Viskas apie kergimą

as irgi tiap galvoju. Man tas nieko nekeicia, bus tai bus, nebus, ka padarysi Na tai belieka lauti ir tiketis...

Labai tikiuosi, kad užkibo... Galvojau, gal kokiu budų is praktikos zinot.
Gal ir kvaila, bet as galvoju ar nepabandzius moterisko nestumo testo, nesijuokit Atvirai pasakius apie kales ir moters progesteronus ir testosteronus ir ju skirtumus nieko nezinau...

Moteriskos stuckes cia nepades....neveikia Megaukites laukimu

o aš taip nemanau kai mano viena panelė yra linkusi į tą netikrą nėštumą tai aš ją per tuos du mėnesius taip numylėčiu ir nupenėčiau ir krūvi sumažinčiau, kad jei ji ir nesilauktu, tai tikrai eilini karta "pagimdytu" ir dar būtu stipresnių pasėkmių, kaip pieno atsiradimas ir t.t. O padarius echoskopa žinočiau, ar jei leisti tinginiauti ir įsijausti į busimos mamytės vaidmenį ar dėti krūvi ir dieta, kad tik lengvesnės pasekmės būtu.

Biški ne į temą trečia ruja baigėsi, o manoji aišku vėl "laukiasi" antra diena ant bado dietos ir krūvis didelis ar gerai, kad aš dabar taip padariau ruja baigėsi prieš 12 dienų, ar man visa tą "procedūrą" vėliau reikėjo padaryti ? Baigiu išprotėti su tais "nėštumais"

Bet juk tai tiesa. Dalis jūsų kalės palikuonių, jei ne pirmos kartos, tai sekančios, neišvengiamai atsidurs netgi ne prieglaudoje, o "mirties namuose".
Nesistebėkite, kad jus taip nedraugiškai sutiko. Juk ta tema jau šitiek išdiskutuota. Jums, matyt, tos diskusijos nebuvo įdomios. O gaila.

O tai dabar yra jų trūkumas? Šimtai tokių nužudoma karantinavimo tarnybas, o jūs ir toliau dauginate. Sakote, dovanosite? Įdomu, ką darysite, kai apdovanotieji staiga supras, kad šuniukas sysioja, kakoja ir graužia daiktus, ir sugąžins jums jį atgal.

Na jau nefantazuokite. Čia dažnas "bedokumenčių" savininkų kompleksas - žūtbūt įrodyti, kad jų šuo dar geresnis už tuos, su dokumentais, ir jie mat pirko jį sau (o su dokumentais, tai matyt, dėdei, tetai, ar kaimynui?) ir tai vos ne žygdarbis ir didelės meilės įrodymas.

Man visada buvo įdomus vienas dalykas. Nejaugi žmonės, dauginantys neaiškios kilmės šunis, panašius į kažkokią veislę, iš tiesų nesuvokia, kad tuo pačiu jie žlugdo tą pačią veislę? Juk rodos jie turėtų mylėti tą veislę, gerbti ištisų veisėjų kartų darbą, kuris tą veislę išlaiko ir puoselėja?

O jums savo šuns gerovė nerūpi? Šunys juk irgi turi savų venerinių ligų. Jei pasigaus kokią chlamidiozę, ar stafilokoką, tai pusė velnio - nors ir sunkiai, bet išgydoma. O jei venerinę sarkomą?

Neskaiciau as senu temu ir matau kad be reikalo. Buciau zinojusi, kad jau ne as pirma tokias diskusijas sukeliu, tai tikrai nebuciau nei zodzio parasiusi.
Esu nekonfliktiskas zmogus, tai bjauriai jauciuosi cia uzpulta ir apdrabstyta, o atejau maloniai nusiteikusi
Rasiau viska nefantazuodama, paprasciausiai neturiu tiek laiko, kad reiketu cia man intrigomis uzsiimti. O kad likau apdrabstyta tai dabar nesistebiu, kai paskaitinejau apie sunis daugiau temu. Kazkada galvojau isijungti i tos veisles skyreli, bet itariau, kad irgi nesvetingai buciau sutikta vient ik del to, kad norejau suns del pacio suns, o ne del dokumentu, nes kai planavau pirkti suni, rimtai apsvarsciau, kad neturiu vidinio poreikio nei laiko po parodas vaikscioti. Paprasciausiai norejau suns.....

Ką gi, šunį jau turite, tai manau, mylite ir rūpinatės. Tačiau jūs labai klystate dėl to, kad dokumentai reikalingi tik tam, kad vaikščioti po parodas Priešingai - parodos reikalingos tam, kad būtų galima įvertinti šuns eksterjerą, norint jį veisti.


Eilinį kartą pacituosiu:

„Parduodami grynaveisliai bokserių veislės šuniukai (manoma, kad prie jų tėvystės prisidėjo kaimynų vokiečių aviganis), kaina sutartinė“.
Štai tokiais išsamiais skelbimais išmarginti interneto puslapiai. Viskas vardan tikslo – privilioti nukvailėjusį klientą, kuris vis dar nieko nesupranta apie šuns kilmę įrodančius dokumentus.
Nepailstu kalbėti šia skaudžia tema, nors kartais, prisipažinsiu, ir aš prarandu savitvardą. Visų pirma, kiekvienas sutiks, jog jokių dokumentų niekas niekam niekad ir šiaip sau neišduoda, išskirsiu tik tuos atvejus, kai iš aferistų perkami panašūs į dokumentus popieriai, norint juos panaudoti nelegaliais tikslais. Ar galima vadinti grynaveisliu „pusbokserį“, arba labai pigų, neįtikėtinai geros kilmės vokiečių aviganių veislės šuniuką, kurio tėvai kilmingi, tačiau jų atžalai dokumentų nieks neišrašė? Ne! Deja, kilmės liudijimų ir neišrašo, o kad jie būtų šuniukams išduoti – jų tėvai turi būti pripažinti tinkamais veisimui. Tai sprendžia ne dviejų kaimynų vakaruškoje susirinkusi „taryba“, o teisėtos kinologų organizacijos taisyklės. Be to, kiekvienai veislei yra taikomi tam tikri apribojimai ar reikalavimai. Gera kilmė yra tiek šuns savininko, tiek veisėjo garbės reikalas ir ilgamečio darbo įrodymas. Visas tas prastas „bedokumentinis“ plagiatas, labai dažnai atsiduriantis geriausiu atveju prie grandinės, blogiausiu – gyvūnų prieglaudose, išties vertas didelio pasigailėjimo. Beje, būtent kinologų organizacijoms yra nurodoma spręsti jų likimą. Kiek galima lyginti neva kokybiškus nekilminguosius šuniukus su išties kilmingais? Ar kas surenka vadas 6-ių mėnesių apžiūrai? Kur fiksuojamas veislės brokas, psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimai? Labai lengva teigti, kad šie beveisliai yra sveiki ir protingi, juk niekas negali pamatyti toje pačioje vadoje gimusio bailiai agresyvaus klipatos. Dažnai taip nutinka, kad pirktas, kaip mėgsta įvardinti taupytojų viliotojai „sau“, šuo be kilmės liudijimo tampa didžiausia naujo šeimininko problema.
Kodėl parodose suteikiamus titulus imta vadinti perkamais? Greičiausiai taip kalba tie, kurie bandė jį pirkti, bet jiems niekas nepardavė... Juk paroda – tai ne tik titulų rinkimo vieta. Yra veisiami šunys ir su žemesniais įvertinimais nei puikiai, beje, kartais jų palikuonys būna labai aukštos kokybės. Argi nevertėtų apsilankyti parodoje ir pasiklausyti profesionalo nuomonės apie augintinį, arba sudalyvauti paklusnumo varžybose ir iškovoti jose pergalę, dėl sportinio intereso? (Priminsiu, kad ir varžybose dalyvauja tik šunys, turintys dokumentus, patvirtinančius jų kilmę).
Iki šiol vis dar pirataujama? Ar galima vadinti veisliniu šunimi tą, kuris tik iš išvaizdos truputį panašus, bet neturi tai įrodančių dokumentų? Tai yra veislės vardo vogimas. Tarkime, už tokias vagystes šou biznyje yra mokamos ženklios baudos. Matyt, ir kinologai greitai pateiks ieškinį ir pasuks teismų link, tuomet bus sustabdyti melo srautai, upeliais tekantys iš spaudoje bei internete talpinamų skelbimų. Tikiuosi, kad vieną dieną įsigalios įstatymas, draudžiantis šmeižti tai, kas yra legalu.
Veisėjos vardu, pilnai atsakydama už savo žodžius, galiu informuoti nežinančiuosius, tuos, kurie labai nori veislinio šuns ir atsakingai žiūri į savo svajonę, kad jį tikrai gaus. Tačiau teks išnaudoti visas galimybes bei variantus. Ir ne pinigai čia yra svarbiausi. Ir aš, ir mano kolegos šunų veisėjai visada pasinaudos kontrakto ar bendrasavininkystės galimybe vardan to, kad šuniukas gautų puikų, nuolat juo besirūpinantį šeimininką. Nebūkime akli, parsivesdami į namus DRAUGĄ!
Taigi, ką mes sužinome, pažvelgę į kilmės liudijimą?
1. Organizacijos, kuri išdavė dokumentą, pavadinimą.
2. Lietuvos šunų veislės knygos numerį.
3. Tatuiruotės numerį, kuriuo pažymėtas šuo.
4. Šuns vardą, veislyno pavadinimą, gimimo datą, spalvą.
5. Veisėjo vardą, pavardę, adresą.
6. Tėvų, senelių, senolių vardus, titulus.
7. Tėvų, senelių, senolių darbinių savybių įvertinimus(sutrumpintus), išlaikytų egzaminų įvertinimus.
8. Tėvų, senelių, senolių HD (displazijos laipsnį), jei tyrimas buvo atliekamas pagal veislei taikomus reikalavimus.
9. Tėvų, senelių, senolių kraujo (DNA) tyrimo rezultatus, pagal veislei taikomus reikalavimus.
10. Identifikacijos numerį, parodantį, kad dokumentas pripažintas pasauliniu mastu.
Jei atidžiai rinksitės naująjį šeimos narį, kilmės liudijime surinktą informaciją dar keliskart pasitikrinsite internete, konsultuodamiesi su veislės specialistais, ir gausite puikų rezultatą.
Rasa Dykinaitė



Tai tikrai labai skaudi tema visiems kinologams, kurie užsiima vienos ar kitos veislės tobulinimu. Visų pirma norėčiau akcentuoti, kad mes ne prieš šunis – kiekvienas sutvėrimas yra vertas meilės ir rūpesčio, jis nekaltas, jog buvo į pasaulį paleistas neatsakingo daugintojo dėka. Taip pat nenoriu pasakyti, jog visi nekilmingi šunys blogi – anaiptol, jie taip pat gali būti nuostabūs šeimos draugai ir atsidavę savo šeimininkui augintiniai. Tiesiog noriu apginti veislės vardą. Jei jau nusprendėte įsigyti šunį be dokumentų, tai nereikia tikėtis, jog jis bus vienos ar kitos veislės. Būtent šitas noras trūks plyš neveisliniam šuniui priklijuoti vienokią ar kitokią veislę ir daro juos kažkokiais nepilnaverčiais – tarytum jei jam neuždės nors ir nelegalios, bet vienos ar kitos veislės etiketės, jis bus niekam nereikalingas. Bet argi ne taip – užtenka naiviam pirkėjui pameluoti, kad tai tikras kolis, tik be kilmės dokumentų, ir jis ramiai sumoka tą pinigų sumą, kurios nemokėtų už šuniuką, jei apie jį pasakytų, jog jis neveislinis, tik panašus į kolį, o juk tai vienas ir tas pats. Labai gaila, bet pirkėjai iki šiol patys prašosi, kad juos apgaudinėtų. Visai neseniai skaičiau pirkėjos prašymą: „Aš labai noriu takso, dokumentų nereikia, svarbu, kad būtų grynaveislis“. Man tai verkti norisi, o tuo tarpu kitas sukergs savo kudliuką su kokiu atklydusiu neva taksu ir visai ramia širdimi įsiūlys tokį kūrinėlį. O kiek „veislynų“ siūlo šuniukus be dokumentų ir dar pasišaipo iš tų, kurie kuria ir tobulina veisles, daro privalomus genetinių ligų tyrimus, dresuoja, vedžioja šunis į parodas tam, kad sužinotų savo augintinio trūkumus ir galėtų pagal tai parinkti jam partnerį… Žinau vieną tokią veisyklą, kur štampuoja šunis, panašius į vokiečių aviganius, rašo apie savo šunų tobulą charakterį, o tuo tarpu pas mus užsiėmimus lanko jų dauginimo pasekmė – šuo su užuomina į vokiečių aviganį, kolio snukučiu ir dar bailus. Kai pabandžiau apie tai parašyti, buvau apkaltinta, kad rūpinuosi tuščiais dalykais ir pelnausi žmonių sąskaita, o štai jie siūlo draugus. Tai koks jis draugas, jei jo savininkai, vos pamatę tikrus vokiečių aviganius, jau nusprendė pirkti kitą šunį, tokį, kokio ir norėjo? Žinoma, ano neišmes, bet jie tikėjosi kitokio šuns… Dėl manęs – tegul tokie žmonės daugina šunis, tik tegul jie nevagia veislės vardo, nes kilmingi vokiečių aviganiai kaip diena ir naktis skiriasi nuo siūlomų vadų be dokumentų.
Dabar norėčiau paaiškinti, kodėl pavojinga pirkti kai kurių veislių šunis be kilmės dokumentų, o ypač pavojinga, kai tėvai turi kilmės dokumentus, o šuniukai – ne: tam, kad vokiečių aviganiai susilauktų kilmingų šuniukų, jie turi gauti įvertinimus parodoje, jog jų išvaizda atitinka vokiečių aviganio išvaizdą (tam tikrai nebūtina laimėti), išlaikyti dresūros egzaminą, psichikos testą, veislinę apžiūrą ir atlikti genetinės ligos displazijos tyrimą. Tad jei jums siūlo šuniukus be kilmės dokumentų, o savininkas sako, kad dokumentų nėra tik dėl to, jog nenorėjo dalyvauti „parodų cirke“ – jus apgaudinėja, o jūs rizikuojate gauti šuniuką, kurio tėvai nedresuoti, yra per daug bailūs, agresyvūs ar serga displazija. Visokių šuniukų yra ir tarp kilmingų šunų, tačiau ten bent jau atliekama atranka. Tuo tarpu ką jūs sužinosite apie ankstesnius palikuonis nuo kalės, kuri veisiama be dokumentų, kur juos pamatysite? Ko gero, niekur, o jei ir pamatysite – niekada nežinosite ar jūsų neapgaudinėja.
Auksaspalviai retriveriai be dokumentų veisiami tik tie, kurie buvo pripažinti sergantys displazija.
O kokia rizika, jei ruošiatės įsigyti rotveilerį, Kaukazo ar Vidurinės Azijos aviganį be dokumentų… Ko gero, rizikuojate savo ir savo šeimos sveikata, nes šios veislės ne iš švelniųjų. Dažnai dauginami tokie agresyvūs individai, kurių jau į parodą nenuvesi, nes jie suės visus aplink. O jūs ruošiatės įsigyti tokio šuns palikuonį? Įdomus dar faktas, jog kai per žinias skelbiama, kad vienos ar kitos veislės šuo apkandžiojo vaikus ar suaugusius, tai dažniausiai būna šuo be dokumentų – nereikėtų ir į tai užmerkti akių. Pagaliau, įsidėmėtina, jog pagal Lietuvos kinologų draugijos įstatus, jei veislyne išveisiama bent viena vada be kilmės dokumentų – veislynas uždaromas. Tas pats, jei patinas panaudojamas šuniukų vadai be dokumentų – jis pašalinamas iš veislinio darbo. Veislę patvirtina tik kilmės dokumentas, taip kaip jūsų pilietybę – įrašas pase. Taigi, joks save gerbiantis veisėjas ar žmogus, turintis vertingą šunį, nerizikuos savo geru vardu ir būsima veisimo perspektyva tam, kad sukurtų neveislinių šunų vadą. Matome, kad atpuola visi tikri veislės atstovai, galintys susilaukti veislinių palikuonių – kas gi lieka? Žinoma, visada yra išimčių, bet išimtis tik patvirtina taisyklę.
Lietuvos vokiečių aviganių savininkų klubo viceprezidentė Živilė Čepulienė



Šuns dokumentai parodo, kad mažiausiai trys jo protėvių kartos pagal eksterjerą, sveikatą ir psichiką atitiko visus jo veislės reikalavimus. Tai reiškia, kad jis būtent tas reikiamas savybes paveldėjo iš tėvų, senelių ir prosenelių. Tai reiškia, kad yra ganėtinai tiksliai prognozuojamas jo charakteris, o taip pat yra žinoma, kokias savybes jis perduos palikuonims.
Norint, kad veislė tobulėtų užuot išsigimusi, būtinai reikalinga veisimo atranka. Atranka vykdoma įvertinant parodose kiekvieno šuns eksterjerą, įvertinant jo psichiką bei darbines savybes, ir, ne mažiau svarbu – pagal kilmės dokumentus derinant veisiamų šunų kraujo linijas, siekiant išveisti maksimaliai sveikus ir gražius šunis.
Veisiant be dokumentų, visada gali atsitikti taip, kad ir šuniuko tėvas, ir motina turėjo tą patį senelį, kuris, pvz., buvo geno, nulemiančio aklumą 2 metų amžiuje, nešiotojas. Arba kitų ligų. Arba psichikos defektų. Taip gali atsitikti ir veisiant šunis su dokumentais, tačiau broko tikimybė nepalyginamai mažesnė.
Geras veisėjas, studijuodamas šuns kilmės dokumentus, už kiekvieno protėvio vardo mato konkretų šunį su visom jo savybėm, o taip pat žino, koks šuo iš visų protėvių genų derinio gims dar po kelių generacijų. Tik tokių veisėjų dėka egzistuoja veislės. O tie, kurie daugina neva „veislinius“ šunis be dokumentų – iš esmės parazituoja ant veisėjų darbo rezultatų, tuo pat metu gadindami veislę.
Daiva Delnickaitė

Pala, tai pagal tave savo šunį aš pirkau ne kaip draugą? Kad galėčiau puikuotis kilme? Prieš ką puikuotis? Mano aplinkoj niekam neįdomu, kad šuo veislinis, o ir aš nejaučiu noro puikuotis. Kodėl visi tie kurie perka šunį su dokumentais jau pasipūtėliai? Aš tiesiog norėjau būtent tos veislės šuns, ir dokumentai man buvo garantas, kad manęs neapgaus.



Veislę ir parodo dokumentai, taigi, nėra dokumentų - nėra ir veislės.
Aš tik tikiuosi, kad nesigaus paskui Brisiaus galas...



Aha, kiniškos prekės irgi paklausios, deja, jau po poros dienų jos dažniausiai keliauja į šiukįlių dėžę...

Daiva D., Jūsų postas super

Šita „klystanti“ zay šunis veisia jau 10 metų ir yra profesionali kinologė, kurios visas gyvenimas sukasi apie šunis. Tu kitą kartą su matematiku dar padiskutuok apie kokias nors pagrindines apibrėžtinio integralo savybes ir, kai jis pasakys savo nuomonę, nutaisyk reikšmingą veidą ir pasakyk, kaip jis klysta neturėtų būti sunku, nes jau ką tik taip padarei
Ai, ir būk gera, nevaidink čia aukos, nes tikrai nebūsi suprasta - purvais tavęs niekas nedrabstė, tik į akis pasakė visą teisybę. Be pagražinimų, be meilių žodelyčių ir deminutyvų.
Tamstos žiniai - aš irgi turiu šunį be dokumentų, kitą su dokumentais, bet... o siaube... brokuotą

Ir va, dar puikus pavyzdys, kad būna, kai žmonės daugina bet kaip bet ką ir kaip tokio elgesio vaisiams baigiasi...

http://www.supermama...howtopic=312301

Šuns vieta išvis ne kaime prie būdos, o bent jau padoraus dydžio voljere. Ir štai, pati tą supratus, įtikintum kaimynus sode, senelius kaime, šie savo ruožtu įtikintų savo pažįstamus ir jau kelios mielos būtybės turėtų bent šiek tiek geresnes sąlygas gyventi. Tau net investicijų jokių nereiktų, tik pakeisti savo požiūrį
Beje, paskutiniu metu ir labai daug "veislinių" šunelių, kurie tikrai labai panašūs į vieną ar kitą veislę atsiranda prieglaudose Ir tai tokių kergimų, kaip tu planuoji, pasekmė. Taip, tu žinai kam atiduosi šunelį ir tai negali būti tikra, kad žmogus jo neišmes, tačiau kur pateks tavo kalytės "anūkai", "proanūkiai"? Nori būti prie to prisidėjusi?



Na štai, džiaugiuosi, kad pavartei kitas temas Turėdama laiko paskaitinėk daugiau, pati nustebsi, kiek geros ir teisingos informacijos merginos, kurios tikrai nusimano apie šunis, čia sudėję. Ir nepyk, jei kurios tonas pasirodo netinkamas - visa tai jau šimtus kartų apkalbėta ir argumentuota taip, kad kontrargumentų nebelieka (na, ten visokie, kad visi taip daro, tai visada liks, bet čia, pati supranti, kvaila ), ir jau joms matyt kantrybė išsenka tą patį per tą patį kalbėti. Beje, pasiskaičiusi ne viena šeiminkė apsisprendė neveisti savo kalytės, todėl patarčiau neskubėti ir tau. Gal praleiskite šitą rują. Jei pasidomėjusi nuomonės nepakeisi, sukergsi po pusmečio, tik jau tada žinosi, kad tikrai daug žinai ir vistiek elgiesi priešingai nei derėtų atsakingai ir mylinčiai kalytės bei jos būsimų palikuonių (tikiuosi tokių nebus ) augintojai

teisingai sakote -tokie sunys sekmingai dauginasi, o kai palikuoniu nebera kur deti jie atsiduria prieglaudoje.
Papildyta:



gausis tikrai brisius, nes jus negalite buti tikra, kad jusu kales tevai yra grynaveisliai, kad jusu kale yra nuo to patino, kurio nuotrauka rode motinos seimininkai ar pan. Nera kilmes dokumentu, todel suns kilme ir grynaveisliskumas negali buti irodomi, kad ir kaip smagu jums butu pasigirti kaimieciams, kad tai grynaveisliu vada. Tas pats ir su busimu suniuku tevu.

Esu nekonfliktiskas zmogus, tai bjauriai jauciuosi cia uzpulta ir apdrabstyta, o atejau maloniai nusiteikusi




Tu neisizeisk. Is tiesu, palauk dar truputi, pasidomek ir tada nuspresi. Atmesk visas emocijas ir paskaityk tai kas parasyta.
As tave puikiai suprantu, tau tas suo yra myliaumiausiais ir vienintelis, kad ir be dokumentu. Lygiai taip pat ir mums, musu sunys - mylimiausi ir vieninteliai, nors ir su dokumentais.
Pagalvok, ar verta tau kergti savo kale, tam, kad kitiems padovanotum suniukus, juk kergimas ir gimdymas - didelis stresas kalei.
As saviskius pries sukergdama irgi labai galvojau, ar verta. Nusprendziau tik todel, kad mano sunys is ties vieni geriausiu Lietuoje ir tiesiog norisi padidinti geru sios veisles atstovu skaiciu, nes dabar tokius vesti is artimojo uzsienio pradejo, kad baisu.... Va cia ir yra problema, atveza brokuotus sunis (sorry - be dokumetu), juos veisia ir kuom tai gresia - ogi veisles issigimimu.

Nesakysiu, kad pinigai yra paskutinis momentas, taciau tikrai ne pagrindinis. Veisiant dideliu veisliu sunis ir neturint kokiu 3-4 kaliu, tikrai "biznio" nepadarysi, bet ir ar reikia to??? As duonai uzsidirbu kitaip...