QUOTE(l-aura @ 2008 09 04, 18:34)
aš manau kad išgydoma, bet reikia radikaliai pakeisti savo mąstymą, ieškot atsipalaidavimo būdų. Kažkaip tikiu netradicine medicina, savitaiga. Žmogaus pasąmonės galia didžiulė. KAip tik turiu knygutę "autogeninė treniruotė", turėsiu progą paskaityt
Na gal mano toks mąstymas per daug optimistinis, kiti ilgai serga, aš tik pora mėnesiu... Ir dar namie atostogauju, stresuot nereikia kaip darbe būnant..
Labas, merginos
Kazkaip kuri laika ramu pas mus, panikuotojas, buvo
Man vel naujas rugsejis - mano vaikinams mokykla, siek tiek daugiau rupesteliu, bet gal ir gerai, vis maziau lieka laiko galvoti apie savo savijauta ir besiartinancia kokia pasalune PA
Perskaiciau Jusu zinutes ir pamaniau, kad tikrai labai svarbu gydantis kuo nors PATIKETI ir nueiti visa kelia iki galo. BUTINAI
Mano pradziu pradzia - jau pries gerus astuonis metus - buvo skirti ir vaistukai, bet gi ne, as jokiu "chemiju" negersiu
, pati kaip nors...
Taip banguojanciais periodais ir stumiausi i prieki, dabar vel sviesesnis etapas, nors viena NIEKUR neinu, tik su kuo nors arba isgeriu kruopyte raminanciu.
Taciau tai vel mano savigyda, todel pasiryzau ir ABIO ( KUR DINGAI ?) patarimu uzsirasiau pas psichiatra Daubara.
Manau, kad siuo etapu derindama medikamentus ir psichoterapija gal atsitiesiu
O gal psichiatras isklausys mane ir jokiu vaistu negausiu, zodziu , ziuresim.
Manau , ir musu pastangos ir vidiniai resursai tikrai ne paskutineje vietoje - tiesiog reikia tiketi ir kabintis uz ko tik imanoma, o laikas parodys, kas labiausiai mums tinka. Tik nereikia laukti ir KANKINTIS, jei vienas budas negelbsti - ieskoti kito, NEPASIDUOTI
Laikykimes