panikos atakos

Mano nuomone siuo klausimu vienapusiska - tikrai negerti AD pries pastojanti ir nestumo metu, nes vaikelio sveikata simta kartu svarbiau nei panika

labute Geriau butu pasitarti su gydanciu gydytoju, o kas liecia AD gerima tai kaip reikia prakenteti tas baisias PA neisivaizduoju as kaip rasiau kankinausi 2 metus, o atakos kartodavosi pastoviai kur bereikdavo iseit ar net namie, jauciausi ziauriai as uztai kad AD reiktu pagerti jei tikrai nepadeda jokios vaistazoles ir pan...o as jau sirgau pries laukdamasi 2 dukrytes, bet ryzausi maniau kad po 2-o vaikiuko praeis man ta baisi busena,,. deja nepraejo, o vaistukus geriu pastoviai kaip kad nuo cukraliges zmones leidziasi, nes ta nervu sistema labai jau jautri ir pakeist as nieko negaliu

Man yra lygiai taip pat.. Dazniausiai mazai kreipiu i savo savijauta.. Bet buna, kad lygiai taip pat neishlaikau ir paluztu.. Va ir dabar taip jauciuosi.. Siandien jauciuosi visiskai paluzusi, sutrikusi, pasimetusi ir pikta ant saves ir pasaulio, kad niekaip nepavyksta fiziskai jaustis gerai. Atrodo ir stengiuosi judeti kuo daugiau, ir uzsiimti.. nu bet siandien pasijauciau visishkai bejege.. Kaip jus tvarkotes tokiom akimirkom, kai pasijauciat nugaletom?
Mane kamuoja lygiai tokios pat mintys kaip ir Skorpix.. As pradedu galvoti, ir mintyse nenorom prasisuka vaizdas, kad nugriunu, prarandu pusiausvyra, apalpstu. ir nebegaliu atsikelti ir t.t. Be visa ko dar ir sunku kvepuoti.. kai stengiuosi sportuoti - dustu.. Tada vel susinervinu.. nes visa gyvenima tai pavykdvo pakankamai lengvai.. ir dar tas regejimas nervina. visa laika matau juoduliukus, ypac su viena akim. buvau pas pora akiu gydytoju, lygtai nieko jie nematoo. bet matau tai as blogai.. nieko nebesuprantu... Esu pasiklydusi.. Lost in translation...
NU va ishsikalbejau... Siaip tai su savo stenejimu esu uzknisusi net ir save.. Ir kokia as esu baile.. .
Ksėnia atostogauja, tai baisiai jau cia ramu..)

[quote=abio,2008 08 19, 21:57]
Man yra lygiai taip pat.. Dazniausiai mazai kreipiu i savo savijauta.. Bet buna, kad lygiai taip pat neishlaikau ir paluztu.. Va ir dabar taip jauciuosi.. Siandien jauciuosi visiskai paluzusi, sutrikusi, pasimetusi ir pikta ant saves ir pasaulio, kad niekaip nepavyksta fiziskai jaustis gerai. Atrodo ir stengiuosi judeti kuo daugiau, ir uzsiimti.. nu bet siandien pasijauciau visishkai bejege.. Kaip jus tvarkotes tokiom akimirkom, kai pasijauciat nugaletom?
Mane kamuoja lygiai tokios pat mintys kaip ir Skorpix.. As pradedu galvoti, ir mintyse nenorom prasisuka vaizdas, kad nugriunu, prarandu pusiausvyra, apalpstu. ir nebegaliu atsikelti ir t.t. Be visa ko dar ir sunku kvepuoti.. kai stengiuosi sportuoti - dustu.. Tada vel susinervinu.. nes visa gyvenima tai pavykdvo pakankamai lengvai.. ir dar tas regejimas nervina. visa laika matau juoduliukus, ypac su viena akim. buvau pas pora akiu gydytoju, lygtai nieko jie nematoo. bet matau tai as blogai.. nieko nebesuprantu... Esu pasiklydusi.. Lost in translation...
NU va ishsikalbejau... Siaip tai su savo stenejimu esu uzknisusi net ir save.. Ir kokia as esu baile.. .
Ksėnia atostogauja, tai baisiai jau cia ramu..)

Labas, Abio.
As jau irgi blaskausi ir linkstu link to, kad reikes "sestis" ant chemijos, nes pati su savimi nesugebu susitvarkyti, net ir padedama psichoterapeuto. Dabar vis reikalui esant isgeriu arba Xanax pusele arba Clonazepam ketvirtuka.
Juk negriusi i lova ir negulesi kiaurom dienom ziuredama i lubas ir bandydama fiksuoti kiekviena savo pojuti...
Juk ateityje ir suplanuotos keliones ( jau ir pinigai sumoketi uz pragyvenima, - rugsejo pabaigoje planuojame su vyru skristi i Italija vestuviu metiniu proga ), o as su siaubu galvoju, kaip reikes pakesti skrydi ir buvima svetur, nes praktiskai niekaip nesugebu atsipalaiduoti...
Mintyse vis suku ir suku savo vaizduotes sukurta trileri, vis laukiu to kosmaro, taciau jis ivyksta tik mano galvoje, o realybeje - prakaitavimas, pulsas nezmoniskas ir visa puokste kitu pojuciu
Psichoterapeutas man liepe baigti kurti tuos trilerius ir pereiti prie linksmesnio zanro, taciau kai atsiduriu kur nors viesumoje, jau buna ne iki komediju...
Net neisivaizduoju kaip anksciau valandu valandas galejau ramiai slampineti po miesta, eiti "sopintis", i sporto kluba. Dabar viskas liko tik namu erdveje arba su vaistukais ar vyru- jis tarsi koks ikaitas...
Abio, ar vartoju dabar kokius nors vaistus ?
As jau irgi bijau net kam ir prasitarti, nes beveik visuomet kas nors kur nors diegia ar neaiskus pojuciai... Kaip kokia simtamete, nors rodos, pats jegu zydejimas.
Na isijauciau su rasymu, laikomes, laikomes ir tikime ,kad susitvarkysime
Labanakt, saldziu sapnu

Oj Skorpix uzjauciu :)
man irgi tas pats budavo!
Buvau visalaik nusistates pries bet kokius vaistus ir praktiskai visa gyvenima jokiu vaistu nenaudodavau nei aspirino ar dar ten kokio nors.
Ir kai prasidejo tokios nesamones, galvojau kad man cia su sirdim kazkas blogai. Nes trukdavo oro svaigdavo galva galvoju tikrai su sirdim. Nu visur isityriau, echoskopija dare, viskas ok. Aisku poto nustate kad vegetodistonija (senas pavadinimas, dabar panikos sutrikimu vadina :) Sako gal AD sakau ne aciu. Dar kardiologe sake, nusipirk va xanax ir menesi gerk po 0,25 mg. nes mate kad visas pasimetes vaiksciojau :) o pries tyrimus tai jau gal kokius 2 men. galvojau, kad jau paskutines dienas gyvenu :]
tai va xanax irgi nepirkau, nieko nepirkau, naktim neidavo uzmigt, tarsi idemiai stebedavau savo kvepavima ir stengdavausi kviepuot, nes buvo tokios mintys jeigu pats nekvepuosiu tai uzhdusiu ir mirsiu :))) tai po tokiu "kvepavimo treniruociu" ipratau stebet savo kvepavima ir jeigu jo nejausdavau (kaip papratai mes nejauciam kada ikvepiam-iskvepiam) tai isigasdavau (pvz. "o dabar nustojau kvepuot? - reikia kvepuot") ir pradedavau kvepuot =) aisku to pasekme hiperventiliacija ir su visu tuo susijusios pasekmes (oro trukumas, ranku tirpimas, svaigimas).. kas dar labiau gasdindavo.. taigi po tokiu "seansu" pradejau labai jautriai reguoti i aplinka, triuksma, judejima.. visalaik einu ir tarsi demesys nukreiptas ne i visa kas yra aplink mane, bet i visa ta ka as jauciu viduje, kaip syla rankos,kojos, ka as galvoju, eiti i desine ar tiesiai.. pereja ?! kazkaip svaigsta galva, negaliu laukt .. eismas, negaliu eit.. itampa, truksta oro.. atrodo kvepiu iki galo bet vistiek neina ikvept.. sukasi mintys kad tuoj istiks koks infarktas.. nezinai kur pasislepti.. zinai, kad tai tik tavo viduje ir nieko nenutiks.. kalbiesi su savim mintyse.. mintys darosi ikyrios.. bandai jas sustabdyti.. o jos nestoja.. (itampa) mintys sukasi ratu.. kas aplinkui jau nebeidomu.. bet koks triuksmas judesys suvirpina sirdi.. truksta oro..
Tai va tokias busenas, persinesiau nuo lauko i parduotuve i paskaitas, buvau net i namus, (teliko negalejau ziuret nes nuo menkiausio itempto siuzeto pareidavo PA, tai perjunkdavau kanala palaukdavau ir vel bandydavau ziuret :)), kas nors skambindavo i duris iskart PA.. oj kiek visko atsitike buvo.. tiesiog gulejau lovoj dienu dienas nes maniau kad silpna sirdis.. =) viena kart net pavalgius uzejo PA, susinervinau, kad nei pavalgyt negaliu kaip normalus zmogus.. tada jau buvo didziausias PA kuri tik teko patirt ("kad nebera cia ka man veikt, nera prasmes, ty. jau visiskai apeme apatija viskam") ir turejau nusipirkes Xanax, kuriuos siule gydytoja, pries 2 menesius.
Nu isgeriau ta viena maziausia 0.25 xanax, vistiek jau sakau nebus blogiau :)) nu ir ka praejo 20min. mintys tuscios, nieko nevyksta! Guliu lovoj, bandau suvokt kur dingo tos "apatiskos mintys", kur dingo ta "mirtis". Sau mirgsiu ir nesuprantu, kas cia blogai, nei oro truksta nei kas. viskas Pofig. Na tada pagalvojau, gal cia tikrai ne Sirdis :)
Nu ir ka manot, ir tikrai, jei kur eidavau pries 1h isgerdavau xanax viena, ir eidavau sau viskas ramu ok, jokiu baimiu :) po puse metu sumazinau po puse, po to po ketvirti.. poto kai kada.. ir taip taip taip.. 3 metus jau.. bet va dabar jau isvis jokiu xanax :) bet vistiek visalaik su savim turiu bent puse xanax. nes buna tokiu atveju kad lyg lyg vel gali prasidet, ir neisveres isikandu koki astuntadali. ir laikau po liezuviu, (na aisku cia :)) farmakologine prasme nieko toks kiekis nedaro, bet padeda psichologiskai :)) bet tik praeina ta PA pradzios busena, iskart viska isspjaunu ir gailiuos kad negalejau iveikt tos busenos ... :)) ir taip po tokiu bandymu pavyko atsikratyt tu PA, bet vistiek kartais uzeina ta tokia PA pradzios busena, bet jau mintys taip nebereguoja i tas busenas, ir jos greitai praeina ;]
Kazkaip pastebejau, kad tos busenos, kurios mane gasdindavo ir sukeldavo PA, tera tik naturalios zmogaus busenos ir jos nieko nereiskia "nei kad tu mirsi, nei kad tau pritruks oro." :)
Aisku sunku zodziais isreikst tuos jausmus, kaip atrodo tie PA, ir vargu ar supras tie, kurie nera to patyre, bet tikiuosi esate empatiski ir isijausite i ta busena kuria aprasiau ;]

Butent : Nes visiems buna silpna, sunku, baisu Tik neisprovokuoja PA, nes nebijo

As tai kol kas einu visur, ir dar is niekur nebuvau pabegusi.. Ir iseiti i vieshas vietas neturiu baimes.. Bet aisku turiu kitas baimes.. ))
Matai ir as esu suplanavusi bent dvi keliones.. Ateinancia savaite skrendu i Kroatija.. Bet cia kazkaip nebijau.. nes cia europa, skrendu ne viena, ir nebijau.. bet rudeni planuoju i kalnus ir pinigai jau sumoketi.. ir del to dabar labai parinuosi(koks negrazus zodis)
As 2 metus naudojau AD nuo panikos sutrikimo.. Bet tokiu dideliu panikos ataku man buvo tik pradzioje.. ir is tiesu netgi pradejusi gerti Ad nepasijauciau geriau. Pagerejo tik po kokio 1,5 men.. Ir tai as turiu itarima, kad ne nuo AD. o nuo aktyvaus poilsio. nes 3 savaites buvau sanatorijoje.. Dabar jau greitai bus kokie 2 men kaip meciau vaistus. nes vis tiek jauciausi prastai. Tai kam man juos gerti, jeigu vis tiek blogai jauciuosi..bereikalingas chemijos kishimas. Nuo praeito sausio, prasidejo tokie galvos svaigimai ir kt.., kad vel pradejau ieskoti ligu..
Siaip tai dabar jokiu vaistu nevartoju.. Labai retais atvejais ishgeriu lexotanilio. O praeita savaite nusipirku sedatifo beigi nervus raminancios arbatos.. man jinai labai veiksminga, tik labai neskani. Vakare ishgeriu, tai luztu. NOrs nemiga tai manes nekamuoja.. Greiciau miga. nes gryzusi po darbo vos ištveriu nepamiegojusi.
O vaistu tai ishbandziau visokiu.. Dar ir dabar pilna vaistinele visokio velnio.. Xanaxo beveik nevartojau.. Spitominas mane veike kazkaip keistai. Lorafenas baisiai slopino. Turiu dar Triptan forte, tai galvoju, gal reikia pagerti..

Ir lygiai kaip ir tu kuriu visokius trilerius savo galvoje.. ne tik apie save, bet ir apie aplinkinius..


Papildyta:


)) Zinot as kartais pagalvoju, kad galetu gydantis gydytojas nors karta gyvenime patirti šituos jausmus kurie mums užeina.. Ir tada paziureciau ka jie patys sakytu.. Nes nemaza dalis gydytoju tiesiog net nebando gilintis i tavo savijauta ir net netiki tavo pasveikimo galimybe.. Tai kaip galima gydytis pas toki gydytoja kuris netiki (ir ta parodo), kad tu pasveiksi.. Nes tada dingsta ir paciento tikejimas.
Nors is tiesu to nepatyrus, neimanoma isivaizduoti..
Turiu viena drauga, kuriam sy pavasari irgi buvo panikos priepuolis. Tai jisai sako, zinai dabar as tave suprantu labai gerai.. Nes kaip tu pasakodavai, as netikedavau, kad neimanoma to suvaldyti, ir koks tai jausmas.. O dabar puikiausiai suprantu.

Nebijok kelioniu, nes jose PA pasimirsta As jau daug kur keliavau net viena, ir tai tai pat padejo isveikti PA Juolabiau kalnai, grynas oras...pamatysi tik gera bus

Manau, kad geras gydytojas puikiai supranta ka jauciame Aisku visokiu yra tu gydytoju, bet nemanau kad jie turetu ta pajusti Beja PA busena galima sukelti dirbtiniu budu kvepuojant, uzsieni net gydoma yra tokiu budu, kai pas gydytoja sukeliama si buena ir mokoma ja nugaleti

Matai kalnai tai aisku gerai.. bet ten reikia daugiau fiziniu jegu negu as siuo metu turiu.. uzlipu i trecia auksta ir padustu.. Ir zmones su kuriais as keliausiu nera labai pazystami. Tai tiesiog bijau pavesti grupe.. va kas labiausiai mane gasdina..
o siaip as jau daug kur keliavau.. paprastu kelioniu tai as niekada nebijojau.. ir kiekvienais metais kur nors lekiu. Ir apkeliavau jau tikrai nemazai..) Nors ta geri (PA) turiu jau 3 metai..
Del gydytoju, tai zinoma yra visokiu.. Bet kadangi as ju pazystu tikrai daug, ir zinau kokie jie buna ir kaip kalba ne darbo metu, tai man yra kur kas sunkiau pasitiketi..

Perskaičiau Abio, MrFriction, Skorpix postus. Kokia iki skausmo pažįstama savijauta ir baimės, ir mintys, ir bandymai su tuo kovoti... ir tikrai tik patyręs visa tai gali kitą ta patį išgyvenantį suprasti. Mano politika dabar susitaikyti su tuo, kad savo jautrios asmenybės aš jau nepakeisiu (ir mano psichologė sakė, kad, jeigu iš prigimties esi jautri asmenybė, to pakeisti praktiškai neįmanoma ), galiu tik mokytis pakeisti savo požiūrį ir reakcijas į mane trikdančias ir gąsdinančias situacijas. Šią savaitę tai daryti nėra sudėtinga, nes kol kas jaučiuosi gerai. Visą praėjusią kamavo galvos svaigimas ir skausmas, kurie savaitės viduryje jau buvo beveik išvedę mane iš kantrybės. Kai jau buvo visai ne kas ir norėjosi griebti xanax'ą, kažkaip pavyko "įjungti durnių", sakant sau, kad čia galvos skausmas nuo įtampos, taip pat todėl, kad nesilaikau dienotvarkės (skaičiau keletą vakarų iki beveik pirmos nakties); kai savaitgalį buvau įsiutusi "iki negalėjimo", kad rodės galva sprogs, pabadžiau, kaip psichologė mokė, stabdyti savo pyktį ir blogas emocijas, sakydama sau, kad pyktis post factum pirmiausia nieko nepakeis, o antra, kodėl kitas žmogus turi/privalo elgtis taip, kaip man patinka/aš noriu. Suveikė. Ir dabar, kai tik fizinė savijauta pablogėja, save raminu galvodama, kad jeigu skauda širdies plote ir tai gali baigtis infarktu, vadinasi taip buvo lemta - kai gulėsiu po infarkto pagalvosiu apie tai, žinoma, jeigu dar galėsiu galvoti. Žodžiu, raminu save tokiais būdais. Prisimenat, kaip sakė Skarletė O'Hara "Vėjo nublokštuose"? - "Šiandien apie tai negalvosiu. Pagalvosiu apie tai rytoj."

O Skorpix ir Abio baltai pavydžiu Man jau šiemet turbūt kelionės negresia Negalima leisti, kad šitos šlykščios PA įkalintų mus namuose!

P.S. MrFriction rašė, kad su savim visur xanax nešiojasi. Tai va aš irgi visur xanax ir lexotanil tampausi. Kartais tyčia palieku namuose - tik aišku ne į kokią tolimą kelionę važiuojant, ir darbe noriu visada juos rankinėje turėti - kai noriu pavaidinti drąsų zuikį O praeitą savaitę, kai galva nuolat kamavo ir toks plaukiojantis nerimas užeidavo, tik ketvirtadienį pastebėjau kad aš gi juos gelbėtojus savo "savaitgalio rankinėje" pasirodo nuo šeštadienio buvau palikusi. Mąstau, kas būtų buvę, jei būčiau, kokią dieną susigriebusi darbe, kad vaistukai tai namučiuose palikti - tikriausiai PA garantuotas 100%.

As kaip tik pavasari vaziavau su visu nepazistamu kompanija irgi i nelegva kelione, viskas praejo puikiai Nebuvo net laiko nerimauti

O del gydytoju as lygiai taip pat pazistu ju daugybe, nes vien mano seimoje ju nemazai, tai galiu pasakyti atvirksciai, kad zinau labai atsidaviusiu gydytoju, tai pat esu susiduriusi ir su atvirsktiniu variantu, bet tokiu atveju pakeiti gydytoja ir fsio

As kalbejau konkreciai apie psichiatrus... O gydytojo pakeitimas irgi nera pats lengviausias, nes norisi eiti pas gera specialista. O cia jau iskyla klausimas, kuris specialistas geresnis. Nes tarkim psichoterapija nera lengvas dalykas ir blaskytis po gydytojus ir visiems išeilės pasakoti savo istorijas yra sunku. Ir daznai keiciant gydytojus, gaunasi paviršutiniškumas, kuris situo atveju visiškai nereikalingas..
Tai va ir gaunasi problema.
Pakeisti chirurga as terapeuta yra zymiai lengviau ir paprasciau..))