Mano vaikiukui labai patiko knygelė apie Karlsoną, tai pasakos būtinai turėjo būti apie mano sūnų ir Karlsoną. Mamytės , galit pabandyti ir Jūs mėgstamą vaikučio herojų padaryti jo draugu . Aš dar paimprovizuodavau, ką nors pagrąžindavau,bet ant stogų dūko manasis purpytė ir Karlsonas. Antroje vietoje buvo Mikė Pūkuotukas. Mums tai veikė ! Nebuvo lygių.
Čia jau gaunasi tiesiog pasakų (iš esmės) aptarimas 
kas dėl pasakų sekimo, man vaikystėje irgi patikdavo, kai sekdavo pasaką apie mane ir kokį personažą
kas dėl pasakų sekimo, man vaikystėje irgi patikdavo, kai sekdavo pasaką apie mane ir kokį personažą
Labai graži pasaka 
Mano vaikučiui ji labai patiko 
Mano vaikučiui ji labai patiko
Laba diena. Bandžiau atidaryti naują temą ir joje parašyti keletą savo kūrinėlių, bet man kažkodėl neleido. Atsirado užrašas:" temą privalo peržiūrėti moderatorius" Taip ir žiūri jau dvi savaites, o man taip norisi pasidalinti savo mintimis. Taigi, gal nebus didelis nusikaltimas, jei čia parašysiu. Jei moderatorė ištrins- nepyksiu. 
Pasaka apie Kamanę
Pasaka apie Kamanę
Kartą gyveno Kamanė po vyšnios krūmu. Dar iš rudens ji buvo įsitaisiusi puikų būstą po išlindusia šaknimi. Kamanės urvelis buvo tikrai labai jaukus. Sienos čia buvo išpuoštos pernykščiais vyšnių lapais. Baldus Kamanė visus pasidarė pati iš vaško. Palei sienas stovėjo išrikiuotos vaško lovelės su mikštučiukais žiedadulkių patalėliais. Kiekvienoje lovelėje gulėjo po vieną kiaušinį. Greitai iš jų turėjo ristis mažos bitutės- Kamanės vaikeliai.
Kamanė vaikščiojo ant pirštų galiukų po kambrėlį ir žiūrėjo ar jau bunda jos vaikeliai. Greitai visose lovelėse šypsojosi mažos pūkuotos galvelės.
Tačiau Kamanė nežinojo, kad iki jos namelio maisto sandėliuko prasikasė urvelį piktasis Kirminas. Jis aptiko medaus puodynę. Kirminas buvo didelis besotis ir suėdė medutį per kelias dienas. Kai Kamanė pamatė, kad beliko mažai medaus, ji surado plėšiką ir išvarė. Bet vaikeliams jau nebebuvo ką valgyti.
Tada Kamanė išskrido ieškoti pražydusių gėlių. Lauke buvo šalta ir gėlės dar nežydėjo. Kamanė pasiguodė Zylutei. Tai buvo Kamanės kaimynė, gyvenusi gretimo medžio drevėje. Zylutė pažadėjo pažadinti pavasarį ir kartu visas gėles. Ji gražiai giedojo visą dieną, kol gėlės neištvėrė ir atsimerkė pasižiūrėti kas čia taip gražiai gieda.
Kamanė pamatė pražydusias gėlytes ir išskubėjo rinkti medaus. Gėlės buvo labai geros. Jos davė ne tik medaus, bet ir žiedadulkių, kad mažieji vaikeliai gautų ir duonelės. Tik Kamanė mokėjo iškepti iš žiedadulkių labai skanią duonelę, nuo kurios visi vaikeliai augo labai greitai.
Kamanės šeimyna padėkojo Zylei, kad pažadino pavasarį ir iškėlė didelę puotą po vyšnios krūmu.
O kirminas, supratęs savo klaidą ir labai labai susigėdęs, ėmė vyti aplink save siūlą. Vyniojo vyniojo, kol visai pasislėpė iš gėdos mažame baltame kokonėlyje. Saulutė, supratusi Kirmino graužatį, švelniai pabarbeno į kokoną. Kirminas prabudo, bet jis jau buvo pasikeitęs. Dabar jis turėjo sparnus. Visi džiaugsmingai sveikino naująjį draugą.
Pasaka apie Kamanę
Pasaka apie Kamanę
Kartą gyveno Kamanė po vyšnios krūmu. Dar iš rudens ji buvo įsitaisiusi puikų būstą po išlindusia šaknimi. Kamanės urvelis buvo tikrai labai jaukus. Sienos čia buvo išpuoštos pernykščiais vyšnių lapais. Baldus Kamanė visus pasidarė pati iš vaško. Palei sienas stovėjo išrikiuotos vaško lovelės su mikštučiukais žiedadulkių patalėliais. Kiekvienoje lovelėje gulėjo po vieną kiaušinį. Greitai iš jų turėjo ristis mažos bitutės- Kamanės vaikeliai.
Kamanė vaikščiojo ant pirštų galiukų po kambrėlį ir žiūrėjo ar jau bunda jos vaikeliai. Greitai visose lovelėse šypsojosi mažos pūkuotos galvelės.
Tačiau Kamanė nežinojo, kad iki jos namelio maisto sandėliuko prasikasė urvelį piktasis Kirminas. Jis aptiko medaus puodynę. Kirminas buvo didelis besotis ir suėdė medutį per kelias dienas. Kai Kamanė pamatė, kad beliko mažai medaus, ji surado plėšiką ir išvarė. Bet vaikeliams jau nebebuvo ką valgyti.
Tada Kamanė išskrido ieškoti pražydusių gėlių. Lauke buvo šalta ir gėlės dar nežydėjo. Kamanė pasiguodė Zylutei. Tai buvo Kamanės kaimynė, gyvenusi gretimo medžio drevėje. Zylutė pažadėjo pažadinti pavasarį ir kartu visas gėles. Ji gražiai giedojo visą dieną, kol gėlės neištvėrė ir atsimerkė pasižiūrėti kas čia taip gražiai gieda.
Kamanė pamatė pražydusias gėlytes ir išskubėjo rinkti medaus. Gėlės buvo labai geros. Jos davė ne tik medaus, bet ir žiedadulkių, kad mažieji vaikeliai gautų ir duonelės. Tik Kamanė mokėjo iškepti iš žiedadulkių labai skanią duonelę, nuo kurios visi vaikeliai augo labai greitai.
Kamanės šeimyna padėkojo Zylei, kad pažadino pavasarį ir iškėlė didelę puotą po vyšnios krūmu.
O kirminas, supratęs savo klaidą ir labai labai susigėdęs, ėmė vyti aplink save siūlą. Vyniojo vyniojo, kol visai pasislėpė iš gėdos mažame baltame kokonėlyje. Saulutė, supratusi Kirmino graužatį, švelniai pabarbeno į kokoną. Kirminas prabudo, bet jis jau buvo pasikeitęs. Dabar jis turėjo sparnus. Visi džiaugsmingai sveikino naująjį draugą.
Šaunuolė 
labai graži pasakėlė,ir vaikučiui labai patiko.Sekmės ir toliau kurti pasakėlės.
labai graži pasakėlė,ir vaikučiui labai patiko.Sekmės ir toliau kurti pasakėlės.
Kai skaiciau pasaka apie skruzdelyte Dyte, karts nuo karto per visa kuna nubegdavo siurpuliukai. Ech,,, kad man kas tokia pasaka butu pasekes, kai buvau mazyte, gal nebuciau taip stipriai bijojusi nakti miegoti viena 
Mano vaikam labai patiko si pasaka Tikrai grazu
Tikrai grazu
labai ačiū
