Sveiki, gal but ne sioje temoje parasysiu, tad atleiskit gerbiamieji. Nesenai palaidojom man brangu zmogu nuo vezio, tad liko tikrai brangiu vaistu pora buteliuku, kurios as mielai padovanosiu uz padeka, gal but kazkam jie pades nors truputuka, tai va, vaistai vadinasi Megace 40 mb/ml. geriamoji suspensija 240 ml buteliukas, tokius turiu 2...pasiklausinekite, gal but kam nors reikia, gal but jums tai pades sutaupyt nemaza pinigeliu suma, tad jei ka, rasykit ar skambinkit 867709102.
QUOTE(aire-armante @ 2010 02 05, 10:55)
Aciu uz palaikyma, uz gera zodi (taciau rasau ne uzuojautos noredama, o noredama padeti)....nors man brangaus zmogaus niekas nesugrazins, bet nenoriu, kad dar kazkas nukentet per mediku aplaiduma, su mano vyru buvo pasielgta kaip su statistiniu onkologiniu ligoniu:"nu gi tu zinai su kokia diagnoze gyveni..."Kad man kas butu net spalio pabaigoj pasake, kad siandien jo nebus, buciau nei uz ka netikejusi 
: gyvenom normalu gyvenima-dirbom, dziaugemes, svajojom, gyvenom ir laukem kudikelio, pilni optimizmo, kad nugalesim sita liga-isoriskai jis buvo visiskai sveikas zmogus .Kad vyras serga:zinojo tik artimiausi zmones, draugai.Kai suzinojo kaimynai, kad jo nera-visi galvojo, kad zuvo avarijoj-jis buvo linksmas,kupinas optimizmo, o kartu su juo ir as (paskaitykit tema nuo pradziu-rasiau ne karta).Gyvenom uzsideje rozinius akinius, kad juo bus pasirupinta, juk mes gydytoju prieziuroje-nuolatos tikrinames. Gydytoja nuolat kartojo: reikia atidziai stebeti save, nuolat ciupinetis ir kazka radus operuotis-mes ta ir daremes, jau man buvo tape iprotis nuolat apziureti vyro kakla, jis ant manes net pykdavo, sakydavo, kad jau siandien ziurinejai.Visa kita palikom gydytoju kompetencijai, juk jie gydo ne viena toki ligoni, zino ka daro.....Bet deja, man keistas tas ju nenoras skirti zmogui dazniau ekoskopija (juk tai liga, kuri metasi i svarbiausius organus:kepenis, plaucius), as manau,kad tokie ligoniai turi buti ekoskopuojami bent karta i menesi ir kiekviena, anot ju vadinama cistele, turi sukelti itarima.Kaip rasiau jau liepa vyro kepenyse buvo aptiktos dvi cisteles, bet ten garantuotai buvo metastaziu pradzia...ir vargu gydytoja ar net perskaite ta aprasyma, nes vyrui nei puse zodzio neuzsimine, kad kazka mato, mes apie tai suzinojom tik lapkriti, kad liepa irgi kazkas buvo aptikta.Va jei tuomet butum zinoje, butum kreipesi pagalbos, gal butu buve ne velu....bet velgi deja.... Ilgai dvejojau ar cia rasyti, nes bendravau su ligoniukais, galvoju suzinos.....nusimins, bet velgi-negalejau nerasyti, nes kiekvienas privalom rupintis labiau savimi ir nepasitiketi vien gydytojais, nes is ju reikia patiems daug ko reikalauti. Galeciau daug cia prirasyti, kodel niekada kojos nekelciau i Kauno onkologini, bet tiek to....tik galiu pasakyti, kad mano tikejimas ir viltis numire kartu su vyru, o jis net visiskai silpdamas tikejo, kad gausim vaistus, pateksim i studijas, o as nuolat galvojau, kaip ji toki silpna reiks nugabenti i Osla.Meldziau Dieva, kad duotu jam laiko iki to kovo, nes tai buvo jau paskutine musu viltis-Lietuvos medikai jau ji buvo visiskai nurase. Mums buvo pasakyta: "Ar jus suprantat, kad jis vistiek mirs". Man ir dabar ausyse skamba jo zodziai, pasakyti mano ginekologui per gimdyma: "As kovosiu, as nepasiduosiu-as turiu del ko gyventi..."
: gyvenom normalu gyvenima-dirbom, dziaugemes, svajojom, gyvenom ir laukem kudikelio, pilni optimizmo, kad nugalesim sita liga-isoriskai jis buvo visiskai sveikas zmogus .Kad vyras serga:zinojo tik artimiausi zmones, draugai.Kai suzinojo kaimynai, kad jo nera-visi galvojo, kad zuvo avarijoj-jis buvo linksmas,kupinas optimizmo, o kartu su juo ir as (paskaitykit tema nuo pradziu-rasiau ne karta).Gyvenom uzsideje rozinius akinius, kad juo bus pasirupinta, juk mes gydytoju prieziuroje-nuolatos tikrinames. Gydytoja nuolat kartojo: reikia atidziai stebeti save, nuolat ciupinetis ir kazka radus operuotis-mes ta ir daremes, jau man buvo tape iprotis nuolat apziureti vyro kakla, jis ant manes net pykdavo, sakydavo, kad jau siandien ziurinejai.Visa kita palikom gydytoju kompetencijai, juk jie gydo ne viena toki ligoni, zino ka daro.....Bet deja, man keistas tas ju nenoras skirti zmogui dazniau ekoskopija (juk tai liga, kuri metasi i svarbiausius organus:kepenis, plaucius), as manau,kad tokie ligoniai turi buti ekoskopuojami bent karta i menesi ir kiekviena, anot ju vadinama cistele, turi sukelti itarima.Kaip rasiau jau liepa vyro kepenyse buvo aptiktos dvi cisteles, bet ten garantuotai buvo metastaziu pradzia...ir vargu gydytoja ar net perskaite ta aprasyma, nes vyrui nei puse zodzio neuzsimine, kad kazka mato, mes apie tai suzinojom tik lapkriti, kad liepa irgi kazkas buvo aptikta.Va jei tuomet butum zinoje, butum kreipesi pagalbos, gal butu buve ne velu....bet velgi deja.... Ilgai dvejojau ar cia rasyti, nes bendravau su ligoniukais, galvoju suzinos.....nusimins, bet velgi-negalejau nerasyti, nes kiekvienas privalom rupintis labiau savimi ir nepasitiketi vien gydytojais, nes is ju reikia patiems daug ko reikalauti. Galeciau daug cia prirasyti, kodel niekada kojos nekelciau i Kauno onkologini, bet tiek to....tik galiu pasakyti, kad mano tikejimas ir viltis numire kartu su vyru, o jis net visiskai silpdamas tikejo, kad gausim vaistus, pateksim i studijas, o as nuolat galvojau, kaip ji toki silpna reiks nugabenti i Osla.Meldziau Dieva, kad duotu jam laiko iki to kovo, nes tai buvo jau paskutine musu viltis-Lietuvos medikai jau ji buvo visiskai nurase. Mums buvo pasakyta: "Ar jus suprantat, kad jis vistiek mirs". Man ir dabar ausyse skamba jo zodziai, pasakyti mano ginekologui per gimdyma: "As kovosiu, as nepasiduosiu-as turiu del ko gyventi..."QUOTE(aire-armante @ 2010 02 05, 10:55)
Aciu uz palaikyma, uz gera zodi (taciau rasau ne uzuojautos noredama, o noredama padeti)....nors man brangaus zmogaus niekas nesugrazins, bet nenoriu, kad dar kazkas nukentet per mediku aplaiduma, su mano vyru buvo pasielgta kaip su statistiniu onkologiniu ligoniu:"nu gi tu zinai su kokia diagnoze gyveni..."Kad man kas butu net spalio pabaigoj pasake, kad siandien jo nebus, buciau nei uz ka netikejusi : gyvenom normalu gyvenima-dirbom, dziaugemes, svajojom, gyvenom ir laukem kudikelio, pilni optimizmo, kad nugalesim sita liga-isoriskai jis buvo visiskai sveikas zmogus .Kad vyras serga:zinojo tik artimiausi zmones, draugai.Kai suzinojo kaimynai, kad jo nera-visi galvojo, kad zuvo avarijoj-jis buvo linksmas,kupinas optimizmo, o kartu su juo ir as (paskaitykit tema nuo pradziu-rasiau ne karta).Gyvenom uzsideje rozinius akinius, kad juo bus pasirupinta, juk mes gydytoju prieziuroje-nuolatos tikrinames. Gydytoja nuolat kartojo: reikia atidziai stebeti save, nuolat ciupinetis ir kazka radus operuotis-mes ta ir daremes, jau man buvo tape iprotis nuolat apziureti vyro kakla, jis ant manes net pykdavo, sakydavo, kad jau siandien ziurinejai.Visa kita palikom gydytoju kompetencijai, juk jie gydo ne viena toki ligoni, zino ka daro.....Bet deja, man keistas tas ju nenoras skirti zmogui dazniau ekoskopija (juk tai liga, kuri metasi i svarbiausius organus:kepenis, plaucius), as manau,kad tokie ligoniai turi buti ekoskopuojami bent karta i menesi ir kiekviena, anot ju vadinama cistele, turi sukelti itarima.Kaip rasiau jau liepa vyro kepenyse buvo aptiktos dvi cisteles, bet ten garantuotai buvo metastaziu pradzia...ir vargu gydytoja ar net perskaite ta aprasyma, nes vyrui nei puse zodzio neuzsimine, kad kazka mato, mes apie tai suzinojom tik lapkriti, kad liepa irgi kazkas buvo aptikta.Va jei tuomet butum zinoje, butum kreipesi pagalbos, gal butu buve ne velu....bet velgi deja.... Ilgai dvejojau ar cia rasyti, nes bendravau su ligoniukais, galvoju suzinos.....nusimins, bet velgi-negalejau nerasyti, nes kiekvienas privalom rupintis labiau savimi ir nepasitiketi vien gydytojais, nes is ju reikia patiems daug ko reikalauti. Galeciau daug cia prirasyti, kodel niekada kojos nekelciau i Kauno onkologini, bet tiek to....tik galiu pasakyti, kad mano tikejimas ir viltis numire kartu su vyru, o jis net visiskai silpdamas tikejo, kad gausim vaistus, pateksim i studijas, o as nuolat galvojau, kaip ji toki silpna reiks nugabenti i Osla.Meldziau Dieva, kad duotu jam laiko iki to kovo, nes tai buvo jau paskutine musu viltis-Lietuvos medikai jau ji buvo visiskai nurase. Mums buvo pasakyta: "Ar jus suprantat, kad jis vistiek mirs". Man ir dabar ausyse skamba jo zodziai, pasakyti mano ginekologui per gimdyma: "As kovosiu, as nepasiduosiu-as turiu del ko gyventi..."
: gyvenom normalu gyvenima-dirbom, dziaugemes, svajojom, gyvenom ir laukem kudikelio, pilni optimizmo, kad nugalesim sita liga-isoriskai jis buvo visiskai sveikas zmogus .Kad vyras serga:zinojo tik artimiausi zmones, draugai.Kai suzinojo kaimynai, kad jo nera-visi galvojo, kad zuvo avarijoj-jis buvo linksmas,kupinas optimizmo, o kartu su juo ir as (paskaitykit tema nuo pradziu-rasiau ne karta).Gyvenom uzsideje rozinius akinius, kad juo bus pasirupinta, juk mes gydytoju prieziuroje-nuolatos tikrinames. Gydytoja nuolat kartojo: reikia atidziai stebeti save, nuolat ciupinetis ir kazka radus operuotis-mes ta ir daremes, jau man buvo tape iprotis nuolat apziureti vyro kakla, jis ant manes net pykdavo, sakydavo, kad jau siandien ziurinejai.Visa kita palikom gydytoju kompetencijai, juk jie gydo ne viena toki ligoni, zino ka daro.....Bet deja, man keistas tas ju nenoras skirti zmogui dazniau ekoskopija (juk tai liga, kuri metasi i svarbiausius organus:kepenis, plaucius), as manau,kad tokie ligoniai turi buti ekoskopuojami bent karta i menesi ir kiekviena, anot ju vadinama cistele, turi sukelti itarima.Kaip rasiau jau liepa vyro kepenyse buvo aptiktos dvi cisteles, bet ten garantuotai buvo metastaziu pradzia...ir vargu gydytoja ar net perskaite ta aprasyma, nes vyrui nei puse zodzio neuzsimine, kad kazka mato, mes apie tai suzinojom tik lapkriti, kad liepa irgi kazkas buvo aptikta.Va jei tuomet butum zinoje, butum kreipesi pagalbos, gal butu buve ne velu....bet velgi deja.... Ilgai dvejojau ar cia rasyti, nes bendravau su ligoniukais, galvoju suzinos.....nusimins, bet velgi-negalejau nerasyti, nes kiekvienas privalom rupintis labiau savimi ir nepasitiketi vien gydytojais, nes is ju reikia patiems daug ko reikalauti. Galeciau daug cia prirasyti, kodel niekada kojos nekelciau i Kauno onkologini, bet tiek to....tik galiu pasakyti, kad mano tikejimas ir viltis numire kartu su vyru, o jis net visiskai silpdamas tikejo, kad gausim vaistus, pateksim i studijas, o as nuolat galvojau, kaip ji toki silpna reiks nugabenti i Osla.Meldziau Dieva, kad duotu jam laiko iki to kovo, nes tai buvo jau paskutine musu viltis-Lietuvos medikai jau ji buvo visiskai nurase. Mums buvo pasakyta: "Ar jus suprantat, kad jis vistiek mirs". Man ir dabar ausyse skamba jo zodziai, pasakyti mano ginekologui per gimdyma: "As kovosiu, as nepasiduosiu-as turiu del ko gyventi..."Papildyta:
QUOTE(aire-armante @ 2010 02 05, 10:55)
Aciu uz palaikyma, uz gera zodi (taciau rasau ne uzuojautos noredama, o noredama padeti)....nors man brangaus zmogaus niekas nesugrazins, bet nenoriu, kad dar kazkas nukentet per mediku aplaiduma, su mano vyru buvo pasielgta kaip su statistiniu onkologiniu ligoniu:"nu gi tu zinai su kokia diagnoze gyveni..."Kad man kas butu net spalio pabaigoj pasake, kad siandien jo nebus, buciau nei uz ka netikejusi : gyvenom normalu gyvenima-dirbom, dziaugemes, svajojom, gyvenom ir laukem kudikelio, pilni optimizmo, kad nugalesim sita liga-isoriskai jis buvo visiskai sveikas zmogus .Kad vyras serga:zinojo tik artimiausi zmones, draugai.Kai suzinojo kaimynai, kad jo nera-visi galvojo, kad zuvo avarijoj-jis buvo linksmas,kupinas optimizmo, o kartu su juo ir as (paskaitykit tema nuo pradziu-rasiau ne karta).Gyvenom uzsideje rozinius akinius, kad juo bus pasirupinta, juk mes gydytoju prieziuroje-nuolatos tikrinames. Gydytoja nuolat kartojo: reikia atidziai stebeti save, nuolat ciupinetis ir kazka radus operuotis-mes ta ir daremes, jau man buvo tape iprotis nuolat apziureti vyro kakla, jis ant manes net pykdavo, sakydavo, kad jau siandien ziurinejai.Visa kita palikom gydytoju kompetencijai, juk jie gydo ne viena toki ligoni, zino ka daro.....Bet deja, man keistas tas ju nenoras skirti zmogui dazniau ekoskopija (juk tai liga, kuri metasi i svarbiausius organus:kepenis, plaucius), as manau,kad tokie ligoniai turi buti ekoskopuojami bent karta i menesi ir kiekviena, anot ju vadinama cistele, turi sukelti itarima.Kaip rasiau jau liepa vyro kepenyse buvo aptiktos dvi cisteles, bet ten garantuotai buvo metastaziu pradzia...ir vargu gydytoja ar net perskaite ta aprasyma, nes vyrui nei puse zodzio neuzsimine, kad kazka mato, mes apie tai suzinojom tik lapkriti, kad liepa irgi kazkas buvo aptikta.Va jei tuomet butum zinoje, butum kreipesi pagalbos, gal butu buve ne velu....bet velgi deja.... Ilgai dvejojau ar cia rasyti, nes bendravau su ligoniukais, galvoju suzinos.....nusimins, bet velgi-negalejau nerasyti, nes kiekvienas privalom rupintis labiau savimi ir nepasitiketi vien gydytojais, nes is ju reikia patiems daug ko reikalauti. Galeciau daug cia prirasyti, kodel niekada kojos nekelciau i Kauno onkologini, bet tiek to....tik galiu pasakyti, kad mano tikejimas ir viltis numire kartu su vyru, o jis net visiskai silpdamas tikejo, kad gausim vaistus, pateksim i studijas, o as nuolat galvojau, kaip ji toki silpna reiks nugabenti i Osla.Meldziau Dieva, kad duotu jam laiko iki to kovo, nes tai buvo jau paskutine musu viltis-Lietuvos medikai jau ji buvo visiskai nurase. Mums buvo pasakyta: "Ar jus suprantat, kad jis vistiek mirs". Man ir dabar ausyse skamba jo zodziai, pasakyti mano ginekologui per gimdyma: "As kovosiu, as nepasiduosiu-as turiu del ko gyventi..."
: gyvenom normalu gyvenima-dirbom, dziaugemes, svajojom, gyvenom ir laukem kudikelio, pilni optimizmo, kad nugalesim sita liga-isoriskai jis buvo visiskai sveikas zmogus .Kad vyras serga:zinojo tik artimiausi zmones, draugai.Kai suzinojo kaimynai, kad jo nera-visi galvojo, kad zuvo avarijoj-jis buvo linksmas,kupinas optimizmo, o kartu su juo ir as (paskaitykit tema nuo pradziu-rasiau ne karta).Gyvenom uzsideje rozinius akinius, kad juo bus pasirupinta, juk mes gydytoju prieziuroje-nuolatos tikrinames. Gydytoja nuolat kartojo: reikia atidziai stebeti save, nuolat ciupinetis ir kazka radus operuotis-mes ta ir daremes, jau man buvo tape iprotis nuolat apziureti vyro kakla, jis ant manes net pykdavo, sakydavo, kad jau siandien ziurinejai.Visa kita palikom gydytoju kompetencijai, juk jie gydo ne viena toki ligoni, zino ka daro.....Bet deja, man keistas tas ju nenoras skirti zmogui dazniau ekoskopija (juk tai liga, kuri metasi i svarbiausius organus:kepenis, plaucius), as manau,kad tokie ligoniai turi buti ekoskopuojami bent karta i menesi ir kiekviena, anot ju vadinama cistele, turi sukelti itarima.Kaip rasiau jau liepa vyro kepenyse buvo aptiktos dvi cisteles, bet ten garantuotai buvo metastaziu pradzia...ir vargu gydytoja ar net perskaite ta aprasyma, nes vyrui nei puse zodzio neuzsimine, kad kazka mato, mes apie tai suzinojom tik lapkriti, kad liepa irgi kazkas buvo aptikta.Va jei tuomet butum zinoje, butum kreipesi pagalbos, gal butu buve ne velu....bet velgi deja.... Ilgai dvejojau ar cia rasyti, nes bendravau su ligoniukais, galvoju suzinos.....nusimins, bet velgi-negalejau nerasyti, nes kiekvienas privalom rupintis labiau savimi ir nepasitiketi vien gydytojais, nes is ju reikia patiems daug ko reikalauti. Galeciau daug cia prirasyti, kodel niekada kojos nekelciau i Kauno onkologini, bet tiek to....tik galiu pasakyti, kad mano tikejimas ir viltis numire kartu su vyru, o jis net visiskai silpdamas tikejo, kad gausim vaistus, pateksim i studijas, o as nuolat galvojau, kaip ji toki silpna reiks nugabenti i Osla.Meldziau Dieva, kad duotu jam laiko iki to kovo, nes tai buvo jau paskutine musu viltis-Lietuvos medikai jau ji buvo visiskai nurase. Mums buvo pasakyta: "Ar jus suprantat, kad jis vistiek mirs". Man ir dabar ausyse skamba jo zodziai, pasakyti mano ginekologui per gimdyma: "As kovosiu, as nepasiduosiu-as turiu del ko gyventi..."Sveiki, as galeciau pateikti dar tukstanti priezasciu,kodel daugiau niekada nesigydyciau Kauno onkologijos-veterinarijos klinikose(taip vadina mano vyras). As jau rasiau apie savo liga ne viena karta,bet dabar galutinai truko mano kantrybe del tokio aplaidaus poziurio i ligoni Kaune, todel nusprendziau pabegti i Vilniu, nors man ir toli vazineti,patariu ir kitiems,ypac sergantiems melanoma,nesti kudasiu,nes Kaune ne tik kad atmestinai ziuri(ir uz pinigus),bet apie melanoma nusimano,kaip kiaules apie debesis.prasidejo mano liga nuo slapiuojancio apgamo,uzsiregistravau i Kauno onk. gavau talona po menesio pas Skorupskiene(tikriausiai isivaizduojat,ka melanomai reiskia menuo).Aisku ikisau gerajai daktarei pinigeliu,ji mane paguode,kad greiciausiai cia nieko baisaus,nei paeme biopsijos,nei parode kokiam chirurgui, bet uzrase po menesio i eile vietinei(kosmetinei)operacijai. Taip praradau dar menesi. Toliau jaunas chirurgas,gal rezidentas,suleido po tuo melanominiu apgamu nuskausminamuosius,tuo paskleisdamas melanomos lasteles po krauja, ir isoperavo . Jo pavarde Svagzdys.Po 2sav ateina atsakymas-melanoma. Ka gi dabar dar karta pjauna per puse nugaros su pilna narkoze. Beje,uz kiekvienaq vizita buvo duodami pinigai. po to papuoliau pas Gustiene,negaliu lb. jos keikt,tik kad apie melanoma as,domedamasi internete,turbut nutuokiau daugiau nei ji. Ji mane vis siusdavo daryt plauciu rentgena,mamogafija,ultragarsa,bet jie melanomos metastaziu nerodo. Kiek kartu man buvo,kad UG rodo viskas gerai,o parvaziuoju namo ir po savaites pati aptinku guza ir begu operuotis.paskutinis kantrybes lasas truko,kai sausio men. paprasiau Gustienes skirti plauciu kompiuterine tomograf.nes po operacijos gyd. Sarakauskiene irase i kortele:butina atlikti komp.tom. Spekit, mane eilini karta pasiunte rentgenui,o tas nieko nerode. Nepamirskit,kad visada visur uz viska Kaune davem pinigus.Liepos men. pasijutau blogai,pradejo dusint,nuvaziuoju vel pas savo daktarele,paguldo mane i ligonine,nutraukia nuo plauciu skyscius,galu gale gaunu ta komp. tom. Atsakymo daktare man nesako, tik pasako,kad dabar spinduluos, o paskui leis chemija. As supratau,kad cia kazkas ne taip. Nueinu paskirta diena pas radiologa,jis manes klausia,jums daktare viska pasake apie jusu padeti? As patraukiau peciais, ojis sako :pas jus ant plauciu guzas 6x7cm. perauges minkstuosius audinius,apemes kelis sonkaulius,operuoti jau negalima. Nzn,kaip nusigavau iki masinos. Kita diena islekem su vyru i Vilniu,susiradau prof. Cicena,jis susauke 12 zm. konsiliuma, bandys kazka su manim daryt,tik nzn,kas iseis,nes mano gerosios daktares deka liga jau uzdelsta. As paklausiau plauciu specialistes,per kiek laiko susiformavo toks guzas? ats:apie puse metu. Jei,kai as prasiau Kaune butu padare KT, butu gabut galima net lazeriu pasalint,deja...Pasimokykit is svetimu klaidu,nevaziuokit i Kauno onk-vet.klinikqas,nes ten tik paliksit pinigus, o normalios prieziuros negausit.
QUOTE(Blondine2 @ 2010 08 10, 22:16)
Papildyta:
Sveiki, as galeciau pateikti dar tukstanti priezasciu,kodel daugiau niekada nesigydyciau Kauno onkologijos-veterinarijos klinikose(taip vadina mano vyras). As jau rasiau apie savo liga ne viena karta,bet dabar galutinai truko mano kantrybe del tokio aplaidaus poziurio i ligoni Kaune, todel nusprendziau pabegti i Vilniu, nors man ir toli vazineti,patariu ir kitiems,ypac sergantiems melanoma,nesti kudasiu,nes Kaune ne tik kad atmestinai ziuri(ir uz pinigus),bet apie melanoma nusimano,kaip kiaules apie debesis.prasidejo mano liga nuo slapiuojancio apgamo,uzsiregistravau i Kauno onk. gavau talona po menesio pas Skorupskiene(tikriausiai isivaizduojat,ka melanomai reiskia menuo).Aisku ikisau gerajai daktarei pinigeliu,ji mane paguode,kad greiciausiai cia nieko baisaus,nei paeme biopsijos,nei parode kokiam chirurgui, bet uzrase po menesio i eile vietinei(kosmetinei)operacijai. Taip praradau dar menesi. Toliau jaunas chirurgas,gal rezidentas,suleido po tuo melanominiu apgamu nuskausminamuosius,tuo paskleisdamas melanomos lasteles po krauja, ir isoperavo . Jo pavarde Svagzdys.Po 2sav ateina atsakymas-melanoma. Ka gi dabar dar karta pjauna per puse nugaros su pilna narkoze. Beje,uz kiekvienaq vizita buvo duodami pinigai. po to papuoliau pas Gustiene,negaliu lb. jos keikt,tik kad apie melanoma as,domedamasi internete,turbut nutuokiau daugiau nei ji. Ji mane vis siusdavo daryt plauciu rentgena,mamogafija,ultragarsa,bet jie melanomos metastaziu nerodo. Kiek kartu man buvo,kad UG rodo viskas gerai,o parvaziuoju namo ir po savaites pati aptinku guza ir begu operuotis.paskutinis kantrybes lasas truko,kai sausio men. paprasiau Gustienes skirti plauciu kompiuterine tomograf.nes po operacijos gyd. Sarakauskiene irase i kortele:butina atlikti komp.tom. Spekit, mane eilini karta pasiunte rentgenui,o tas nieko nerode. Nepamirskit,kad visada visur uz viska Kaune davem pinigus.Liepos men. pasijutau blogai,pradejo dusint,nuvaziuoju vel pas savo daktarele,paguldo mane i ligonine,nutraukia nuo plauciu skyscius,galu gale gaunu ta komp. tom. Atsakymo daktare man nesako, tik pasako,kad dabar spinduluos, o paskui leis chemija. As supratau,kad cia kazkas ne taip. Nueinu paskirta diena pas radiologa,jis manes klausia,jums daktare viska pasake apie jusu padeti? As patraukiau peciais, ojis sako :pas jus ant plauciu guzas 6x7cm. perauges minkstuosius audinius,apemes kelis sonkaulius,operuoti jau negalima. Nzn,kaip nusigavau iki masinos. Kita diena islekem su vyru i Vilniu,susiradau prof. Cicena,jis susauke 12 zm. konsiliuma, bandys kazka su manim daryt,tik nzn,kas iseis,nes mano gerosios daktares deka liga jau uzdelsta. As paklausiau plauciu specialistes,per kiek laiko susiformavo toks guzas? ats:apie puse metu. Jei,kai as prasiau Kaune butu padare KT, butu gabut galima net lazeriu pasalint,deja...Pasimokykit is svetimu klaidu,nevaziuokit i Kauno onk-vet.klinikqas,nes ten tik paliksit pinigus, o normalios prieziuros negausit.
Sveiki, as galeciau pateikti dar tukstanti priezasciu,kodel daugiau niekada nesigydyciau Kauno onkologijos-veterinarijos klinikose(taip vadina mano vyras). As jau rasiau apie savo liga ne viena karta,bet dabar galutinai truko mano kantrybe del tokio aplaidaus poziurio i ligoni Kaune, todel nusprendziau pabegti i Vilniu, nors man ir toli vazineti,patariu ir kitiems,ypac sergantiems melanoma,nesti kudasiu,nes Kaune ne tik kad atmestinai ziuri(ir uz pinigus),bet apie melanoma nusimano,kaip kiaules apie debesis.prasidejo mano liga nuo slapiuojancio apgamo,uzsiregistravau i Kauno onk. gavau talona po menesio pas Skorupskiene(tikriausiai isivaizduojat,ka melanomai reiskia menuo).Aisku ikisau gerajai daktarei pinigeliu,ji mane paguode,kad greiciausiai cia nieko baisaus,nei paeme biopsijos,nei parode kokiam chirurgui, bet uzrase po menesio i eile vietinei(kosmetinei)operacijai. Taip praradau dar menesi. Toliau jaunas chirurgas,gal rezidentas,suleido po tuo melanominiu apgamu nuskausminamuosius,tuo paskleisdamas melanomos lasteles po krauja, ir isoperavo . Jo pavarde Svagzdys.Po 2sav ateina atsakymas-melanoma. Ka gi dabar dar karta pjauna per puse nugaros su pilna narkoze. Beje,uz kiekvienaq vizita buvo duodami pinigai. po to papuoliau pas Gustiene,negaliu lb. jos keikt,tik kad apie melanoma as,domedamasi internete,turbut nutuokiau daugiau nei ji. Ji mane vis siusdavo daryt plauciu rentgena,mamogafija,ultragarsa,bet jie melanomos metastaziu nerodo. Kiek kartu man buvo,kad UG rodo viskas gerai,o parvaziuoju namo ir po savaites pati aptinku guza ir begu operuotis.paskutinis kantrybes lasas truko,kai sausio men. paprasiau Gustienes skirti plauciu kompiuterine tomograf.nes po operacijos gyd. Sarakauskiene irase i kortele:butina atlikti komp.tom. Spekit, mane eilini karta pasiunte rentgenui,o tas nieko nerode. Nepamirskit,kad visada visur uz viska Kaune davem pinigus.Liepos men. pasijutau blogai,pradejo dusint,nuvaziuoju vel pas savo daktarele,paguldo mane i ligonine,nutraukia nuo plauciu skyscius,galu gale gaunu ta komp. tom. Atsakymo daktare man nesako, tik pasako,kad dabar spinduluos, o paskui leis chemija. As supratau,kad cia kazkas ne taip. Nueinu paskirta diena pas radiologa,jis manes klausia,jums daktare viska pasake apie jusu padeti? As patraukiau peciais, ojis sako :pas jus ant plauciu guzas 6x7cm. perauges minkstuosius audinius,apemes kelis sonkaulius,operuoti jau negalima. Nzn,kaip nusigavau iki masinos. Kita diena islekem su vyru i Vilniu,susiradau prof. Cicena,jis susauke 12 zm. konsiliuma, bandys kazka su manim daryt,tik nzn,kas iseis,nes mano gerosios daktares deka liga jau uzdelsta. As paklausiau plauciu specialistes,per kiek laiko susiformavo toks guzas? ats:apie puse metu. Jei,kai as prasiau Kaune butu padare KT, butu gabut galima net lazeriu pasalint,deja...Pasimokykit is svetimu klaidu,nevaziuokit i Kauno onk-vet.klinikqas,nes ten tik paliksit pinigus, o normalios prieziuros negausit.
Stiprybės Jums
onkologiniam įsivaizdavau esant rimtesnius specialistus
Kad Kmuk dirba atmestinai,tai jau senai aišku,bet iš onkologiniam dirbančių tikrai to nesitikėjau 
,ne apie ligą paaiškinti nieko normaliai nepaaiškino,pati bėgiojau pas specialistus(ty važiavau į Vilnių pas Bloznelytę),kol išsiaiškinau.Kas liečia visų vidaus organų echoskopiją,tai einu pati dar ir privačiai,nes valdiškai paskirtas echoskopuotojas nei pusės nepažiūri(o aišku surašo viską kaip priklauso). 
Tie onkologiniai...jie pilni ligoniu, jaunu, senu, vaiku...daktarai apsiprate su zmoniu skausmu, ligom, mirtimis - tai ju kasdienybe...As ir apie Vilniaus onkologini irgi turiu savo nuomone...vat uosviui atsitiktinai rastos daugybines mst galvoje..dideles, pirminis vezys neaiskus, ir pradziu pasake, kad gydymo nera, kad laukia netolimoj ateityje mirtis nuo galvos smegenu problemu, kai tik mst sudarys kritine mase...ir viskas per 2 savaites - diagnoze, tyrimai, ligonine...Pinigu padejom nemazai, tai pagulde, palasinus asteroidu, mst susitrauke...gavome atitinkama operatyvuma - per diena po tris du tyrimus...Pirminio vezio saltinio neranda, o smegenyse mst. Stebuklai, ne kitaip. Taigi, arba kazko nemato, arba....? dabar pagalvojama ir apie oda - pries 8 m jam isoperuoti keli itartini apgamai ant nugaros, ju tyrimai paneige, kad tai galetu but melanoma. Pasikelem archyva - ziurim, ar galejo but klaida.Bet juk nebuna, kad su malanoma nieko nedarant isgyventu 8 metus. Tai va, kol neaisku pirminis ligos saltinis, neaiskus net gydymas - koks tas vezys, jo tipas ir pan. Vat kokia situacija. Aciu Dievui, kad zmogus visai normaliai jauciasi.
QUOTE(Violeta* @ 2010 08 11, 11:28)
Bet juk nebuna, kad su malanoma nieko nedarant isgyventu 8 metus.
Būna, nors tikriausiai be galo retai. Yra tekę skaityti, kad melanoma dažnai metastazuoja į galvą. Stiprybės jums
QUOTE(nutė @ 2010 08 11, 11:41)
Būna, nors tikriausiai be galo retai. Yra tekę skaityti, kad melanoma dažnai metastazuoja į galvą. Stiprybės jums
taip,gali išgyventi,o nebūtinai metastazuoja galvoj,kiekvienas atvejis individualus ir nėra taisyklių be išimčių
QUOTE(Amellie @ 2010 12 10, 02:39)
Gal ir ne visada, bet bėk greičiau tikrintis pas gerą specialistą, melanomai kiekviena diena svarbi.
Gal kas pasufleruotu, kur Vilniuje gerai tikrina apgamus. Ir ne labai brangiai
QUOTE(nelabai @ 2010 12 10, 10:53)
Man patiko gyd.Bloznelytė
QUOTE(Nut* @ 2010 12 10, 11:01)
O tai ji dirba su apgamais?
Kur ji dirba?
