QUOTE(IgLi @ 2008 07 10, 10:51)
Cia jau "zemiskesnes" mintys Man buvo keista kai mama man pareiske pastabu, kad pas mane betvarke, kad reikia kasryt dulkes, grindis valyti. As tik nelabai supratau kada man ta daryti, nebent keltis nakti kol vaikas miega O beje, jei ir diena atsiranda laiko, tai jau norisi nieko neveikti. Atrodo pati pora vaiku uzaugino, nejau viska spedavo, arba dabar jai viskas kitaip atrodo.
Pas mano mamą, kai mane (pirmagimę) augino, neatrodė, kad kūdikis yra - viskas sterilu buvo. Gyveno kaip užsisukusi: vaiką pamaitint, perrengt, užmigdyt, dulkes iššluostyt, grindis išplaut, vakarienę padaryt... Pripažįsta, kad nelabai motina ir jautėsi. Apie motinystės džiaugsmus iš viso nėra ką šnekėt. Kol vieną dieną draugė (augino panašaus amžiaus kūdikį) atvėrė akis: tu pažiūrėk - ji šypsoji, guguoja, juokiasi... Kas tos dulkės, kai šalia toks stebukliukas auga. Ir pirmoji šypsena visada ir liks pirmoji - nepastebėsi jos, reiškias ir nebepamatysi niekada.
Jei labai netvarka nervuoja, pasirinkit laiką savaitėj, kai vyras / mama / draugė išveš į lauką vaikelį pamiegot, o jūs per tą laiką susitvarkysit. Bet šiaip tai tikrai apsimoka metams-dviems įsijungt 'ignoro dulkėms' režimą.