sveikos, pries keturis menesius persikrausciau i nauja buta, tarakonu nebuvo, bet sake kad anksciau ateidavo dideli tokie.Yra teke pries pora metu pagyventi pora menesiu su tarakonais, bet kazkaip jie gyveno vonioj ir virtuvej tik, nedidukai tokie buvo tai kazkaip sugyvenom...pries savaite kazkur nutarem kapitaline tvarka pasidaryti, issisveitem su kambarioke visus kampus, kilima nauja pasitiesem, tai trys maziukus po to ant to kilimo uzmusiau, ko gero per svaru pasidare ir norejo iseiti kur svariau
bet kazkaip daugiau nesimate ir nesiemem piestuku piesti kampu. Pasirodo padarem didele klaida...nors maisto niekad nepalikdavom, indu nesvariu irgi...sianakt ketvirta ryto uzsimaniau i tualeta, kad nerektu kelti kambariokes sviesa degiau ne kambary o virtuvej ir pamaciau tokia pabaisa kad suakmenejau
juodas milzinas
tokio dydzio vabalo dar gyvenime nemaciau...ir jam visai dzin buvo kad as sviesa ijungiau, nuejau i koridoriu, pasiemiau kambariokes ziemini bata nuslinkau pakampem iki virtuves palanges pasiemiau kobros buteliuka, o jis vis dar sedejo, kai papurskiau ant jo kobros pradejo begioti...tai dar ir batu per makaule uztvojau, o batas sunkus toks, kerzinis. Ir palikau ant jo ta bata...miegas nebeeme, besivartydama pazadinau kambarioke, nebemiegojom abi
penkta val nutarem kad gana vartytis, ji nuejo i virtuve ir po batu nieko nerado
tas bjaurybe kiba nemirtingas? Is pradziu pamane kad man jau balti arkliai vaidenasi, bet pamate ji kitoj virtuves pusej ir jis dar kojas krutino
tos dozes kobros ir man butu pakake kojas pakratyti o jam dzin...siandien iseidama ispurskiau visa buta (pas mus 1 kambario butukas) sunaudojau beveik visa buteliuka kobros, pati apsiuosciau, tikiuosi kad isdves visi gyviai kokie jie ten begyventu, grizus eisiu piestuku per sienas ir grindis, nes jei dar toki padara pamatysiu - miegosiu balkone...neisivaizduoju kaip galima gyventi su tokiais gyviais...