Huh.. gal del aiskumo idesiu nuoroda:
http://www.sveikaszm...r...&subtema=65
as manau,kad tu jai nepadesi.ji pati nenori nieko keisti,tu uz ja nepakeisi.todel gyvenk savo gyvenima,kurk savo ateiti-ramia,grazia,sviesia.tavo motina jau pasirinko kaip gyventi.tu uz ja nenugyvensi,neisjausi viso skausmo,nedarysi sprendimu uz ja.geriausia,ka gali padaryti,tai tapti pati laiminga.tavo mamai zinot ir matyt laiminga dukra bus geriausia,ka tu jai gali duoti,kai ji jokios kitos pagalbos neima.
[quote=wwwola,2008 04 06, 20:59]
Huh.. gal del aiskumo idesiu nuoroda:
http://www.sveikaszm...r...&subtema=65
...........
kukuruze7 labai teisingai patare, nors tai sunkoka.. tiesiog po truputi po truputi ir ismoksi dziaugtis gyvenimu..
patarciau tau pasiskaitinet psichologiniu knygu, zurnalu.. man asmeniskai lb patinka zurnalas "Psichologija Tau", ten ivairios temos palieciamos ir tikrai manau rasi, ka nors tokio sau, kas tau pades atsikratyti kompleksu.. ir i gyvenima ziureti optimistiskiau.. daugiau uzsiimk veikla, kurioje bendrautum su zmonemis, galbut sutiksi zmones, kurie tau ikveps optimistiskumo, bet pirmiausiai turi pati to noreti.. kiekvienas mes esame kazkuria dalimi savo likimo kalviai.. tau reikia tiesiog suprasti, kad nuo taves tai nepriklauso.. toks tas gyvenimas.. tad reik bent paciai stengtis, kad jis butu kitoks sekmes tau, laikykis
Huh.. gal del aiskumo idesiu nuoroda:
http://www.sveikaszm...r...&subtema=65
...........
kukuruze7 labai teisingai patare, nors tai sunkoka.. tiesiog po truputi po truputi ir ismoksi dziaugtis gyvenimu..
patarciau tau pasiskaitinet psichologiniu knygu, zurnalu.. man asmeniskai lb patinka zurnalas "Psichologija Tau", ten ivairios temos palieciamos ir tikrai manau rasi, ka nors tokio sau, kas tau pades atsikratyti kompleksu.. ir i gyvenima ziureti optimistiskiau.. daugiau uzsiimk veikla, kurioje bendrautum su zmonemis, galbut sutiksi zmones, kurie tau ikveps optimistiskumo, bet pirmiausiai turi pati to noreti.. kiekvienas mes esame kazkuria dalimi savo likimo kalviai.. tau reikia tiesiog suprasti, kad nuo taves tai nepriklauso.. toks tas gyvenimas.. tad reik bent paciai stengtis, kad jis butu kitoks sekmes tau, laikykis
Yra du keliai: arba kaltini savo šeimą,kad tu esi tokia kompleksuota,kad tau nesiseka ir pan.,arba nusprendi,kad tu taip gyventi,kaip gyveno(-a) tavo tėvai nenori ir pradedi kurti save ir savo aplinką tokius,kokių nori.Taip ,tai yra sunku,bet įmanoma.O dvasinės žaizdos liks ,tik susikūrus savo laimingą gyvenimą,jos ne taip smarkiai skaudės.Svarbiausia,ką tu iš savo šeimos pasiimsi ir kaip tą patirtį panaudosi.
Mano šeimoje alkoholis irgi smarkiai įtakojo visų šeimos narių gyvenimą.Tik nebuvo smurto.Mane gelbėjo tai,kad turėjau brolį ir seserį,mes labai viens kitam padėjom šituos košmarus išgyventi.Tiesa,mamos sveikatą tie bardakai namie visai suėdė.Jos jau nebeturim penkerius metus.Situaciją taiso tai,kad tėvas save prilaiko,bando kurti gyvenimą iš naujo.Tik dabar,būdama virš 30 metų,pradedu jausti,kad turiu tėvą,ko vaikystėj,paauglystėj labai trūko,nes jo gyvenime tuomet buvo tik arba darbas,arba alkoholis.
Stiprybės temos autorei,ir neleisk,kad ši tavo gyvenimo pusė sugriautų tau ateitį ir tavo asmenybę.
Mano šeimoje alkoholis irgi smarkiai įtakojo visų šeimos narių gyvenimą.Tik nebuvo smurto.Mane gelbėjo tai,kad turėjau brolį ir seserį,mes labai viens kitam padėjom šituos košmarus išgyventi.Tiesa,mamos sveikatą tie bardakai namie visai suėdė.Jos jau nebeturim penkerius metus.Situaciją taiso tai,kad tėvas save prilaiko,bando kurti gyvenimą iš naujo.Tik dabar,būdama virš 30 metų,pradedu jausti,kad turiu tėvą,ko vaikystėj,paauglystėj labai trūko,nes jo gyvenime tuomet buvo tik arba darbas,arba alkoholis.
Stiprybės temos autorei,ir neleisk,kad ši tavo gyvenimo pusė sugriautų tau ateitį ir tavo asmenybę.
Jau penki metai po mokyklos baigimo stengiuosi kapanotis. Sekasi gana neblogai, bet bunadu dienu.Praeities patirtis manes nepalieka. Labai sunku, o gal ir neimanoma pamirsti to ka patyrei. O sunkiausia yra pradeti gyventi savo gyvenima, kai net neturi normalios seimos modelio.Nezinau kaip kitos, bet as iki siol nepasitikiu nei savimi, nei zmonemis.
Reikia tiesiog imti atspirties tašku savo šeimą.Ar nori gyventi taip,kaip tėvai gyvena? Nenori? O kaip norėtum? Nežinai,kaip turi būti normalioj šeimoj? Pažiūrėk į draugų,giminių gyvenimą,jei netinka,perskaityk krūvą knygų,gal ten surasi,kas priimtina.Įsiklausyk,ką sako širdis,ko jai norėtųsi. Bijai savo šeimos įtakos? Atsiribok,kiek įmanoma nuo jos.Skaudu,bet tik taip gali kurti savo,į nieką nepanašų gyvenimo modelį. Pati kažkada laikiau tėvus nuo savo asmeninio gyvenimo kuo toliau. Bėgau iš paskutiniųjų iš jų gyvenimo erdvės,nes kitaip stogai važiuodavo. Gal buvau bloga dukra,bet savo negatyvo porciją gavau pakankamai vaikystėj,paauglystėj.Kai tik leido galimybės,pradėjau dirbti išėjau iš namų nuomotis,nors tuomet nuoma suėsdavo pusę algos.Sau pasakiau- dėl sielos ramybės verta tiek mokėti.Tikrai nesigailiu. Tiesiog tikėjau,kad ateis ir mano laikas ir viskas susitvarkys.
Alergija alkoholiui antros pusės taurelėje išliks visam gyvenimui,bet negalima visko mauti ant vieno kurpalio. Kai pradėjau draugauti su savo antra puse,pirmais mėnesiais dažnai būdavo išgėręs.Man nepatiko ,bet vis save nuteikdavau,kad reikia geriau pažinti žmogų,pažiūrėsiu,kaip bus toliau.Palaipsniui išaiškėjo,kad tai - ne jo įprotis,o tiesiog draugų įtaka.Kai pradėjom gyventi kartu,palaipsniui tas reikalas atpuolė. Tad patarčiau ateityje savo baimių iš anksto nepermesti kitų elgesiui vertinti.Nors atsargumas,aišku,nemaišo.
Alergija alkoholiui antros pusės taurelėje išliks visam gyvenimui,bet negalima visko mauti ant vieno kurpalio. Kai pradėjau draugauti su savo antra puse,pirmais mėnesiais dažnai būdavo išgėręs.Man nepatiko ,bet vis save nuteikdavau,kad reikia geriau pažinti žmogų,pažiūrėsiu,kaip bus toliau.Palaipsniui išaiškėjo,kad tai - ne jo įprotis,o tiesiog draugų įtaka.Kai pradėjom gyventi kartu,palaipsniui tas reikalas atpuolė. Tad patarčiau ateityje savo baimių iš anksto nepermesti kitų elgesiui vertinti.Nors atsargumas,aišku,nemaišo.
Mano bedos panašios. Nepasitikėjimas žmonėmis, savęs visiškas savęs nuvertinimas.
Kai darbas siunčia į kursus, pirma mintis - ar aš jau tokia nevykusi? Bendradarbė džaugiasi, kad išmoks naujų dalykų, o aš verkiu, kad netinku šiai įmonei, jog mane nori taisyti. kai prasitariu kolegoms, jie stebisi kaip aš taip keistai reaguoju. Tokia nepilnavertiškumo bajeriai mane žiauriai nervina. Bet viskas nuo to, kad mano šeima - visi alkoholikai - tetis (amžina atilsi), mams ir sesuo. Sesuo daro iš savo gyvenimo cirką. Geria, keičia vyrus...matau, jog jos mažai mergytei irgi bus nelengva. Dar sunkiau man tai matant ir mažai kuo galint padėti.
Aš lankausi pas psichologą jau 2 metai, medituoju. Jaučiu pagerėjimą tik po 3 metų savęs "valymo" ir tas darbas dar toli gražu nepasibaigęs.
Kartais buna žiauriai sunku, bet jaučiu jog tai turi prasmę. Nematau atskaitos gale savęs sveikos ir to nesiekiu, nes to laukiant ir tikintis galima nuo proto nušokti. Bandau save matyti tokia kokia esu. Dievas sukure mane tokia netobula, reiškia taip reikejo.
Kai darbas siunčia į kursus, pirma mintis - ar aš jau tokia nevykusi? Bendradarbė džaugiasi, kad išmoks naujų dalykų, o aš verkiu, kad netinku šiai įmonei, jog mane nori taisyti. kai prasitariu kolegoms, jie stebisi kaip aš taip keistai reaguoju. Tokia nepilnavertiškumo bajeriai mane žiauriai nervina. Bet viskas nuo to, kad mano šeima - visi alkoholikai - tetis (amžina atilsi), mams ir sesuo. Sesuo daro iš savo gyvenimo cirką. Geria, keičia vyrus...matau, jog jos mažai mergytei irgi bus nelengva. Dar sunkiau man tai matant ir mažai kuo galint padėti.
Aš lankausi pas psichologą jau 2 metai, medituoju. Jaučiu pagerėjimą tik po 3 metų savęs "valymo" ir tas darbas dar toli gražu nepasibaigęs.
Kartais buna žiauriai sunku, bet jaučiu jog tai turi prasmę. Nematau atskaitos gale savęs sveikos ir to nesiekiu, nes to laukiant ir tikintis galima nuo proto nušokti. Bandau save matyti tokia kokia esu. Dievas sukure mane tokia netobula, reiškia taip reikejo.
Sunkiausia,kai šeimoje nėra nė vieno ,į kurį galėtum atsiremti,pasišnekėti apie problemas namie.Ačiū Dievui,neteko atkentėti to vienai.Bet,Atene82,turiu pavyzdžių,kaip žmonės ir iš tokių kaip tavo situacijų išsikapsto. Stiprybės Tau ir stiprių dantų kabintis į gyvenimą.Tavo tėvai- tik varteliai,pro kuriuos tu atėjai į pasaulį, o kaip gyvensi,tik nuo tavęs priklausys.Reikia tikėti,kad iš tėvų gavai tai,kas juose yra geriausio ir negalvoti,kad kažkokie blogi genai paims viršų ir tu nučiuoši gyvenimo pakalnėn.
Lengva pasakyti atsiribok nuo savo seimos,bet gyvenime sunkiai sekasi taip padaryti,bent jau man.As taip pat turiu panasiu nuoskaudu,tevas mano gere,mustyniu nebuvo,bet pakeltas tonas,grasinimai, nuolatine baime buvo mano vaikystes palydovas.Dabar jau turiu savo seima,bet prisiminimai grizta,ypac kai nuvaziuoji aplankyti tevu.
Manau, pabandyk įsijungti į kokios nors nevyriausybinės organizacijos veiklą, kur yra daug bendraminčių žmonių, vienijamų bendro tikslo. Pamenu, dar mokykloje buvau psichologinės pagalbos vaikams savanore. Į mūsų būrį savanoriauti atėjo ir viena mergina. Kai savam rate visi pradėjom prisistatinėti (nes buvo naujai įstaojusių žmonių ir vieni kitų nepažinojom), pirmieji jos žodžiai buvo "Mano tėvas yra alkoholikas". Tuo metu man tai buvo šokas, atrodė, kad nėra čia kuom girtis, bet labai greitai ją supratau - ji viešai pripažino, kad tai yra JO problema, ne JOS, nepaisant to, kad ji ir turi gyventi šalia. Šiandien ji augina du mažus vaikučius ir jai visai neblogai sekasi.
Ir Tau linkiu kuo dideliausios sėkmės
Ir Tau linkiu kuo dideliausios sėkmės
QUOTE(Miglote @ 2008 05 08, 20:45)
Manau, pabandyk įsijungti į kokios nors nevyriausybinės organizacijos veiklą, kur yra daug bendraminčių žmonių, vienijamų bendro tikslo.
Esu suaugęs alkoholikės vaikas
Su visomis temoje paminetomis asmenybes, bendravimo, savivertes problemomis susiduriau, mokausi gyventi ir save suvokti is naujo, ir matau sviesa tunelio gale. Man padejo grupine terapija. Tai ilgas, nevienadienis kelias. Bet - verta pabandyti. Mano ziniomis, tokios grupes veikia Vilniuje ir Kaune. Norincioms isbandyti: daugiau informacijos rasite stai sitoje svetaineje http://suaugevaikai.googlepages.com/Sekmes!!!
Gyvenimas yra grazus
As esu SAV. Tu paminejai kol kas neturi seimos. Bet, neissprendus, nesuvokus savo asmenybes problemu, ja sukurti yra labai sunku. Salia esantiems zmonems labai sunku istverti...
Jau eile metu negyvenu su tevais, pagaliau sutikau vyra, kuri pamilau, kuris norejo buti su manimi visa gyvenima, kuris irgi ieskojo meiles kaip as ..tik... Jis manes tokios neatlaike, uzkoriau ant jo visas savo problemas, nepasitikejima, nepilnavertiskuma, pasidariau nuo jo priklausoma, paranojiskai reikalaudavau sau demesio, idiotiskose situacijose... ir kas svarbiausia NETIKEJAU juo. Atrode, kad bet ka jis sako - netiesa. "Tu grazi - meluoja, as tave myliu - meluoja, Tu man reikalinga - meluoja.... " Atgal jam mesdavau tas pacias milijonines frazes tau manes nereikia, nemyli, ir bla bla... nuolatinis kontroliavimas...
Pasiekiau savo elgesiu tuo, kad visi jo jausmai isbleso. Atsalo, neliko nei emocinio, nei fizinio rysio, pasidare labai piktas.
O mes turim dukryte kuria labai abu mylim. Ir zinau, kad galejau tikrai tureti normalia seima. Buti laiminga. Buti mylima. Tik viska pati sugrioviau savo elgesiu.
Kazkoks uzprogramuotas destruktyvumas.
Zinau viena - butinai reikalinga specialisto pagalba.
Jau eile metu negyvenu su tevais, pagaliau sutikau vyra, kuri pamilau, kuris norejo buti su manimi visa gyvenima, kuris irgi ieskojo meiles kaip as ..tik... Jis manes tokios neatlaike, uzkoriau ant jo visas savo problemas, nepasitikejima, nepilnavertiskuma, pasidariau nuo jo priklausoma, paranojiskai reikalaudavau sau demesio, idiotiskose situacijose... ir kas svarbiausia NETIKEJAU juo. Atrode, kad bet ka jis sako - netiesa. "Tu grazi - meluoja, as tave myliu - meluoja, Tu man reikalinga - meluoja.... " Atgal jam mesdavau tas pacias milijonines frazes tau manes nereikia, nemyli, ir bla bla... nuolatinis kontroliavimas...
Pasiekiau savo elgesiu tuo, kad visi jo jausmai isbleso. Atsalo, neliko nei emocinio, nei fizinio rysio, pasidare labai piktas.
O mes turim dukryte kuria labai abu mylim. Ir zinau, kad galejau tikrai tureti normalia seima. Buti laiminga. Buti mylima. Tik viska pati sugrioviau savo elgesiu.
Kazkoks uzprogramuotas destruktyvumas. Zinau viena - butinai reikalinga specialisto pagalba.
