - irgi visiškai teisingas įspūdis, manęs tas neapleisdavo ypač Ženevoje. Toks jausmas, kad tave filmuoja nepabaigiamas reality show. Šlykštoka
Istorija irgi iškalbinga, toks nacionalinis egoizmas, nuolatinis "maja chata s kraju ničego neznaju". Gražaus neutraliteto tamsioji pusė.
Tas auksas, taip. Daug ten tokių faktų.
Šveicarija įsileidžia kur kas mažiau imigrantų nei kitos šalys. Jie nenori jų - iš jų taško žiūrint, juos suprantu, bet iš šono tai dažnai atrodo žiauriai. Aš juk minėjau, kaip šveicarai dievina, kad kalbu vokiškai, o štai anglų tikrai nesusilaukia tokio priėmimo, nes tai "svetimas". Tai, kas daro panašiu į juos, jiems patinka.
Aš pati pažinau visokių šveicarų - ir vienišių "lūzerių" mokslininkų, ir patenkintų savimi pasipūtėlių, ir išsiskyrusių mamų, kurios siekia mokslo ir vienos augina vaikus bei stengiasi iš paskutiniųjų, visko... Kaimynystėje gyveno tiek išgerianti negrė, kurią vieną savaitgalį mačiau besivoliojant su alaus buteliais, tiek visai neblogai gyvenantys namukų savininkai (pats kvartalas buvo normalus).
Deja, miestuose tamsiaodžiai dažniausiai pardavinėdavo narkotikus vidury baltos dienos, ir jų ten tikrai nėra daug.
Prancūziškose srityse nemažai libaniečių, ypač Ženevoje. Norinčioms patirti nuotykių rekomenduojama prasieiti ten savaitgalį, jie garantuoti, jei velsitės su jais į pokalbius Kabinėjimasis užknisa, bet gi niekas neverčia bendrauti...
Šveicarijoj nemažai rusų Susidurdavau vis su jais Berne (ten praleidau nemažai laiko), bet gal atsitiktinumas.
Leidimai ir popierizmas - viskas turi būti tobulai tvarkinga. Kai aš mėgstanti aiškią dienotvarkę ir planą, tai man netrukdo. Bet visokių oficialių popierių gali reikėti laukti ilgai.
Gali būti, kad abejingumu ten pasižymi "funkcionieriaus" tipas - o pas mus juk ar nėra taip, kad "valdžia" sugadina žmones? Biurokratas - reiškinys, nepaisantis tautybės.
Kasdieniniam gyvenime sutikti žmonės buvo labai draugiški ir malonūs, padėdavo įv. situacijose neprašomi, bet jei būčiau atsidūrusi tikrai sunkioje padėtyje, nežinau... gal ir pamatyčiau tą abejingumą. Dėl sveikatos irgi tfu, tfu neteko niekur kreiptis, o elementariu atveju vaistinėse visada gaudavau ko reikia be recepto. Medicinos paslaugos kilus didelėms problemoms būtų gerai patuštinę kišenę.

Na, apie gamtą ir aplinką nebekalbam, nes susvaigsim, tai tikrai atperka viską ir nustoji galvoti, kas čia blogai.
Ir dar dėl vaikų - turiu durną svajonę ten truputį pagyventi su vaiku, potencialiai dar turiu tokį šansą, nes vaikams ten tikrai rojus - visur nuolaidos, tėvai eina už nepilną kainą, o vaikai dažnai išvis nemokamai, žodž, visokie akvaparkai ir kitos pramogos prieinami visiems.

Dabar labai patogu keliauti savaitgaliais, nes pridėta laisvu dienu prie švenčių.


Jūs turbūt mėgstate skaityti Remarką? Paklausė taksistas, 2006-12-23 vežęs mus į Vilniaus oro uostą.
Taip, skaitėme.  Atsakėme vienbalsiai.

CIURICHAS  DIDŽIAUSIAS ŠVEICARIJOS MIESTAS

Bendra informacija:
Didžiausias Šveicarijos miestas, įsikūręs ant Ciuricho ežero (89 km2) kranto.
Šiaurinėje šalies dalyje.
Upė -Limat'as.
Kalba- vokiečių, supranta anglų.
Religija- protestantai-kalvinistai.
Piniginis vienetas- Šveicarijos frankas - apie 2, 2 Lt.

Kelionės kaina:
Skrydis: Vilnius-Viena-Ciurichas; Ciurichas-Kopenhaga-Vilnius apie 1100 Lt.
Viešbutis nuo 80 Eurų parai (mes mokėjome 149 Eurus parai)
Sveikatos draudimas - apie 23 Lt


Kelionę pradėjome vėlyvą popietę, oras buvo nuostabus: giedra, švietė Saulė. Pakilę Vilniaus oro uoste pasigrožėjome Lietuvos vaizdais iš viršaus. Maždaug po 3 valandų pasiekėme Vieną. Čia įsigijome Ciuricho žemėlapį. Vietoje išsistudijavome, kaip pasiekti viešbutį, nes taxi Šveicarijoje labai brangus, geriausia keliauti traukiniu.
Vakare pasiekėme keliones tikslą. Pasigrožėję iš oro naktiniu miestu nutūpėme. Problemų nebuvo, imigracijos taisyklės tokio pat kaip ES. Ant parėjimo parašyta "šveicarams ir Europos sąjungai". Atsiėmę bagažą iškart nuėjome prie kasų, ten mus maloniai aptarnavo ir iškart pasiūlė įsigyti 3 dienų trukmės Ciuricho kortele, kuri suteiks nemokamą važinėjimą miesto transportu, nuolaidas restoranams bei lankytiniems objektams. Tada nusileidome dar aukštu žemiau ir nuėjome į nurodytą peroną, ten laukėme traukinio. Pasiekėme centrinę stotį ir išjos patraukėme į viešbutį; kirtę upę patekome į transporto žiedą ir iš jo atsišakojo gatvė kur ir buvo viešbutis. Neilgai trukus priėjome aikštę, o jos gale pamatėme Welenberg' o viešbutį. Mus įkurdino palėpėje. Įsikūrėme ir išėjome truputi pavaikščioti, nėjome prie ežero.
Rytas išaušo ūkanotas, patraukėme link stoties, nes joje dar vakare pastebėjome Kalėdų mugę, tad nuo jos ir pradėjome. Stoties pastatą puošė didžiulė Kalėdų eglutė, kuri nuostabiai švytėjo, priėjus arčiau paaiškėjo, kad ją puošia 1,2 mln Svarovski kristalų. Išgėrėme karšto vyno ir patraukėme i zoologijos sodą. Sodas sužavėjo gyvūnų įvairove: tigrai, liūtai, akiniuotosios Andų meškutės, flamingai, beždžionės, drambliai, lamos, kupranugariai ir kita. Vakare viešbutyje pašventėme lietuviškas Kūčias. Kitą dieną , kadangi buvo Kalėdos beveik niekas nedirbo, tad grožėjomės miesto architektūra. Nuvykome į botanikos soda. Apžiūrėjom šiltnamiuose augančia tropinę augmenija, pasivaikščiojome. Sužinojome, kad mums gerai žinoma Jakobs kava užgimė būtent Ciuriche, čia yra išlikęs Jakob'so namas-muziejus, pasirodo, kad tai buvo reali asmenybė.
Gruodžio 26 Šveicarai baigia švęsti, nupuošiamos eglutės, nuimamos dekoracijos, žmonės grįžta prie darbų, mums tai pasirodė keista. Po pietų vykome į oro uosta, tik tądien pastebėjome, koks jis didelis: "rūsyje" traukiniai, pirmame aukšte keleivių registracija, antrame parduotuvės, kur už 10 frankų nusipirkome 0,5 kg kavos pupelių. Trečiame aukšte - pasų kontrolė, iš ten iki lėktuvo ėjome dar 20 min, tada rankinio bagažo patikra ir išėjimai į lėktuvus. Kai grįžome, aš atidariau bagažo saugyklą, po visą lėktuvą pasklido malonus kavos aromatas, buvo tikrai puiku.



Patarimai:
Pagrindiniai pirkiniai- žinoma laikrodžiai ir šokoladas. Geriausia pirkti prekybos centruose. Ne visur galioja VISA kortelė, geriau turėti MAESTRO.
Valgyti geriausia nedidelėse kavinukėse, nes restoranai, kurie teikia nuolaidas Ciuricho kortos turėtojams yra pakankamai brangūs.
Miesto transportas brangus, tad Ciuricho korta (3 dienoms 35 frankai) yra labai pigu: vienkartinis bilietėlis 5 frankai, kelione iš/į oro uosta traukiniu- apie 20 franku į vieną pusę.

Kas susidure su Sveicarijos traukiniais, prasau paaiskinkit man koki bilieta geriausiai pirkti. Nelabai as susigaudau internetiam puslapi. Busim 4dienas, dviese. Tikriausiai kiekviena diena noresim vaziuoti su traukiniu. Ar tiesiog kiekviena karta vaziuojant pirkti bilieta numatytu marsrutu, ar yra koks specialus 3-4 dienom, keiciant bet kuri traukini? Aciu

Siaip tai jo, internete sunku susigaudyti. Mes buvome ti Ciuriche, tai ten yra bilietai kelioms dienoms. Bet jei ruosiates keliauti po skirtingus miestus, tad ko gero, teks pirkti bilietus atskirai. Geriausia viska tiesiogiai issiaiskinti nuvykus i vieta kasoje.

as tiksliai nezinau, koki bilieta reikia pirkti, bet yra kazikoks swiss pass ar panasiai. paziurek www.sbb.ch - pasirink anglu kalba ir travel. arba www.myswitzerland.com turetu buti daugiau informacijos

Po Kalėdų išvykstame į Ženevą, kur ir sutiksim su drauge Naujus metus. Ekskursijas reiks organizuotis savarankiškai, todėl įdomu būtų sužinoti,ką aplankyti ir susidrayti mini lankomiausių vietų sąrašiuką. Gal kam teko pas mus matyti knygynuose knygą-kelionių vadovą būtent apie Ženevą ar Šveicariją?

Mes visada ieskome siuo budu: www.google.lt, paieska "Geneve places of interesting" arba "What to see in Geneve", "map of Geneve". Pasaulines turizmo organizacijos saitas: www. trekearth.com, nors cia pagrinde nuotraukos.

Sveiki, keliautojai ir as buvai Šveicarijoj praejusia vasara. Labai smagu pamatyti tas pacias vietas kur lankeisi.
WildFire, ir as tuo paciu marsrutu vaziavau. Ronos slėnis suzavejo, o jau tie zali kalnai .... Tikrai, is Šveicarijos be amo grizom. Vaziavom su Kiveda 8 dienom, labai liuks suorganizuota kelione.