panikos atakos

Isgydoma Ir ne vienas zmogus pasveiko, bet kiek teko skaityti tokiu zmoniu patirties ir minciu, visi pasveiko be AD pagalbos Nematete filmo "Iekokite gudrucio"? Ta aktore irgi sirgo PA, bet tai pat pasveiko ir kiek tokiu zmoniu yra, tik reikia ziauriai dirbti su savimi, o ne manyti kad AD viska isgydys, neisgydys, nes tai psichologine liga Ir kaip tik turi save stumti ten kur neini, nes kaip kitaip nugalesi PA? Man pavyko, kitiems pavyko, tai kodel nepavyks jums? Juk cia ne vezys...kur jau nieko negali kontroliuoti pats

)) NU tu matai... Ar jau buvai pas Daubara? Kaip jisai tau pasirode?
As niekur nedingau.. Atostogavau siltuose krastuose savaitele.. bet aisku per maza buvo.. nes atsipalaiduoti normaliai pardejau tik kazkur nuo treciadienio.. o cia jau ir i darba gryzti laikas.. )
Siaip del tu stipriu asmenybiu, tai idomiai.. Man psichologe visa laika sake: taigi tu stipri asmenybe, susidorosi... tai net nezinau kaip cia is tiesu.. Labai silpna tai nesu.. (cia taip pati galvoju), bet kazkaip irgi iklimpau i sita liuna..

Sveika gyva
Dar pas Daubara nebuvau, eisiu tik 17d., anksciau nebuvo. Parasysiu savi ispudzius. Jau imu dvejoti - o gal neit, lyg ir viskas neblogai siuo metu.
Na bet nesiblaskysiu, cia tik taip, "profilaktiskai" suabejojau - juk blogiau tai nebus.
Daug skaitau, atradau savo sena pomegi - siuvinejima - puiki meditacija, ypac kai matai drobeje besiskleidzianti grazu geles zieda
Su vyru keliom dienom skrisim i Italija ( tai jau tapo musu tradicija vestuviu metiniu proga ), jau zinau vieta, nes buvome ten ziema - tai vienas su kitu besijungiantys mazi miestukai, zmoniu nedaug, zodziu man tinkama aplinka.
TACIAU VIS TIEK nerimauju - o kas jei lektuve vel uzklups PA ? O kas, o kas ????
Vis lenda tos ikyruoles i makaule
Bandau sau sakyti ir raminti, kad viskas bus gerai
Linkiu eilini syki ramybes Jums ir sau

Sveikutės Dėl stiprių asmenybių tai manau, kad tie, kurie turi PA tik išoriškai atrodo stiprios asmenybės, kai viduje taip tikrai nėra. Ir kai pagaliau pavargsti vaidinti preš aplinkinius stiprią asmenybę, tuomet PA ir užpuola. Gal greičiau sakyčiau kenčiantys nuo PA yra labai viską kontroliuoti linkusios asmenybės ir negali pakęsti, kai ta kontrolė išsprūsta iš rankų.

Aš pati jau penktas mėn., kai nustojau vartoti AD (Effexor): šiuo metu dažnokai jaučiu tokį banguojantį nerimą, bet bandau nepasiduoti Šeštadienio naktį atsibudau ir jau buvo beprasidedanti PA - jausmas apėmė šlykštus, bet priverčiau save nesikelti iš lovos, tiesiog gulėjau ir kvėpavau, nors labai norėjosi atsikelti ir išgerti xanaxo... po kurio laiko baimė pradėjo po truputį atslūgti, rodos, šią PA aš įveikiau sėkmingai. Kai duria širdies plote, sakau sau, kad čia ne širdis ir ne artėjantis infarktas, o nerimas ir įtampa. Kai jaučiu pablogėjimą daug skaitau "protingos" literatūros, išsirenku kokią mano būseną atitinkančią citatą ir kalu ją sau galvon visą dieną. Darbas su savimi sunkus dalykas, bet aš sau sakau, kad stengtis verta. Nenorėčiau sugrįžti prie AD taip kaip kad atsitiko pernai rudenį, bet ir nedarysiu tragedijos iš to, jeigu prireiks grįžti.

Sėkmės visoms kovojant su šia bjauria liga

o as irgi pasveikau, istekejau ir sveika patapau, isvaziavau i svedija gyventi, nera kada galvoti apie ligas, kiekviena minute yra uzimta

o as manau, kad savoka "stipri asmenybe" yra apskritai per daug plati ir diskutuotina.. Tai netgi filosofinis klausimas.. Ir labai sunku pasakyti.. Kas vienan atrodo stipru, o kitam bus silpna.. Cia tas pats kas ir su groziu. todel manau neverta užsivelti..

O del kontroliavimo, tai gal. Nors kai pagalvoju, tai didzioji dauguma žmoniu kazka kontroliuoja: save, artimuosius, aplinka ir t.t.

..o man PA tfu tfu tfu tfu.. kazkur dingo tfu tfu tfu tfu

Aisku kad isgydoma

sveikutes, gal kas bandet siaip nervu sistema stiprinti , leistis B grupes vitamina ar magni, as kazkada magnio laselines staciaus tai kiek pamenu kazkiek geriau, jauciaus, o gal del to kad tai buvo pavasariop, dabar orai prastyn tai savijauta....

as antra k leidziuos b vitaminus..nzn ar jie padeda,bet nerimas ir baimes nutolo,bet kartais uzeina dar vis...PA nera buve man,tik nerimas..ir mintys visokios uzeina kartais,ir dar keisti nerealumo jausmai...vat..bet db ruduo,prastas metas,tu nesamoniu laikas..be to,esu be darbo jau 8men,tai dar veiklos neturiu,tai daaug laiko turiu tiems jausmas bet kaip buvo is pat pradziu,tai nesulyginsi..db jau daaug geriau..o nerimas prasidejo pries 11men..bet tai gerai,tai blogai,visaip buna..bet nereik ranku nuleist,turim iveikt tas nesamones kazkaip

Sveikos

As kai visada linkiu jums susiimti ir pagaliau iveikti PA Nes gyvenimas per trumpas, kad puse jo praleisti panikuojant



Na negalima nusiteikti, kad jau rudeni oras prastyn ir savijata blogyn Kaip tik ruduo dabar labai grazus, paziurekit kokie nuostabus medziai ir kiek spalvu... O kad ir lietus saltas lija, juk nieko nera jaukiau kaip namie siltai kvepiancia arbata su medum gerti. Beto juk arteja Kaledos, nuostabiai grazi ir silta svente, kai aplinkui viskas pasipuosia, kepami meduoliai ir sausainiukai, o ir zmones tampa geresni Viskas priklauso nuo poziurio Ir ruoduo gali buti begalo grazus ir sveiktai teigiamas

Labą dienelę... Ar priimsit dar vieną pilietę į savo gretas?... Oi, ir šiek tiek lengviau, ir tuo pačiu labai liūdna paskaičius temą, kad tiek mūsų daug, sergančiųjų PA

Mano trumpa priešistorė: pirmas priepuolis buvo prieš beveik mėnesį - tiesa, tada galvojau, kad blogai su širdim, nes ir spaudimas užkilo, ir pulsas 160 buvo, ir nepraėjo gerą valandą, net ir kai greitoji atvažiavo ir vaistų suleido... Buvo siaubinga baimė, galvojau, numirsiu tikrai. Paskui savaitės bėgy - antras priepuolis, tada jau draugė naktį po visas ligonines vežiojo. Tik po trečiojo karto - ir po tyrimų rezultatų (visi kraujo, širdies, skydliaukės tyrimai - geri, jokių patologijų) - supratau, kad vis tik kalta galvelė, o ne fiziologinės priežąstys...

Ir vat nebėr džiaugsmo gyvenime, kasdien atsibundu su nerimu, mirties baime, o priepuoliai dažniausiai užeina vakare. Penktadienį praeitą išvis prastai buvo, nes vakare iš Vilniaus į Uteną važiavau su mašina, kelionės vidury pradėjo tirpt kaklas, pakaušis, svaigt galva - aišku, man iškart "panika dėl panikos", mirties baimė, o čia dar kelio darbai, sustojau kamšty, ir nors stauk, taip beviltiškai jaučiaus.... Įkaliau puse tabletės (1,5mg) bromazepamo, ir mėginau važiuot toliau... Vienintelė mintis buvo greičiau pasiekt Uteną, taip bijojau nepadvėst už vairo.

Kam papasakotum tai nesuprastų... Labai labai džiaugiuos, kad jūsų temelę radau...

Bandžiau ir draugui daug maž paaiškint, kas su manim daros, nes matė vieną priepuolį, kai negalėjau nei paaiškint, kas man daros, nei šnekėt normaliai, veiksmai kažkokie nelogiški - tai mačiau, kad išsigando, pasimetė vargšas... Kažkaip negera man jį į tokią padėtį statyt, jis gi nekaltas, kad aš psichologinių problemų turiu... Dabar jei jau mato, kad negerai man, tai klausia : "Širdis vėl?" Sakau, kad taip, negi pulsi aiškint apie psichosomatinius dalykus žmogui, kuris ant tiek stabilus, ramus ir balansuotas, kad net pavydu darosi

Tai vat, taip ir gyvenu - valerijonas, bromazepamas... Tiesa, stengiuos to bromazepamo kuo mažiau gert, bijau priprast, bet vat jau turbūt savaitė, kaip kasdien išgeriu po 1,5 - 3mg, nes pradėjo kankint pastovus nerimas ir baimė. Įdomu, ar gal man ir dėl vaistų kai kurie "atchodai" jaustis pradeda, kaip pvz. galvos, kaklo, smilkinių tirpimas? Ar čia aš įsikalbu sau visus šituos dalykus?...

Šiandien užsirašiau konsultacijai Vilniaus psichikos sveikatos centre (legendinis Vasaros 5...). Tik baisiai ilgai laukt - užrašė tik spalio 10 d. O man taip noris kuo aktyviau ir operatyviau griebt šitą nesąmoningą ligą už ragų ir mest ją lauk iš savo galvos Gal kam iš jūsų teko ten pabuvot? Kokie atsiliepimai? Būtų įdomu išgirst

Na, litaniją prirašiau čia, atsiprašau iškart Bet vis gi gera rast suprantančius žmones