Turim du ar tris berniukus,norėtume ir mergytės :)

mergytes noriu padrasint del temperaturos
1.NUSIPIRKIT ELEKTRINI TERMOMETRA LENGVIAU IR GREICIAU MATUOT
2.NESAMONE KAD NERODO [AS PRASTAI DEL MAZIAUS MIEGU[MATUOJU PUSE 7 7 AR PO 7 10 MIN. O 5 RYTE DARAU MISINI. IR TEMPERATURA IR OVULIACIJA RODO TAD PIRMYN

o jei geri Kt

as bt matavimo staza turiu beveik 2metus, tai galiu is patirties pasakyti, kad reiketu paprasto termometro, o ne elektini, nes elektrinio paklaida didesne, pamatuok su elektriniu, ir vel is naujo pamatuok, ir pamatysi kokios paklaidos kaskart
Papildyta:

kt slopina ovuliacija, todel ji net nevyksta-neverta net matuoti

Nieko neplanavom, gavosi kaip gavosi... Kaip ten sako: žmogus planuoja, Dievas juokiasi Galėjo bent dvynių porelė būt, ale nea - du bernai, nors visiškai skirtingi

Sėkmės

bet 6 bernus auginti tikrai jega
pagerbta tarp vyru

pritariu , ir avataras

Na, temutę seku, tik kad patylomis . Dėl tam tikrų aplinkybių, sugriuvusių į krūvą, kol kas planavimus sustabdėme (manau, iki vasaros). Bet apie mažylį/ę vis dar svajojame.

pre seed yra vissiškai ne tas jie nieko neparodo
tai yra gelis, skirtas palankiai spermiukams terpei sudaryti. ir jis neblokuoja praėjimo jų. tad jei pas moterį sausa, ar tokiu atveju, kaip sakykim žadi savaitė iki OO bandyt taikyt, bet jei pas tave nebus tų vaisingų gleivių spermiukams patekti, tai jie ir nepateks iki ten, kur reikia.
na čia teoriškai, kaip ir visos teorijos, o kaip ten yra iš tiesų vienas Dievas težino.


o jei pamelavus tiksliau nepateikus jokių duomenų. Bet kad tiria ir kažkur kitur, ne tik VK, tiesiog priduodi spermą, po kelių val. rezultatas lape, o jau čia kiekvieno reikalas, kur toliau tirsies, jei kam reikia
aš tą paminėjau dėl to, kad kai pasakei, kad bandysit sav. iki ovuliacijos.
o kas jei nėra labai daug tų judriųjų spermiukų (nu tpfu tpfu, reikia tikėtis aišku, kad viskas yra gerai, bet čia prielaidai), kurie išgyvens tokį laiką?Ar negeriau būt bent šiuo atveju tikram?
Aišku, užteks vieno vienintelio, kuris nuskubės, bet gal tada savaitė jau bus per ilgai? nu nežinau


o kodėl visur rašo, kad eletriniai nepatariami. patogumas taip, bet tikslumas....

Labukas MALUMA,
ziurau musu suneliai ta pacia diena gime
tai va, o as jau noriu planuot dar viena vaikiuka, mergytes zinoma, tu jau pas mumis didele eksperte siais klausimais, patark, ar verta pradet rugpjucio men daryt? tikiuos ir ta men pastoti, bo jau labai kimba prie manes tie spermiukai
beja, dar nesenai rusu kazkokiam saite uztikau, kad spermiukai gali isgyvent net iki 9d. ir tykot grobio...
Aciu!

Sveikos.

Mano vyriausioji dukra skaito šitą forumą jau seniai ir pamatė jūsų temą,šiandien atvažiavus pas mus paprašė, kad parašyčiau savo istoriją,gal ji bus įdomi tuoj suprasit kodėl.
rašau iš dukros vardo nes pati pokalbiuose nedalyvauju.

taigi pradžiai nuo to, kad esu 42 metų mama. laimingai ir senai ištekėjusi, turi nuostabų vyra ir.... 6 dukras. Jums,taip trokštančioms mergyčių,sakysit, ot pasisekė, na dabar ir aš manau,kad man pasisekė.

Ištekėjau labai jauna,vos sulaukus 19os, nes į pasaulį beldėsi mano varlytė,neveltui ji ir čia vardą tokį sugalvojo,nes straksėdavo kaip varlytė,taip ją vadinome kartais.
Gimė 1985 aisiais. gyvenimas buvo nelengvas,dirbo tik vyras tais laikais,man padėdavo mano mama,bet išgyvenom,užauginom puikią dukrą.po keturių metų pradėjo kirbėti noras sūpuoti dar vieną leliuką,nes vyresnėlė jau strakaliodavo norėjosi sesutės ar broliuko,o ir finansinė padėtis buvo geresnė,matėm,kad ir antrą išauginsim.Pastojau.lengvai ir greitai,nieko neskaičiuojant aišku.įpusėjus berots 12 savaitei apsilankiau eiliniam vizitui,kuris šokiravo ne tik mane, bet ir mano vyrą,ištarti gydytojos žodžiai "sveikinu,po širdim - dvi gyvybės" išmušė mane iš vėžių. ir nuo tada atsirado slapta viltis, kad vienas iš jų bus sūnus, vyras labai norėjo, o ir man būtų buvę įdomu. bet žinoma, laukėm sveikų vaikučių. nėštumas buvo visiškai kitoks. daug laiko pragulėjau, visgi du ne vienas. besibaigiant 23 savaitei, kaip dabar prisimenu,pasnigo, kai jau visas kovas buvo gražus, nuvažiuojam mes vizitui,gydytoja pasako, kad jei norim, gali pasakyti lytis, nes jau mato. negarantavo 100 procentu, bet pasakė, kad turėsim mergytes. abi. na ką mergytės, tai mergytės, bus smagu trys sesutės. dar turėjau vilčių, bet jau laukėm mergyčių. 1989 aisiais pasirodė ir jos. gražutės, putlutės sveikos dukrytės.
na buvo gražu žiūrėti kaip jos auga.nesiplėsiu per daug,nes galėčiau knygą parašyti.
su vyru pakalbėjom,kad dar bandysim turbūt kartą, visgi norisi to sūnaus.bet dar paauginsim mergaites. vyriausiąjai buvo beveik 9, kai sužinojau kad vėl laukiuos. gėriau tabletes, bet tuo metu labai sirgau, ir antibijotikai sustabdė jų poveikį, štai ir rezultatas. labai bijojau, kad viskas būtų gerai, nes buvo stiprios vaistų dozės. su nerimu ėjau į kiekvieną apžiūrą, bet nėštumas ėjo sklandžiai, vaikutis augo. nebuvo net mintis jo atsisakyti, jei jau taip skirta. ilgai nerodė lyties, tuomet lankiaus pas kitą gydytoją, ir ji kaip paaerzindama sakydavo"drovus vaikas, matyt mergaitė bus"...dabar man pikta ant savęs, bet tada galvojau, oi kad tu būtum neteisi, nes jau labai norėjom sūnaus, o ir vyras tik apie sūnų kalbėjo, nors dukras be proto mylėjo, aš net pavydėdavau, kad jos labaiu prie jo limpa. neklausėm lyties daugiau.nebenorėjau nervuotis. 1994 aisiais ,gražų liepos rytą gimė mūsų Saulė. iki tol neturėjau daugiau jokių minčių,kas bus,nes nors ir norėjau sūnaus, buvo nuojauta, kad vėl bus dukra. ir prasidėjus gimdymui, vyro paprašiau, kad galvotų mergaitei vardą, jis dar man paprieštaravo, sako, o jei sūnus. aš dar taip tvirtai pasakiau - Šiandien bus dukra. (nors ir nenorėdama gavos, kad nepasakiau, kad paskutinė bus dukra...). kai ji gimė, vyras "patikrino" ar nieko ji neturi... neturėjo. Ir išsprūdo vardas tiesiog, tu graži kaip saulutė.
na ką, grįžom namo su ketvirtąją atžala. buvau jauna mama, džiūgavau gyvenimu. ačiū dievui, turėjom ir sveikatos, ir pinigėlių šeimai išlaikyti.
Mintis apie sūnų kamavo, nors dukros buvo fantastiškos, mokykloje vyresnioji mokėsi puikiai, ir mažosios augo gerai, nieko netrūko.
pusę metų vyras išvažiavo padirbt į užsienį,išsiuntė darbas, KT nebegėriau,kai grįžo, susėdom prie stalo ir galvojam ,ką daryti - ar pradėt gerti, ar dar bandyti sūnų. nusprendėm pagyvent nesisaugant, bet ir neplanuojant. nenorėjom,kad aplinkiniai susidarytų įspūdį, kad nemokam gyvent be vaikų, ar pan. kaip jau lietuviams įprasta galvoti, bet vaikai buvo viskuo aprūpinti, gyvename iki šiol 4 aukštų name, visgi tokiu atveju finansinė padėtis labai daug ką reiškia. nebūtume turėję pinigėlių, nebūčiau ryžųsis tiek vaikučių, nes kiekvieną išauginti reikia. kadangi darbai sekėsi, aš dirbau dar iš namų, taigi nesukome daug galvos dėl to. tik meldėm Dievo sveikatos.
po nepilnų trijų metų, vieną mėn ilgai nesulaukiau savo dienų, bet apie nėštumą nebuvo nei minties, galvojau jau gal užsidarė viskas mums, jei nepavyko nesisaugant tiek. pasirodo ne. buvau nėščia 8 ta savaitė. džiaugsmo buvo pilnos akys. mano vyresnioji taip tarp kitko sako, aš jau nebenoriu brolio, ką jis vienas čia darytų tarp mūsų. susimąsčiau, vaikas šnekėjo tiesą, būtų jam labai sunku tarp mergaičių, nors būtų lepinamas,bet vistiek, be proto norėjau sūnaus. be proto. visur mačiau tik mėlyną, mintys apie sūnų ir kaip aš jį auginsiu, kaip bus kitokia patirtis. žinau, elgiaus kvailai, bet po 4 dukrų, aišku norėjosi kažko kitko, natūralu. bijojau ir vyras, kad nepalūžtų, kaip tyčia, jis iš 3 brolių, visi jie turi sūnūs, pas mus vienos dukros. aš turių seserį ir brolį, tai manojoj pusės išsimaišė vienodai lytis.
nebesiplėsiu, nes jau dukra barasi, kad nebus čia mamoms kada tiek skaityti ką parašiau, bet kai pasileidžiu į prisiminimus, sunku sustoti.
taigi, laukiausi penkto. tiksliau, penktos, bet šitą sužinojau 30tą nėštumo savaitę. vėlgi lelius nerodė ką turi. šį kartą norėjom žinoti,nes jau buvau nusižiūrėjusi ir vežimą,. norėjau būtent mėlyno, nors ir iš mažosios buvo likęs kitas.tą dieną kai pasakė, kad bus dukra, pasaulis sutojo po kojomis. verkiau krokodilo ašaromis, gydytoja nesuprato dėl ko. maldavau pasakyti, kad gal apsiriko? apėmė panika, paskiau ir priepolis. gėda net rašyti, kad buvau tokia kvaila, bet tas noras ir įsitikinimai mane varė į neviltį. paskutines savaites nesimėgavau nėštumo, buvau viskam apatiška. paveikė mane ta žinia, ir klausimas kodėl? kodėl mes negalime turėti sūnaus. kas keisčiausia, vyras buvo laimingas. na aš ir buvau, bet tik tas noras užgožė mane. jis man dar tyliai, bebūnant ligoninėje po apžiūros pasakė, nepergyvenk brangioji, kai visi vaikai paaugs, turėsim mes pagranduką. norėjau jam vožti per vieną vietą, kad visai nebeturėtų nieko, nes buvau pikta, kad taip juokauja. išleido namo paskutines savaitėles pasiruošt mažosios atėjimui. Dar viena dukrtyė gime 1997 metais. iki 4tųjų gyvenimo metų ji buvo kaip ir sesutės, linksma, graži mergaitė. po ketvirtojo gimtadienio tarsi kas apsivertė aukštyn kojom paliko irzli ir pikta, sukneles ir sijonus, raudavo lauk, ir būdavo tik su giedrutėm arba džinsais, gumyčių plaukuose neleido, apie kasytes aš tik pasvajot galėjau, o plaukučiai tokie gražūs būdavo. nesupratau kas daros, kol vieną dieną kai ji parduotuvėje čiupo ne už lėlės, o už traktoriuko, sustingau - ką aš padariau? gal tas noras turėti sūnų nėštumo metu ją taip paveikė, kad tarsi transformuojasi dabar į berniuką. Jūs neįsivaizduojat kokias aš kančias tada perėjau. grįžau drebėdama namo, paskambinau vyrui, kad grįžtų,papasakojau anksčiau matytus įtarimus ir atvejį parduotuvėje. na vijome tas mintis į šalį, kad jai kažkas negerai, nes buvo lygiai taip pat mylima kaip ir sesutės, po gimimo nebebuvo minčių, kodėl tu gimei mergaite ir pan. bet daugiau nei pusę metų kažkur mes gyvenom kaip ant adatų. gydytojai nieko blogo nepasakė, ji vystėsi kaip ir visos tokio amžiaus mergaitės, tik jos elgesys mane varė į neviltį. lankėmis ir pas psichologus, patvirtino mano nuogąstavimą, kad gali būti dėl to. ir tepasakė viena - laukit, arba ji iš to išaugs, arba ne. o kaip man gyventi, galvojant, kad aš sugadinau dukros gyvenimą? buvo baisu, bet įvyko stebuklas, kai pradėjo lankyti paruošiamąją grupę prieš mokyklą, iki tol į darželį nėjo,augo namie, nes nemažai sirgo, nusprendžiau kad nebeverta. pamažu pradėjo vėl grįžti į savas vėžias, nesuprantu, kodėl buvo toks periodas? namie jokių pokyčių, viskas ėjo sena vaga, vaikai žaisdavo tarpusavyje, vyresnioji padėdavo man prižiūrėt, bet taip buvo. kai ji pradėjo vėl dėvėt sukneles, aš aprimau. nes iki tol kaltinau tik save.
kai man suėjo 38, su vyru vieną vakarą pakalbėjom ,kad ne maži vaikai esam, ir suprantam, kad jei dar norim vieno, jo reikia dabar, arba niekada, nes jau aš nėjau jaunyn, ir tai jau buvo rizika, mano sesuo mane atkalbinėjo. 5 vaikai jau buvo didelė šeimyna, bet mažiausiai buvo tuo met beveik 7,vyriausiąjai - 19, tiek, kiek aš turėjau susilaukus pirmagimio. jau ir dukra sakė, tau anūką padovanosiu, pagyvenk sau.
Visgi, norėjos paskutinio pagranduko, ar pagrandukės. nebegalvojom apie sūnų, nes susitaikėm ,kad greičiausiai,mums nelemta jo turėt.
vyras yra 5 metais už mane vyresnis, abu išsityrėm, aš bijojau, kad nebūtų ko, bet gydytojai palaimino, kad esam sveiki, galim ryžtis.
taip suplanavom dar vieną atžalėlę ,kuri pasibeldė pas mus 2005 aisiais.
Žinoma dukra.
Dievas mums nedavė auginti sūnaus, bet ruime fantastišask 6 dukras, ir dabar jau vieną anūkėlę.
Esu be galo laiminga mama. Perėjau labai sunkų etapą, bet dabar jau laiko nesugrąžinsi.

Ką noriu pasakyti, JUms mielosios, nemokinsiu aš jūsų, nenurodysiu ką jums daryti, bet žinokit, kad daugiau nenusiviltumėt labai, ką jau dievulis atsiųs, tą ir turėsite. O jei jis jums padės suplanuoti taip trokštamą mergytę, labai džiaugsiuos.
Sėkmės jums. mano dukra jau bara mane, kad daviau daug darbo.
Ačiū už dėmesį.

Ai tiesa galiu surašyti datas į vieną, gal nuo to bus lengviau, kad tik sutapimai, kiek metų tarp vaikučių:
1985
1989
1994
1997
2005

atsiprašau, kad tiek išsiplėčiau.

sveika labai jau didele eksperte o auginu berniukus tad nejuokaukit mergytes o tu paskaiciuok kada geriausia pradet kad kai gims trecias pirmiems butu lyginis skaicius 2 ir 10 metu ar 4 ir 12
Papildyta:
[quote=warlyte2008,2008 04 10, 15:22]
Sveikos.

Mano vyriausioji dukra skaito šitą forumą jau seniai ir pamatė jūsų temą,šiandien atvažiavus pas mus paprašė, kad parašyčiau savo istoriją,gal ji bus įdomi tuoj suprasit kodėl.
rašau iš dukros vardo nes pati pokalbiuose nedalyvauju.

sveiki zinau ka jautet nes kai man 28 sav. pasake kad berniuks ,prazliumbiau visa nestuma nors iki to skraidziau kaip ant sparnu aciu dievui vaikiukas ramus o as KASDIEN JO ATSIPRASAU KAD TOKIA BJAURI BUVAU IR JO NENOREJAU
as ir be proto bijau vel nusivilt bet labai mergytes noriu todel ir rusu prasysiu kad pasakytu tas dienas kada gi
jums irgi patarciau i juos kreiptis nes turi gi issipildyti musu svajones
Papildyta:
[quote=MALUMA,2008 04 10, 15:33]
sveika labai jau didele eksperte o auginu berniukus tad nejuokaukit mergytes o tu paskaiciuok kada geriausia pradet kad kai gims trecias pirmiems butu lyginis skaicius 2 ir 10 metu ar 4 ir 12
Papildyta:
[quote=warlyte2008,2008 04 10, 15:22]
Sveikos.

Mano vyriausioji dukra skaito šitą forumą jau seniai ir pamatė jūsų temą,šiandien atvažiavus pas mus paprašė, kad parašyčiau savo istoriją,gal ji bus įdomi tuoj suprasit kodėl.
rašau iš dukros vardo nes pati pokalbiuose nedalyvauju.

sveiki zinau ka jautet nes kai man 28 sav. pasake kad berniuks ,prazliumbiau visa nestuma nors iki to skraidziau kaip ant sparnu aciu dievui vaikiukas ramus o as KASDIEN JO ATSIPRASAU KAD TOKIA BJAURI BUVAU IR JO NENOREJAU
as ir be proto bijau vel nusivilt bet labai mergytes noriu todel ir rusu prasysiu kad pasakytu tas dienas kada gi
jums irgi patarciau i juos kreiptis nes turi gi issipildyti musu svajones
[/quote]
iki galo nepaskaiciau ir iskart patarimu del ruskiu prizeriau[tiesiog nesimate pabaigos nepykit

kaip gražu ačiū , perskaičiau tiksliau prarijau viską nuo pirmos iki paskutinės raidės ir visai neatsibodo , priešingai labai graži ,Jūsų šeimos istorija , pritariu,kad nelabai ką ir paplanuosi , bet jei ryžtis dar vienam vaikeliui tai galima ir pamėgint kai ką padaryti, o jei jau nepavyks tai ir nepavyks, ačiū dar kartą,kad nepatingėjote ir skyrėte tiek laiko mums