O mane visiskai patrauke ant saldumynu. Pastarosiom dienom labai noris svieziu, minkstu spurgu su marmeladu
QUOTE(zarza @ 2008 07 25, 22:07)
Kai buvau nescia man labai skaniai kvepejo katino maistelis (su vitaminas, toks mazuose maisiukuose parduodamas), nu taip skaniai kad net seiles skirdavosi. Labai norejau paragauti, bet valdziausi 
Geras
man tai pries koki menesiuka labai visko su cesnaku norejosi ir kuo daugiau tuo geriau 
bet dabar svarbiausia, kad mesos butu 
o i saldumynus tai isvis ziureti negaliu, anksciau kirsdavau aojej 
ir kuo daugiau tuo geriau bet dabar svarbiausia, kad mesos butu o i saldumynus tai isvis ziureti negaliu, anksciau kirsdavau aojej
as kazkaip nepastebejau jokiu neiprastu noru 
tik vis norisi valgyt ir valgyt , ir valgyt
tik vis norisi valgyt ir valgyt , ir valgyt
QUOTE(*Bounty* @ 2008 03 28, 19:30)
O dar turiu silpnybe visokiausiai chemijai
cia tai tikra beda, man taip patinka kaip kvepia visokiausi valikliai ir balikliai, nagu lakas ir acetonas 
, bet laikaus, nes negalima dar toksikomane patapsiu ir vaikeliui pakenks 
Man bezninas, grindų lakas, visokios dervos visada taaaaip kvepėdavo O nėščiai apskritai "koma" pasidarė - vyras vienos vairuot nebeleido, kai pamatė, kad aš vidury eismo piko "atbirbiau" visus langus atsidarius QUOTE(*Bounty* @ 2008 04 03, 13:54)
O dabar prasidejo ridikeliai!!! Jei kas dar siemet nevalge rekomenduoju Nusiperku pora maiseliu ir kaip semkas suvalgau net nepasidalinu .
Jei kas dar siemet nevalge rekomenduoju Nusiperku pora maiseliu ir kaip semkas suvalgau net nepasidalinu .
Absoliutus gėris - valgydavau iki bloga pasidarydavo, bet niekaip negalėdavau pasakyt "stop" 
Ir apskritai buvo košmaras apie tuos norus kalbant... Viskas prasidėjo nuo to, kad naktį prabudus supratau - noriu CEPELINŲ... O čia buvo tas pats, kaip užsinorėt vidury žiemos šviežių žemuogių iš miško
Ir nuo tų cepelinų "pašlo pakatilas ga*** pa trubam"... Visus kraupinau, nes kimšau nori (tie džiovinti dumbliai "sušiui" - yra LT visose parduotuvėse), tik aš juos rydavau sausus, nemirkytus, tiesiai iš pakelio. Paskui klaikiai norėjau ajerų duonos, kurios anksčiau nepakęsdavau - o situacija ta pati, kaip su cepelinais... Gerai kad vyras buvo nors ir ne ginekologas, bet gydytojas - tai bent jau suprato, kaip čia viskas... Vieną naktį atsikėlęs rado mane sėdinčią virtuvėj ir verkiančią. Kas buvo? Alaus norėjau taip, kad net ašaros bėgo... Ir normalaus, o ne kokio bealkoholio... Tai jis pasižiūrėjo ir sako: "Žinai, tavo tokie nervai kenkia labiau, negu pakenks alaus stiklinė". Atnešė. Atsidariau ir vėl lūpą tiiimpt... "Kas dabar?.." "Aš normalaus, lietuviško noriu, koks turi būt, o ne šito birzgalo..."
Visą kitą dieną apie nieką kitą galvot negalėjau, akyse stovėjo išrasojęs bokalas... 
O namuose atsidarau šaldytuvą ir matau - KALNAPILIO butelis 
Ir dar su raudonu "bantu" ant kakliuko Niekada gyvenime skanesnio dalyko nebuvau ragavus... Paskui atėjo "nušvitimas", kad negaliu, ne, tikrai negaliu, taaaaip skaniai kvepia...uošvio kvepalai
Šiaip visą laiką labai jautriai į kvapus reaguodavau, o tada... Gretimam kabinete dirbo, įėjau, užuodžiau, "nušvito" ir atėmiau buteliuką Varge varge, visas mano kabinetas, visas automobilis kvepėjo tais nerealiais kvepalais... Prisimenu, atena į darbą vyras ir sako: "O, koks gaiviklis "fainas", aštrokas, bet toks malonus". O uošvis tik pakratė galvą: "nebūtų ji "tokioj" padėty , pasakyčiau, ką galvoju apie oro gaiviklius už tokią kainą..." O aš tuos jo tikrai nepigius kvepalus laisčiau ant grindų, po automobilio sėdynėm, iškvėpinau savo stalčius ir atidarytą buteliuką dar pasistačiau ant stalo... Po savaitės visas personalas pagal kvapą atskirdavo, kas eina
mes dar visai mazuteliai, bet jau toookie emsedziai. bet tinka tik gryna mesa. jokiu desreliu ar kumpeliu
ryte kotletukas, pietums kepsnys, vakarienei.... daug mesos..
ryte kotletukas, pietums kepsnys, vakarienei.... daug mesos..
o va as mesos kazkaip nevalgau, netraukia, saldumynu irgi netraukia..tai sakau galeciau gyventi vien zalumynais, salotomis, vaisiais ir darzovemis....ir labai jautri kvapamas pasidariau..uzuodziu viska is kilometro atstumo
QUOTE(Dryžuota @ 2008 08 06, 09:44)
mes dar visai mazuteliai, bet jau toookie emsedziai. bet tinka tik gryna mesa. jokiu desreliu ar kumpeliu
ryte kotletukas, pietums kepsnys, vakarienei.... daug mesos..
ryte kotletukas, pietums kepsnys, vakarienei.... daug mesos..
O galinis rezultatas +n kg
As ir taip rydavau,kol bloga pasidarydavo ir rezultate 36kg,gausybe striju ir nukarusi pilvo oda 
Jai galeciau atsukti laika tikrai biski prisilaikyciau nuo maisu cipsu,5cepelinu iskarto ir t.t. bet taip norejosi Papildyta:
Paskui atėjo "nušvitimas", kad negaliu, ne, tikrai negaliu, taaaaip skaniai kvepia...uošvio kvepalai
Šiaip visą laiką labai jautriai į kvapus reaguodavau, o tada... Gretimam kabinete dirbo, įėjau, užuodžiau, "nušvito" ir atėmiau buteliuką Varge varge, visas mano kabinetas, visas automobilis kvepėjo tais nerealiais kvepalais... Prisimenu, atena į darbą vyras ir sako: "O, koks gaiviklis "fainas", aštrokas, bet toks malonus". O uošvis tik pakratė galvą: "nebūtų ji "tokioj" padėty , pasakyčiau, ką galvoju apie oro gaiviklius už tokią kainą..." O aš tuos jo tikrai nepigius kvepalus laisčiau ant grindų, po automobilio sėdynėm, iškvėpinau savo stalčius ir atidarytą buteliuką dar pasistačiau ant stalo... Po savaitės visas personalas pagal kvapą atskirdavo, kas eina [/quote]
nu cia tai geras
QUOTE(consvela @ 2008 08 05, 19:09)
Man bezninas, grindų lakas, visokios dervos visada taaaaip kvepėdavo O nėščiai apskritai "koma" pasidarė - vyras vienos vairuot nebeleido, kai pamatė, kad aš vidury eismo piko "atbirbiau" visus langus atsidarius Absoliutus gėris - valgydavau iki bloga pasidarydavo, bet niekaip negalėdavau pasakyt "stop" Ir apskritai buvo košmaras apie tuos norus kalbant... Viskas prasidėjo nuo to, kad naktį prabudus supratau - noriu CEPELINŲ... O čia buvo tas pats, kaip užsinorėt vidury žiemos šviežių žemuogių iš miško
Ir nuo tų cepelinų "pašlo pakatilas ga*** pa trubam"... Visus kraupinau, nes kimšau nori (tie džiovinti dumbliai "sušiui" - yra LT visose parduotuvėse), tik aš juos rydavau sausus, nemirkytus, tiesiai iš pakelio. Paskui klaikiai norėjau ajerų duonos, kurios anksčiau nepakęsdavau - o situacija ta pati, kaip su cepelinais... Gerai kad vyras buvo nors ir ne ginekologas, bet gydytojas - tai bent jau suprato, kaip čia viskas... Vieną naktį atsikėlęs rado mane sėdinčią virtuvėj ir verkiančią. Kas buvo? Alaus norėjau taip, kad net ašaros bėgo... Ir normalaus, o ne kokio bealkoholio... Tai jis pasižiūrėjo ir sako: "Žinai, tavo tokie nervai kenkia labiau, negu pakenks alaus stiklinė". Atnešė. Atsidariau ir vėl lūpą tiiimpt... "Kas dabar?.." "Aš normalaus, lietuviško noriu, koks turi būt, o ne šito birzgalo..."
Visą kitą dieną apie nieką kitą galvot negalėjau, akyse stovėjo išrasojęs bokalas... O namuose atsidarau šaldytuvą ir matau - KALNAPILIO butelis Ir dar su raudonu "bantu" ant kakliuko Niekada gyvenime skanesnio dalyko nebuvau ragavus... Paskui atėjo "nušvitimas", kad negaliu, ne, tikrai negaliu, taaaaip skaniai kvepia...uošvio kvepalai
Šiaip visą laiką labai jautriai į kvapus reaguodavau, o tada... Gretimam kabinete dirbo, įėjau, užuodžiau, "nušvito" ir atėmiau buteliuką Varge varge, visas mano kabinetas, visas automobilis kvepėjo tais nerealiais kvepalais... Prisimenu, atena į darbą vyras ir sako: "O, koks gaiviklis "fainas", aštrokas, bet toks malonus". O uošvis tik pakratė galvą: "nebūtų ji "tokioj" padėty , pasakyčiau, ką galvoju apie oro gaiviklius už tokią kainą..." O aš tuos jo tikrai nepigius kvepalus laisčiau ant grindų, po automobilio sėdynėm, iškvėpinau savo stalčius ir atidarytą buteliuką dar pasistačiau ant stalo... Po savaitės visas personalas pagal kvapą atskirdavo, kas eina va cia tai prisijuokiau iki asaru...saunuole!
