jaučiu,kad savijautėlė vis keistėja,bet nuožmiai sudoroju baklažaną kažkokiame tai ten padaže ir keliaujam namo. Namie pradedu vis dažniau dirsčioti į laikrodį,skaičiuoti ir repetuoti susinepatoginimą jei teks naktį skambinti gydytojui 
visgi kažkaip užmiegu. Po valandos pabundu nuo nejuokingai smagių skausmų ir pagulėjusi dar valandą,kad įsitikinti ir be reikalo neskelbti aliarmo,keliuosi ir bandau ruoštis puoštis šventei. Tyliai,kaip tai įmanoma tokioje situacijoje,nuslenku į vonią praustis. Išlindusi iš vinios baladoju į duris tėvui,kuris akimirksniu pradėjo ruoštis išvažiavimui. Keturiom užsikabaroju laiptais į antrą aukštą ir rengiuosi. Pusė kojinės-saaaarėmis-visa kojinė-saaaarėmis-kelnės ojojojojoj-saaaarėmis-kelnės-sarėmis-kelnės-sarėmis...zodžiu,rengiausi laaaabai ilgai 
pribrendo reikalas žadinti vyrą o tą pažadinti yra pasaulinė kančia. purtau. nieko. sarėmis. dar purtau. nesikelia. sarėmis,dejuoju. purtau ir rėkiu ant jo. pasikelia. pažiūri. "Apsiraminsi gal...? Man rytoj į darbą!..." ir toliau miega. sarėmis. as apakus. vel sarėmis. nu neeeee,galvoju,prisidarei kartu,tai jau būk malonus atsikelk ir gimdyk 
pagaliau atsikėlė,tarp sarėmių komanduoju ką dar įmesti į tašę. 03.30 nakties. skambinu gydytojui,iš mano sarėminės kalbos supranta,kad jau paslo pajehala,sutariam po pusvalandžio susitikti ligoninej 
kol davažiavom už kiekvieną prakeiktą duobę kelyje iškeikiau savivaldybę,kelininkus,nekokybišką asfaltą ir viską ką imanoma..4.00 skambinam i AK duris,priima maloni moteriškė,patikra,dokumentų pildymas. ateina gydytojas,apžiūra. sarėmiai kas dvi min.
5.00 gimdykla. Epidurą? Epidurąąąą!!!!!! Ir staigiai!!!! Badė badė badė badė...o pataikyti negali...ir taip pusę val...vyrui neatleikė nervai-išėjo į koridorių
pagaliau pataiko ir ateina poilsis 
guliu,šypsausi kaip durnelė 
anesteziologė ateina patikrinti ar viskas gerai,sakau "jūs mano angelas...". juokiasi. o man vienodai 
staiga atsidaro durys ir gymdykla jau pilna žmonių
velnias,galvoju,a vakarėlis koks? 
pasirodo iš to gimdymo džiaugsmo pasirašiau bet ką ir su dideliu džiaugsmu mane aplankė studentai pamačius vyro veido išraišką tuo momentu vos nuo stalo nenukritau staiga rojus ėmė kažkur dinginėti,atėjo nerimas kur,kur gi tas mano angelas su vaistais? bet čia visas kortas sumaišė gydytojas: "gimdom". Nu,gimdom tai gimdom
kaip tikra skautė vykdau įsakymus-stumiam-kvėpuojam-stumiam-kvepuojam...tik vat tai akušerei,kuri man daužė per koją rėkdama ":stumk",buvau gatava iš lašelinės paleisti
pačiu laiku gydytojas patraukė tą mimrą ir apsiėjom be aukų.nelabai aiškiai,bet suvokiu,kad misija įvykdyta. Tik kodėl tylu? kur mano žvirbliukas? kodėl pilna palata chalatuotų prigužėjo? klausiamas žvilgsnis į vyrą.pasikeliu.matau šurmulį prie kažkokio aparato....siaubo apimta sustingau...
kolektyvinis palengvėjimo atsidusimas. ir..vienas du trys važiuojam-vuaaaaaaaaa!!!!! mano žvirbliukas pirmą kartą pademonstravo savo vokalinius sugebėjimus ir saugiai atkeliavo šalia manęs
mano žvirbliukas.....
