panikos atakos

sveikos merginos na va, greiciausiai ir as i jusu tarpa isibrausiu jauciu, kad ir mane pradejo kamuoti tos panikos atakos... tiesiog viena vakara pajutau is niekur nieko stipru sirdies plakima, pradejo trukti oro, isprakaitavo delnai bei pedos, pasidare silpna... galvojau, kad kazkas su sirdim negerai... issigandau... nuvaziavau i budincia ligonine, nes buvo savaitgalis, o ten gydytoja man ir pasake, kad cia man panikos atakos... nuo to laiko nuolat jauciu nerima, baime kazkokia nepaaiskinama, nepernesu karscio, nuolat saltu prakaitu ispila rankas ir kojas... Buvo uzeje, kad pykino net pagalvojus apie maista, negalejau nei kasnio nuryti, tuomet geriau sultis, nes gerti prisiversdavau siaip ne taip... na dabar su skrandziu lyg ir susitvarke reikalai, pradejau valgyti ir nebejauciu sleikstulio to... bet visa kita vis dar mane kamuoja... galvojau, kad pades nusiraminti valerijono tinktura, gudobeles ekstraktas, bet jauciu, kad nieko gero nevyksta... greiciausiai reikes kreiptis pagalbos i neurologa ar koki kita gydytoja, nors vaistu gerti jokiu nenoriu, noriu kaip nors pati susitvarkyti su savo sita busena... taciau kai tik prisimenu, kokia laiminga buvau pries tai ir pasiziuriu i save dabar, kai likau visai be emociju, pastoviai tik nerimas ir baime, apima dar didesne baime... didziausias issigelbejimas yra naktys, kada uzmiegu ir jauciuosi rami, bet vos tik pabundu, iskart apima tas nerimas ir viskas prasideda is naujo... siek tiek padeda pasivaiksciojimai su MB, pokalbiai, tada uzsimirstu, bet vos tik pareinu namo, vel prasideda tas pats... nezinau, labiausiai laukiu rugsejo, kada vel prasides studijos ir tiesiog mintys bus kitur, nebegalvosiu apie savo busena... taip pat kaip ir jus, po PA bijau kazkur iseiti, nes atrodo, kad nualpsiu ar dar kazkas baisaus atsitiks, bet prisiverciu tai padaryti, tiesiog nenoriu pasiduoti ir uzsidaryti namie... kartais tie isejimai praskaidrina nuotaika, o kartais nelabai, nes grizusi namo taip pat jauciuosi blogai... atsiprasau, kad tiek daug prirasiau cia ir aciu uz isklausyma

laba careless , taip pat jauciausi kai prasidejo man tos nesamones bandyk nueiti pas specialista, neuzdelsk savo ligos, nes as va sitaip kankinausi kokius 2 metus jei ne daugiau o kuo anksciau isaiskinsi priezasti tuo lengviau bus atsikratyti tos baisios busenos, nes pamenu niekaip negalejau issikapstyti, kaip vovere rate, tas pats per ta pati, baime pasilikti namie vienai, baime iseiti i gatve, jau nebekalbant kad vaziuoti autotransportu, sukaustydavo, galvodavau kad paralyzuos, arba sirdis issoks, ir bus man basta savo nepasitenkinimo priezasty as zinau bet ne taip lengva pakeisti visa gyvenima, taip kad laikykis ir be baimes kreipkis i spec, eik kaip kad eini pas koki terapeuta, nes ta liga siuo metu labai paplitusi, stiprybes

[quote=careless_of_danger,2008 08 03, 21:11]
sveikos merginos na va, greiciausiai ir as i jusu tarpa isibrausiu jauciu, kad ir mane pradejo kamuoti tos panikos atakos... tiesiog viena vakara pajutau is niekur nieko stipru sirdies plakima, pradejo trukti oro, isprakaitavo delnai bei
Labutis careless_of_danger.Labai gerai tave suprantu ir patarių kreiptis ne pas neurologą o pas psichoterapeutą. Panikos atakos tai nemirtina liga,bet labai labai gadinanti mūsų gyvenimą. Ir ko dažniau ji užeina to dažniau mes pradedam bijoti pasikartojimo. Nenusimink, viskas bus gerai. Tik nelauk kol praeis,ji tikrai savaimei neišniks. Būtinai kreipkis pagalbos pas specialistus. Sekmės tau ir iki

Dėkui, mergaitės, už palaikymą ir patarimus tikrai labai blogas jausmas, kuo toliau, tuo labiau bijau, kad niekada nebūsiu vėl tokia, kokia buvau anksčiau tikrai reikės kreiptis į gydytoją, kad padėtų pasijusti bent šiek tiek geriau

Labutis Nereikia taip galvoti kad nebūsi tokia kaip anksčiau.Žinoma su metais mes pasikeičiam, bet nereikia taip pesimistiškai Viskas susitvarkis.Ka jau padarysi kad nepasiseke mums su tom panikom...bet pagalvok kad tai ne kokia mirtina ligą nuo kurios miršta žmonės. Paprasčiausiai reikia nueiti pas gydytoja ir papasakoti savo jausmus ir baimės. Jis išrašys tau vaistuku ir pažiūrėsi kad ir vėl būsi tokia kaip ir anksčiau. Aš taip gerai tave supranu,todėl kad pati jau 10 metų kenčiu nuo panikos ir nerimo.Tik neišsigask kad taip ilgai,paprasčiausiai aš kentejau ir tik visai nesenei pradejau gydytis,o iki šiol jieškojau sau ligu(galvojau kad gal koks smegenų vėžiukas ) .
Tu rašyk ir pasakok ka jauti.

Sveikos, gal galėtumėt parašyti kokia ta baimė, na gal-ko konkrečiai jūs bijot? Pvz. viena rašėt,kad bijot eiti į prekybos centrą,man tai aktualu,nes pati turiu panašių bėdų..

LABA, ZIURINT KO KONKRECIAI TU BIJAI? JEI PVZ KAZKO TAI VIENO, EITI I PREKYBOS CENTRA, AR VAZIUOTI LIFTU AR DAR KAZKO TAI GALI BUTI FOBIJA, o jei labai blogai jautiesi kur bebutum, ir namie ir gatveje ir masiniuose renginiuose ir kavineje ir prekybos centre tai jau gali buti panika, na ziurint kuo ji tau pasireiskia.Man pvz pakaustydavo kojas, sirdis labai smarkiai pradedavo plakti, baime bet kur iseiti ar vienai ar ne, zodziu dedasi baisus dalykai, kada negali normaliai gyventi pilnaverti gyvenima

labukas na va, pasirodo, kad ir gyventi įmanoma su šita problemėle labai džiaugiuosi už tave, kad nerado jokio smegenų vėžiuko o su šita būsena greičiausiai reikia išmokti gyventi, gal per daug dėmesio jai neskirti, tada ji pasijus atstumta ir atsitrauks na kažkaip šiandien buvo visai gera diena, kelis kartus buvau prisiminus savo problemą, bet vijau tas mintis nuo savęs ir pasidarydavo lengviau dar kartais man būna, kai pradedu jaudintis, pradeda tirpti rankos (kartais būna ir abiejų rankų) pirštai kartais iš ryto, kartais naktį miegodama pajuntu tą jausmą, o paskui jis kažkada dingsta... toks jausmelis irgi nelabai gal kam irgi yra ar buvo panašiai?
Papildyta:

Sveika na aš tai kartais pagalvoju ir bijau, kad turiu kažkokią ligą, apie kurią nežinau ir paskui jos nespėsiu išsygydyti, jei pastebėsiu per vėlai taip pat bijau, kad bet kur gali pasidaryti bloga, kad ims daužytis širdis, pasidarys silpna... na čia jau kaip ir daugeliui turbūt tokie požymiai

Labas vakarelis. Viska ką aprašei ir yra panikos atakos simptomai. Aš visada bijojau butent visokiu mano manimui nepastebėtus rimtus susirgimus Ir rankos tirpsta ir kalbeti negaliu ...Ir drebėti pradedu ,ir oro truksta. Vienu žodžių labai nemalonus pojučiai. Ir kada panika užeina ,nors ir žinau kad tai PA jau pradedu galvoti o jeigu man insultas,infarktas ir t.t. dabar jau išmokau nusiramintis, bet kiek pastangu to reiklalauja Aš geriu antidepresantus,jau trys dienas nustojau, bet galvojau išprotiesiu nuo šalutinių poveikių tai dabar mažinsiu polaipsniui. Dar turiu exsta atveju Clonezepano nuo PA. Man pastaroju metų užeina ir nerimas ir nuotaikos keitimas, bet PA (tfiu,tfiu,tfiu) jau apie du mėnesius neužeina
Gero vakaro ir iki

Labutis visoms.Pasirodo ne as viena turiu tokiu problemu.Mano bedos prasidejo pries 3metus,pradzioje bandžiau apsieiti be vaistu vien tik psihoterapija,bet nelabai padejo tai teko pavartot vaistu.Po geru metu pajutau pagerejima,pradejau dirbti,atrodo viskas buvo gerai.Prieš 7 mėnesius pastojau ir nusprendžiau nutraukti antidepresantus.Prazioje atrodo viskas buvo gerai,kol nėštumo metu neapturėjau ampendicito operacijos.Po operacijos patyriau dideli šoka kai užpūlevo ir atsidarė žaizda,po kiek laiko pradėjau jausti,kad atsikartoja mano liga.Pradžioje save raminau ,kad tai dėl nėštumo ir kad viskas praeis savaime,bet ko toliau tuo vis darėsi blogiau,kol galiausiai teko kreiptis y gydytojus ir pradėt vartot antidepresantus.Norėjau paklausti,tos kurios vartojate seroxsata po kiek laiko pradėjot jaust jo veikima, pagerėjima ir po kiėk vartojete?Man skyrė seroksato po viėna,o prie jo dar bromazepamo ryte ir vakare po puse tabletės.Pora dienu jaučiausi lyg geriau,bet šendien vėl pajutau nerima ir t.t.

Labas nisana. Tu mano likimo drauge,aš irgi pradejau gerti Seroxata20 po gimdymo. Dar pamaitynau pati keliata mėnesių ,bet paskui supratau kad man reikia pagalbos. Dabar apie Seroxata ,aš pajutau pagerejimą po porą savaičių, tikrai neiškarto Bet ka noriu pasakyti, PA man užeidavo ir vartuojus AD bet labai greitos ir netokios baisios. Man nuo PA išraše clonezepano. Seroxsatas man labai labai padejo. Tik reikės labai atsargei ji nutraukti,aš dabar geriu 10 mg,.jau keliata dienu nevartuojau ,bet labai atkritau ir dabar vėl jos geriu.O mažinsiu palaipsniui. O kiek pasake gersi AD?
Ir dar aš irgi nėštumi metų patiriau labai daug stresu (nėštumas būvo nelengvas) bijojau mažiuka prarasti ir dar visokiu su sveikata problemu.Gerau baigiu ,jau akis nemato ka rašau...Iki

Labukas na va, buvau vakar pas savo terapeutę, tai ji davė man siuntima pas neurologą dar išrašė vaistų kažkokių, tik nelabai įskaitau pavadinimo (ar tai Lexonamer ar lexohamer ar dar kažkoks kitoks velnias ) dar pasakiau, kad reikia man siuntimų pas visokius specialistus, kad galėčiau nuodugniai išsitirt tai apie pusę kortelės siuntimų prirašė, jaučiausi kaip sena bobutė - panikuotoja na bet paskui pagalvojau, kad visgi geriau įsitikint, jog viskas tvarkoj, gal tada ir panikos visos pasibaigs o dėl tų vaistų tai nežinau ar pradėt man juos gert, ar palaukt, ką pasakys neurologas, gal kokių kitų duos kažkaip nesinori su tais vaistais prasidėt
geros dienos jums visoms ir daug geros nuotaikos