O gimdyti turėjau "ant" Naujųjų metų...tačiau ir Naujieji praėjo ir dar pora dienų,o kaip nekruta reikalai,taip nekruta. kadangi paskutinėmis dienomis teko pakeisti numatytus gimdymo namus ir gydytoją-tai nuvažiavau pas savo naująjį aiškintis situacijos. Sausio 5 dieną atvažiavau i audienciją į AK,paklausė tonus,pakrapštinėjo ir paleido namo su mintim kad jau greit gryšiu. Važiuoju sau autobusu (vietos,aišku,niekas neužleido,nors pilvas per puse autobuso buvo ),jaučiu kažkokius neaiškius skausmus,bet nurašau viską pakrapštymui. užtat baisiai užsimanau kinietiškos virtuvės paskanauti . taigi,parvažiuoju ir visi namiškiai išlekiam pagaliukintis į centrą

jaučiu,kad savijautėlė vis keistėja,bet nuožmiai sudoroju baklažaną kažkokiame tai ten padaže ir keliaujam namo. Namie pradedu vis dažniau dirsčioti į laikrodį,skaičiuoti ir repetuoti susinepatoginimą jei teks naktį skambinti gydytojui

visgi kažkaip užmiegu. Po valandos pabundu nuo nejuokingai smagių skausmų ir pagulėjusi dar valandą,kad įsitikinti ir be reikalo neskelbti aliarmo,keliuosi ir bandau ruoštis puoštis šventei. Tyliai,kaip tai įmanoma tokioje situacijoje,nuslenku į vonią praustis. Išlindusi iš vinios baladoju į duris tėvui,kuris akimirksniu pradėjo ruoštis išvažiavimui. Keturiom užsikabaroju laiptais į antrą aukštą ir rengiuosi. Pusė kojinės-saaaarėmis-visa kojinė-saaaarėmis-kelnės ojojojojoj-saaaarėmis-kelnės-sarėmis-kelnės-sarėmis...zodžiu,rengiausi laaaabai ilgai

pribrendo reikalas žadinti vyrą

o tą pažadinti yra pasaulinė kančia. purtau. nieko. sarėmis. dar purtau. nesikelia. sarėmis,dejuoju. purtau ir rėkiu ant jo. pasikelia. pažiūri. "Apsiraminsi gal...? Man rytoj į darbą!..." ir toliau miega. sarėmis. as apakus. vel sarėmis. nu neeeee,galvoju,prisidarei kartu,tai jau būk malonus atsikelk ir gimdyk

pagaliau atsikėlė,tarp sarėmių komanduoju ką dar įmesti į tašę. 03.30 nakties. skambinu gydytojui,iš mano sarėminės kalbos supranta,kad jau paslo pajehala,sutariam po pusvalandžio susitikti ligoninej

kol davažiavom už kiekvieną prakeiktą duobę kelyje iškeikiau savivaldybę,kelininkus,nekokybišką asfaltą ir viską ką imanoma..
4.00 skambinam i AK duris,priima maloni moteriškė,patikra,dokumentų pildymas. ateina gydytojas,apžiūra. sarėmiai kas dvi min.
5.00 gimdykla. Epidurą? Epidurąąąą!!!!!! Ir staigiai!!!! Badė badė badė badė...o pataikyti negali...ir taip pusę val...vyrui neatleikė nervai-išėjo į koridorių

pagaliau pataiko ir ateina poilsis

guliu,šypsausi kaip durnelė

anesteziologė ateina patikrinti ar viskas gerai,sakau "jūs mano angelas...". juokiasi. o man vienodai
staiga atsidaro durys ir gymdykla jau pilna žmonių

velnias,galvoju,a vakarėlis koks?

pasirodo iš to gimdymo džiaugsmo pasirašiau bet ką ir su dideliu džiaugsmu mane aplankė studentai

pamačius vyro veido išraišką tuo momentu vos nuo stalo nenukritau
staiga rojus ėmė kažkur dinginėti,atėjo nerimas kur,kur gi tas mano angelas su vaistais? bet čia visas kortas sumaišė gydytojas: "gimdom". Nu,gimdom tai gimdom
kaip tikra skautė vykdau įsakymus-stumiam-kvėpuojam-stumiam-kvepuojam...tik vat tai akušerei,kuri man daužė per koją rėkdama ":stumk",buvau gatava iš lašelinės paleisti

pačiu laiku gydytojas patraukė tą mimrą ir apsiėjom be aukų.
nelabai aiškiai,bet suvokiu,kad misija įvykdyta. Tik kodėl tylu? kur mano žvirbliukas? kodėl pilna palata chalatuotų prigužėjo? klausiamas žvilgsnis į vyrą.pasikeliu.matau šurmulį prie kažkokio aparato....siaubo apimta sustingau...
kolektyvinis palengvėjimo atsidusimas. ir..vienas du trys važiuojam-vuaaaaaaaaa!!!!! mano žvirbliukas pirmą kartą pademonstravo savo vokalinius sugebėjimus ir saugiai atkeliavo šalia manęs

mano žvirbliukas.....